Kristijonas Vizbaras apie situaciją su Kinija: mes buvome paaukoti dėl vertybinės politikos

8 comments
  1. Jie investiciju prisirinko versla plesti vos ne dvigubai. tai negi pries investuotojus girs Lietuvos pozicija?

  2. Paskaičius jų pastarųjų savaičių verkšlenimus, susidaro įspūdis tarsi ta “vertybinė politika” yra specialiai ir vos ne asmeniškai prieš juos. Man įsiminė Makaraitytės pastebėjimas apie jų komentarus ([https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1589938/indre-makaraityte-lazeriai-nato-zlugs-be-kinijos-atsiprasymo-jei-taip-tai-tada-mes-giliai-mesle](https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1589938/indre-makaraityte-lazeriai-nato-zlugs-be-kinijos-atsiprasymo-jei-taip-tai-tada-mes-giliai-mesle) ):

    >Jų verslas yra ne šiaip prekyba pienu ir sviestu. 2019 m. Lietuvos žiniasklaida mirgėjo antraštėmis, kaip broliai įsiveržė į pasaulio karo pramonės rinką ir dalijosi patarimais, kaip Lietuva turėtų atsikratyti nevisavertiškumo komplekso.
    Jų karinei pramonei kuriami lazeriai ir aukštosios technologijos naudojamos daugelyje NATO šalių, o šiandien girdime vertybinį disonansą, kad „Kinija padarė stiprią pažangą, joje yra darbščių ir gabių žmonių, o jei Lietuva atsiribotų nuo autoritarinių valstybių, tuomet nebegalėtų veikti ir „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas.
    Jei brolių Vizbarų argumentai, kad jų NATO gaminami produktai gyvybiškai priklauso nuo Kinijos, yra bent kažkiek arti tiesos, tai skamba fantasmagoriškai. O tuo pačiu ir tragiškai, kai Europa nuo 1945 m. pirmą kartą yra taip arti tikro didžiulio karo slenksčio.

  3. Jo nes valstybė savo politiką turi derinti pagal vienos įmonės interesus. Šiek tiek liūdna kai patriotiškumas naudojamas tik kaip savireklama, o kai dėl pozicijos reikia kažko atsisakyti tiesiog dedama į krūmus.

Leave a Reply