Pastaruosius keletą metų pastebiu tendenciją, kad lietuviškos muzikos kokybė – ar tai būtų popsas, ar kažkoks undergroundas – šauna į viršų eksponentiškai ir, panašu, neketina sustoti. Daugėja įvairovės, pasirinkimo, dainų, kompozicijų, atlikėjų, kurių skambesys pakankamai originalus, eksperimentiškas, jų klausyti iš tiesų įdomu, net jei tai nėra mano skonio muzika. Gerėja ne tik pati muzika, bet ir vizualinis pateikimas – ar tai būtų koncertai, choreografija, ar video klipai. Ar čia iš tikrųjų taip yra, ar tik taip rodosi? Gal bepakankamai domėjausi ir nuvertinau mūsų muziką? Jei iš tiesų vyksta kažkoks augimas, kokios tos pagerėjimo priežastys? Kokie lietuvių atlikėjai / kokios dainos jums nuneša stogą?
Mano pastarųjų metų atradimai:
– Golden Parazyth – aksominis balsas, hipsteriškos kompozicijos ir tekstai, kurie šiaip jau ne tušti, kad ir kokie hipsteriški
– Kamanių šilelis – šilta, nuoširdu ir pakankamai originalu, geri tekstai
– Vėjopatis (Nikolaj Polujanov) – netikėta elektronikos ir liaudies muzikos ar kitų elementų kombinacija
– Absoliučiai viską pernai man nunešė Baranauskas. Jo “Beržas” sukėlė “WTF čia išgirdau”, o tada “Bliamba, negaliu nustoti klausyti” reakciją. Tokia kokybiška eklektika. Paskutinįkart taip buvo tik išgirdus korėjiečių grupės San Ul Lim dainą “Laying silk and satin on my heart”, prieš gerus 12-13 m.
Įdedu nuorodą į “Beržo” klipą, jei kas neklausė ir jei kam įdomu:
by Die_Schwester
2 comments
Įdomėsnės muzikos Lietuvoje visada buvo, bet ji buvo labiau nišinė ir turėjo gan glaustą gerbėjų ratą, nebuvo tokia integravusis į bendrą kultūrą. Kažko įdomesnio reikėdavo pačiam labai aktyviai ieškoti. Tai prieš 15-20 metų tokie kaip tavo minėtas Baranauskas būtų taip ir likęs grot savo miegamąjam ir išlystų kartais kokiam undergroundiniam renginyje pagrot.
Dabar dėka muzikinių platformų kaip Spotify klausytojai turi priėjimą prie daug įvairios muzikos ir bent jau pabando kažko įdomesnio paklausyt, o tada ir užsikabina. Tai taip aiškinčiau tą įspūdį, kad dabar didesnė muzikos įvairovė.
Tai jeigu(mano kuklia nuomone) įvairovės Lietuvoj visada buvo, tai negaliu nesutikt, kad per paskutinius 5-10 metų įvyko kažkoks kokybinis lūžis. Net ir didelė dalis pop muzikos pasidarė tikrai kokybiška(pvz. ta pati Jesica Shy, GJan, Montvydas ir pan.) ir prodiusavimas dažnai nenusileidžia net ir pasauliniam lygiui. Ji gali nepatikt, bet jaučiasi talentas ir įdėtas darbas ir negali sakyt, kad tai yra eilinė Bendžių štampofkė karaliavusi prieš 15 metų. Kad yra talentas įrodo ir tai, kad pvz visi mano minėti muzikantai koncertuose groja su gyvais muzikantais, kas anksčiau irgi būtų labai retas atvejis pop muzikos koncuose.
Toks jausmas, kad užaugo daug jaunų prodiuserių ir muzikantų, ir jiems nebereikia tokio stipraus užnugario, kad prasimušti į platesnius vandenis. Tuo pačiu gerbėjų skonis irgi labiau išlavintas dabar. Klausyt B.A. ir jauti tarp jaunimo yra norma, prieš 15 metų čia būtų buvus visiška alternatyva.
Tik liūdna, kad kažkaip metalo žanrą Lietuvoje šitas kokybinis lūžis aplenkė ir ne tiek daug gerų metalo grupių turim, dauguma taip ir likusios to pačio garažinio lygio.
Man iš lietuvių patinka Rokas Kašėta, GJan, Erdvė, Gabrielė Vilkickytė, Antikvariniai Kašpirovskio Dantys, patinka kai Jarutis roką groją(pvz daina It’s my fault).
Lietuviška muzika visada buvo įvairi ir graži tik reik labiau paieškoti internete ir rasi.
Aš naujesniu dainų nelabai klausau bet jeigu ištikruju dar daugiau plečiasi ir gerėja tai labai smagu nors tuo nepastebėjau pats.
Del originalumo tai nežinau, lietuvei labai dažnai muzikos jema iš rusu ir kitu šaliu kartais atrodo kad net puse dainu kur klausaus ne originalios ir net dar ir dabar tas pats su nauja muzika dažnai paimtos iš kitu šaliu. Net adrina nauja muzikos kurieja muzika iš rusu liktais pajeme ir pizdaka girdėjau gavo. Del originalumo tai tikrai tikiuosi kad lietuviai labiau pasistenks.
Aš tai labiausiai norėčiau kad daugiau folko ir metalo grupių atsirastu kaip ugniavijas ir ukanose. Nors ir dabar yra nemažai bet jau atrodo viska išklausiau.