ESO vadovas R.Radvila – apie ginčą su „Via Lietuva“ ir įstrigusius 165 projektus | Verslas

Interviu 15min „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas R.Radvila teigė, kad jau pusmetį „Via Lietuva“ tiesiog atmeta visus ESO pateikiamus projektus tiesti kabelius palei kelią.

„165 projektai šiandien yra atmetimo stadijoje, ateina dar 400 rengiamų projektų“, – skaičiais dalijasi ESO vadovas.

Jis tvirtina, kad šiuo metu ruošiami teisės aktai, kurie leis kabelį tiesti išilgai kelių, gyvenimą palengvins tik strateginiams projektams, tokiems, kaip „Teltonikos“, o visiems kitiems užstrigusiems klientams esą elektros teks laukti toliau.

Pagrindinė dviejų valstybinių įmonių nesutarimo priežastis – kam turi tekti kaštai, jei rekonstruojant kelią teks iškelti patiestus elektros ir kitus inžinierinius tinklus.

„Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas tvirtina, kad „Via Lietuva“ per pastaruosius dvejus metus už tinklų iškėlimą sumokėjo daugiau nei 5 milijonų eurų ir įsitikinęs, kad ši našta neturi kristi ant kelius prižiūrinčios įmonės pečių.

„Įsileidus inžinerinius tinklus į kelią, pirmiausia reikia sąžiningai atsakyti į klausimus, kokios bus į kelio infrastruktūrą „ateinančių“ verslo įmonių atsakomybės ir galiausiai, kas po kelerių ar kelių dešimtmečių metų keliui plečiantis ar atsiradus poreikiui jį rekonstruoti, padengs tinklų iškėlimo iš kelio juostos kaštus?“ – teigė „Via Lietuva“ vadovas.

Tuo tarpu R.Radvila teigia, kad jau įstatymiškai sudėti saugikliai, kad bent už naujų elektros tinklų, paklotų šalia kelio, iškėlimą mokės ESO, tačiau „Via Lietuva“ esą su tuo nesutinka – ji norėtų, kad kelio rekonstrukcijos atveju ši įmonė apmokėtų ir senų tinklų iškėlimą.

– „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas teigia, kad įmonė patiria nuostolių, kai reikia iškelti ESO patiestus kabelius, einančius palei kelią. Kaip galite tai pakomentuoti?

– ESO veikla reglamentuota įstatymu. Priimtas įstatymas, pagal kurį nuo lapkričio 1-os visi nauji tinklai, kurie pakloti šalia kelio, yra iškeliami ESO sąskaita (Lietuvos energetikos įstatymo pakeitimai).

Projektų nederinimas buvo dar iki to laiko. Įsivaizduokime, projektas derinamas, kasimo darbai vyksta nuo kažkurios datos. Jei tai (kabelių iškėlimo sąnaudos – 15min) kliuvinys, galėjo būti sakoma – kasti bus galima tik po lapkričio 1 dienos ir t.t. Tačiau projektai nederinami daugiau nei pusę metų, šiandien yra įstrigę daugiau nei 165 projektai.

Ką reiškia užstrigę? Mes pateikiame projektą, bet jis yra atmetamas.

– Kuo motyvuojant?

– Niekuo – kelio zonoje negali būti tiesiama, eikite per privačius sklypus. Kai kalbame apie privačius sklypus, kalbame apie penkis, septynis, dešimt privačių savininkų, kurie arba pinigų užsiprašo, arba susikryžiuoja rankas ant krūtinės ir sako: „Ne“.

Projektai nederinami daugiau nei pusę metų, šiandien yra įstrigę daugiau nei 165 projektai.

Galutiniame taške stovi klientai, kuriuos reikia prijungti prie elektros, kaip „Telia“, vėjo parkai, taip pat ir mes, kai kalbame apie medžius ir oro linijas, kurias norime kabeliuoti, bet negalime.

Nors, pavyzdžiui, oro linijos dabar eina šalia kelio, mes jų negalime užkasti – mums siūloma eiti per privačius sklypus, o ten, pavyzdžiui, privatus miškas.

– Bet sakote, kad „Via Lietuva“ pusmetį nederina projektų. Kodėl pusmetį? Ar tai nėra gerokai ilgesnė problema?

– Iki to laiko mes turėjome susitarimą su „Via Lietuva“. Susitarimas buvo perkeltas į įstatymą.

– O tai kas nutiko, jeigu prieš tai susitardavote, o tas susitarimas net perkeltas į įstatymą?

– Supaprastinsiu situaciją: jūs norite pakloti vieną kabelį šalia kelio. Jums sako – šitą kabelį išsikelsite kažkada, kai rekonstruosime kelią, sutinkate? Taip, sutinkame. Visi su tuo sutinka – internetininkai, saulininkai, stotelių turėtojai. Mes irgi sutinkame, net įstatyme tai nurodyta atskirai skirstomiesiems tinklams.

Bet jie („Via Lietuva“ – 15min) sako – viskas gerai, yra dar viena papildoma sąlyga: viską, kas buvo paklota per 40 metų, taip pat išsikelsite.

– Ar tas ir įstatyme numatyta?

– Ne. Čia yra pagrindinis stabdis, kodėl „Via Lietuva“ neleidžia pakloti nė vieno naujo kabelio, nes nepasirašai, kad visus anksčiau paklotus kabelius iškelsi savo sąskaita.

Mes vadovaujamės įstatymu. Jei įstatyme yra, mes galime tai įtraukti. Mūsų veikloje viskas reguliuojama – nuo… iki. Ateina reguliuotojas ir sako – kodėl jūs sumokėjote „Via Lietuvai“ iš tų pinigų?

– „Via Lietuva“ yra valstybės įmonė, ne privatus verslas, ar kalbėjote apie tai Susisiekimo ministerijoje?

– Susisiekimo ministerijoje, Energetikos ministerijoje, Seimo Ekonomikos komitete. Su „Via Lietuva“ vyksta kassavaitiniai susitikimai – per pastarąjį pusmetį buvo 30 susitikimų.

– Ir nieko nesusitarėte?

– Nieko.

Skaitau „Via Lietuva“ pranešimą, kad minėtas įstatymo pataisas (kad inžinerinius tinklus būtų galima kloti kelio juostoje – 15min) planuojama teikti Seimui kitų metų pavasarį.

Mūsų skaičiai – 165 projektai šiandien yra atmetimo stadijoje, ateina dar 400 rengiamų projektų. Mes daugiau negu 600 privačių, verslo klientų sakysime – palaukite iki pavasario sesijos, kol gal Seimas priims?

– Tai jūs pusmetį ir stovite su projektais?

– Ne pusmetį, nes mes einame derinti per privačius sklypus. Mes negalime klientams sakyti, kad sėdime ir laukiame. Projektuotojai eina tartis su privačių sklypų savininkais ir mokame pinigus, tariamės.

Mūsų skaičiai – 165 projektai šiandien yra atmetimo stadijoje, ateina dar 400 rengiamų projektų. Mes daugiau negu 600 privačių, verslo klientų sakysime – palaukite iki pavasario sesijos, kol gal Seimas priims?

Kiekviena situacija individuali – gali būti servitutas, bet vis tiek savininkas turi sutikti, kad per servitutą klotų kabelius, jei nesutiks, kadangi nėra pagrindo nesutikti, mes jį duosime į teismą. Lygioje vietoje vaidinsime kažką.

O dabar pakeitimai, kurie yra padaryti, jie yra padaryti tokiems stambiems strateginiams investuotojams, kaip „Teltonika“.

– Tas minėtas teisės aktų pokytis?

– Taip, tas artimiausias, kur per dvi savaites planuojama.

– Kas ten numatyta? Kad bus galima tiesti kabelius per kelius?

– Šalia kelio stambiems strateginiams Lietuvos projektams – bus „Teltonika“, dar kažkas. Tačiau „Telia“ nėra strateginis projektas, vėjo parkas Širvintose ar Anykščiuose taip pat nebus strateginis.

– Tai planuojami pokyčiai kitų projektų – jūsų minėtų 165 – net neliečia?

– Taip. Laukiame Seimo pavasario sesijos.

Mano klausimas „Via Lietuvai“ būtų, kiek buvo atmesta projektų ir kiek buvo suderinta?

Kai sako, kad mes negalime kloti kabelių palei kelius ir mini, kad iškėlimas jiems kainavo 5 mln. eurų per pastaruosius dvejus metus, tai ar per pastaruosius 2 metus niekam ir nebuvo paklotas nė vienas kabelis? Jeigu buvo, tai kaip?

– Minite, kad naujas reguliavimas, kuris numato, kad naujų kabelių iškėlimas bus finansuojamas ESO lėšomis, įsigaliojo nuo lapkričio. Kieno lėšomis iki tol kabeliai buvo išmontuojami? Ar tiesa, kad ESO už tai įsiskolinęs „Via Lietuvai“ apie pusę milijono eurų?

– Netiesa. Mes turėjome susitarimą, kur labai aiškiai apibrėžta, kas ir kada moka už tinklų iškėlimą. Bendrai situacija yra tokia: mūsų tinklas paklotas ar laidų yra visur. Mūsų interesantų yra nuo Jono Jonaičio, kuris iš savo sklypo nori iškelti atramą už tvoros ir sukabeliuoti, iki savivaldybių, kurios tiesia gatvę, vandentininkų ar įmonių, kurios nusipirko sklypą, kur statys daugiabutį – ten eina oro linija, reikia sukabeliuoti, kad iškiltų namas.

Įstatyme numatytas reguliavimas, kad už šitus darbus sumoka tas, kas nori daryti projektą – statyti namą, platinti kelią, kloti trinkeles, susitvarkyti savo sklypą.

Su tam tikromis išimtimis. Jeigu oro linija yra senesnė negu 20 metų, tada 50/50 – pusę pinigų moka sklypo savininkas, pusę mes, nes natūralu, kad kabelį klosi naują, pagerinsi tinklo atkarpą. Bet kieno interesas, tas ir moka. Keliams galiojo lygiai tos pačios sąlygos, kaip ir visiems kitiems Lietuvoje.

Susitarime su „Via Lietuva“ buvo punktas ir jis sąžiningas, kad jei tinklas blogai paklotas, ne pagal reglamentus, mes jį išsikeliame savo lėšomis.

– Ponas Švaikauskas sako, kad jei „Via Lietuva“ rekonstruoja kelią, o ten pakloti elektros laidai, jie patiria nemažai kaštų, nes turi mokėti už jų iškėlimą.

– Per pastaruosius 2 metus elektros tinklų iškėlimo kaštai sudarė apie milijoną eurų, kuriuos turėjo apmokėti „Via Lietuva“.

– Bet jų argumentas ir yra, kad tai pagrindinė problema – jie turi skirti lėšas ne keliams tiesti ar atnaujinti, o linijų iškėlimui.

– Žiūrėkite, stabdymas yra naujų linijų.

Kai susitinkame su Mariumi (Švaikausku – 15min), sakau, kad tai yra dvi skirtingos problemos. Yra seni tinklai, kurių iškėlimą jūs norite kitaip apmokestinti, skirtingai negu visa Lietuva. Savivaldybės mokės, Jonas Petras mokės, verslas mokės, „Via Lietuva“ nemokės, nes keliai, strateginiai dalykai ir t.t. Sakome – OK, tinka, kadangi tai yra įstatymas, reikia keliauti į Seimą. Ar pateikėte tokį pasiūlymą? Ne.

Tada kita problemos dalis – kalbama apie naujus tinklus. Ar juose numatytas iškėlimas mūsų sąskaita? Taip, numatytas – nuo lapkričio 1 įsigaliojo. Kur problemos?

Nes stabdymas yra naujų tinklų. Sakoma, kad neduosime kloti naujų tinklų, kol nesutiksite sumokėti už visų senų iškėlimą. Nežinau, kodėl manipuliuojama šiuo dalyku.

Man įdomu, ar nors dėl vieno projekto, kuris atmestas, buvo įdėta sąlyga, kad žiūrėkite, patvirtinsime projektą, jei sutinkate iškelti tinklus (naujus – 15min). Nebuvo nė vieno, visi tiesiog atmetami, pasakant, kad kelio zonoje neklosite, turite eiti per privačius sklypus.

Stabdymas yra naujų tinklų. Sakoma, kad neduosime kloti naujų tinklų, kol nesutiksite sumokėti už visų senų iškėlimą.

Tada, kai primina uodegą, kalbama apie tai, kad nesutvarkytas reglamentavimas. Nesakau, kad su senais tinklais yra viskas gerai, šiandien toks įstatyminis reguliavimas ir sakau, kad jei yra interesas, keiskime, nes klausimas, kas turi mokėti už kelių rekonstrukcijas.

Aš suprantu, kad ten seni kabeliai, juos reikia iškelti, papildomai kainuoja – ar tai turi daryti senos infrastruktūros turėtojai, ar tai turi gulti į kelių tarifą? Ir ten, ir ten valstybė.

Dėl senų tinklų Seimas turi priimti sprendimą – ne aš, ne Marius. Turi būti įstatyminiame lygyje reguliuojama. Aš senų tinklų klausimą absoliučiai atskiriu.

– Bet pakomentuokite apie minėtą skolą – ar tiesa, kad ESO skolinga pusę milijono eurų „Via Lietuvai“?

– „Via Lietuva“ sustabdė susitarimo galiojimą, pareiškė mums pretenziją dėl 490 tūkst. eurų. Šiai dienai paskutinis skaičius, kuris yra likęs, kai paprašėme pateikti projektus, kuriuos jie apmokėjo, yra 150 tūkst. eurų.

Mano pasiūlymas yra labai paprastas. Mes skirtingai skaitome tą pačią sutartį. Pats ją skaitęs, jau papunkčiui žinau kiekvieną žodį. Jeigu yra kažkoks nesutarimas dėl sutarties, ką jūs darote, jeigu manote, kad aš jums esu skolingas?

Yra teisėtas legalus būdas pareikšti pretenziją ir gauti šituos pinigus, jeigu jautiesi teisus. Dabar vyksta kažkoks – jūs skolingi ir t.t. Mes sakome, kad ne, mes jums neskolingi, mes skaitome sutartį, sutartyje yra punktas apie naujus/senus tinklus, kurie yra ne/taip blogai pakloti, dėl jų turi būti susitarta iš anksto. Ar tai buvo atlikta? Ne. Tai dėl to, mes už juos nesijaučiame niekaip kalti ar atsakingi. Jeigu turite kitą nuomonę – nėra jokių problemų.

– Kaip galvojate, ar pavyks susitarti?

– Mūsų vertinimu, šiandien yra du, pavadinkime, teisės aktai, du dokumentai, kurie šiandien riboja. Kelių techninis reglamentas, kuris patvirtintas susisiekimo ministro, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (buvusi „Via Lietuva“ – 15min) generalinio direktoriaus patvirtintas Automobilių kelių juostos naudojimo inžinieriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių punktas.

O tas punktas sako: neužstatytose teritorijose inžinierinių tinklų klojimas kelio išilgine kryptimi, kelio juostoje – nėra leistinas.

Ar yra toks įsakymas? Yra. Ar jame yra toks punktas? Yra.

Kai Marius (Švaikauskas – 15min) sako, kad jam trūksta teisės aktų, Seimo pavasario sesijoje klausimas bus sprendžiamas, klausimas – ar šitą jis įsakymą atšaukė, ar ne?

– „Teltonika“ įkūrėjas A.Paukštys dėl įstrigusio projekto išsakė visiems priekaištų – nors „Via Lietuva“, jo žodžiais tariant, buvo „pagrindinė vinis“, kliuvo ir „ESO“, „Litgrid“, savivaldybei, ministerijoms. Iš savo pusės, ar jaučiate, kad šioje situacijoje galėjote geriau dirbti?

– Nuoširdžiai – nesijaučiu kažko nepadaręs aš ar mano komanda. Apie tą projektą – mūsų darbo principas toks yra: jeigu sužinome apie kažkokį projektą – kažkas stoteles darys, hub‘ą ir t.t. – mes aiškiai suprantame, kad be mūsų nepavyks to realizuoti, proaktyviai skambiname, ieškome, kviečiame pasikalbėti, ką darys, kokie terminai.

Su „Teltonika“ viskas vyko taip pat. Susitikimai vyko kas dvi – tris savaites su „Teltonikos“ ir „Litgrid“ komanda, bendrai buvo derinamas projektas. Vieni darbai buvo „Litgrid“, kiti „ESO“, klientas projektavosi, mes užsakinėjome transformatorius ir t.t. Netgi veiksmai, buvo atliekami ne vienas po kito, o lygiagrečiai.

Tam, kad suprastumėte kompleksiškumą: kalbame apie plyno lauko investicijas, ten turės atsirasti visa energetinė infrastruktūra. Dabartiniai resursai jau yra išnaudoti, elektros tinklas toje vietoje pilnai apkrautas.

Tam, kad būtų galima suteikti tuos resursus, kurių jiems reikia, ten turi atsirasti „Litgrid“ linija, turi atsirasti nauja pastotė, turi atsirasti „ESO“ dalis. Šiandien „Teltonika“ yra maitinama su 7,2 – 7,6 megavatų (MW) iš šitos transformatorinės.