Lūšis kieme sumedžioja katę

1 comment

1. Tai gerai, kad tik kate. Mano teva lusis buvo issinesus. Tevukas viena vakara sau ramiai ant kelmo sedejo, kaip tik buvom malku uzsiveze. Drebuliu tokiu papuvusiu nieko gero, dar kol isdziuvo, daugiau dumu negu silumos is tokiu. Tai tevas kaip visada ant kelmuko, papirosa ruko, aliaus asotelis netoliese metos. As dar praeidamas, pajuokaudams, sakau, – tevai zek kojos nesusikirsk – aik pizdon blet. Atsauke tevs, smagus kaip visa laika.

   As i namus ir tad sriubytes pasrebt. Ir uz kokia pusvalandzia iseinu, ir teva nera. Alus isgerts, kirvis kelme, o tevs kaip i smegduobe ikrites nera. Siaip nieka nauja, galvojau, gal pas kaimyna nueja, masinos uzstumt, vel gal nesikuria. Bet tada preja diena, dvi, trys. Teva kaip nera taip nera. As jau ir malkas baigiu suskaldyt, ir i malkine nest pradejau, o tevs vis dar negryzt. Nu galvoju reik eit ieskot.

   Toli nejau, nes namu darbus daryt reikeja.

   Ir taip gryzo, tevs, po kokiu dvieju savaiciu.

   -Kur prasmegis buvai tet?

   -Lusis issitempe, ir tave issitemps jei neuzsikisi

   Tai va. Atsargiai reik.

   O katokas tai gal dar pareis kaip tevuks uz poros savaiciu.