Europos Sąjunga patyrė didžiausią per visą istoriją metinį gimstamumo mažėjimą – 5,5 proc. Naujausiais Eurostato duomenimis, ES valstybėse narėse gimimų skaičius sumažėjo nuo 3 879 509 2022 m. iki 3 665 142 2023 m. Gimstamumas ES 2023 metais taip pat yra mažiausias per 10 metų ir nesiekia Eurostato ilgalaikėse gyventojų prognozėse nustatytų 4 mln.
Ekspertai teigia, kad gimstamumo mažėjimą galėjo lemti tokie veiksniai, kaip susirūpinimas dėl klimato kaitos, pandemija, karo baimė ir didžiausias infliacijos augimas per pastaruosius metus.
Panašu, kad senbuvėse Europos valstybėse, kurių gimstamumo skaičiai šioje statistikoje didžiausi, padėtį „taiso” atvykėliai iš kitų šalių.
JT duomenimis, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Latvijoje 2023 ir 2024 metais buvo mažiausias gimstamumas 1000-čiui žmonių. 2024 metais mažiausias vidutinis gimstamumo rodiklis buvo užfiksuotas Italijoje – 6,5 gimimo 1000 žmonių, o didžiausias – Kipre – 10,5.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėja, kad šalys turi pritaikyti savo politiką prie naujos „mažo vaisingumo ateities“. Anot EBPO, šią problemą padės išspręsti geras požiūris į migraciją ir integraciją, taip pat nepakankamai atstovaujamų grupių galimybių įsidarbinti gerinimas.
Prognozuojami gimstamumo rodikliai Vidurio, Rytų ir Vakarų Europoje yra mažesni už pasaulio vidurkį 2050 ir 2100 m.
Vidutinis motinų amžius Europoje taip pat didėja. Jei 2013 metais didžiausia mamų grupė buvo moterys nuo 25 iki 29 metų, tai 2023 metais į šią grupę pateko moterys nuo 30 iki 34 metų.
SN inf.
Related
(function(d, s, id) {\n\t\t var js, fjs = d.getElementsByTagName(s)[0];\n\t\t if (d.getElementById(id)) return;\n\t\t js = d.createElement(s); js.id = id;\n\t\t js.src = \”\/\/connect.facebook.net\/lt_LT\/sdk.js#xfbml=1&version=v2.5&appId=1612081092370131\”;\n\t\t fjs.parentNode.insertBefore(js, fjs);\n\t\t}(document, ‘script’, ‘facebook-jssdk’));
/* ]]> */