Kaip ir kiekvieną savaitgalį, Delfi apžvelgia svarbiausius visos savaitės įvykius.
Šio politinio triukšmo centrinis klausimas yra apie tai, kiek stabilią vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją galią turime Lietuvoje, ir, kokios jos tolerancijos ribos vertybiniais klausimais.
Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje įsipareigojo „visokeriopai remti Ukrainą“, siekiant jos pergalės. Taip pat įsipareigota padėti atstatyti karo nuniokotą šalį.
Atitinkami įsipareigojimai nugulė ir Vyriausybės programoje – dokumente nurodoma, jog „vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atstatant teritorinį šalies vientisumą ir suteikiant tvarias saugumo garantijas“.
Tačiau vienas iš koalicijos partnerių, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šią savaitę, paskaitęs britų nacionalinio transliuotojo straipsnį apie sulaikytą pralobusį Ukrainos kariuomenės vyr. psichiatrą Olehą Druzį, pasidarė plačias išvadas, ir viešai ištransliavo žinutes, po kurių visiems kitiems valdančiosios koalicijos partneriams teko aiškintis, kad mūsų valia remti Ukrainos kovą už laisvę nekinta.
Tai bus dar vienas klausimas, kuris guls į koalicinės tarybos darbotvarkę. Ji buvo sukurta tam, kad spręstų sudėtingus klausimus, iškylančius valdančiojoje koalicijoje, derintų pozicijas svarbiais klausimais. Tačiau ji dar nesirinko nuo to laiko, kai užkaito politinės emocijos dėl Seimo vicepirmininko klausimo, Seimo pirmininkui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui nesutinkant skirti R. Žemaitaičio Seimo vicepirmininku, kol yra neišspręstų teisinių klausimų.
Po to, kai R. Žemaitaitis feisbuke Ukrainos tema pasišvaistė fraze „karui ir kyšiams pinigų yra, bei taikai ne“, klausimas dėl koalicijos likimo dar kartą tapo aktualus.
Vėl kilo klausimas dėl koalicijos likimo
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sakė – tokie koalicijos partnerio pareiškimai yra nepateisinami.
Pasak jo, „aušriečio“ retorika turėtų būti aptarta ir koalicinės tarybos rėmuose. Be to, parlamentaras pripažįsta – vis labiau ryškėjant pamatinėms skirtims su „Nemuno aušra“, „tik laiko klausimas“, kada kažkas iš koalicijos partnerių nebegalės tęsti bendro darbo.
„Aš sutinku, kad tai nepateisinami pasakymai, ir tokie pasisakymai tikrai yra koalicijos klausimas. Nes po tų pasisakymų tada visi turi iš naujo patvirtinti savo įsipareigojimus remti Ukrainą, kai tie įsipareigojimai seniai padaryti. Tai žinoma, kad taip neturi būti, spausti į kampą visos koalicijos ir valstybės neturėtų nei vienas koalicijos partneris – net jeigu jis ir sudaro kažkokią reikšmingą balsų dalį koalicijos sudėtyje“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu Seimo socialdemokratų seniūnas, parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas irgi pritarė, kad tokie pasisakymai nedaro garbės koalicijai.
„Esame politikai, turime atsakyti už savo žodžius. Aišku, kad tai nedaro garbės visai koalicijai“, – apgailestavo jis.
„Šiandieną Ukrainai reikia pagalbos ir pagalba turi būti teikiama, bet kas vyksta kariuomenėje ir kas vyksta Ukrainoje su pinigų panaudojimu, tai matome, kad skandalingi atvejai“, – sakė politikas.
JAV prezidento inauguracija
Šiuo klausimu dėmesio centre atsidūrė ir pačios inauguracijos aplinkybės, kad ji dėl šalčių Vašingtone neįprastai, tik antrą kartą istorijoje, vyko uždarose patalpose. Detaliai buvo išnagrinėtas svečių sąrašas, ir tai, ką signalizavo tai, kad prezidento aplinkoje šią ypatingą dieną žibėjo ultraturtuoliai iš technologijų sektoriaus, tarp kurių buvęs Elonas Muskas dar ir sukėlė sąmyšį per inauguraciją parodytu gestu, primenančiu nacių pasisveikinimą.
Į D. Trumpo inauguraciją buvo pakviesti trys lietuviai. Šalis nares, taip pat ir Europos Sąjungą renginyje atstovavo ambasadoriai, tad dalyvavo Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė ir ES ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė. Įdomu, kad kvietimą gavo ir verslininkas iš Lietuvos, „Avia Solutions Group“ savininkas Gediminas Žiemelis.
Ambicija dėl gynybos finansavimo
Artėjant D. Trumpo inauguracijai, praėjusį penktadienį, Valstybės gynimo taryba (VGT) paskelbė, kad nuo 2026–2030 metų Lietuva krašto apsaugai kasmet turėtų skirti 5–6 proc. nuo BVP. Tai patvirtinusi Valstybės gynimo taryba iš pirmo žvilgsnio pasiuntė labai aiškų signalą sąjungininkams, ypač JAV, dėl atsakingesnio požiūrio į gynybą, o ir sukūrė dilemą valdantiesiems – iš kur rasti tiek pinigų, t. y. daugiau nei dukart daugiau kasmet, nei skiriama dabar. Bet viena liko nepasakyta – o kam tokių lėšų prireikė, regis, staiga, tik laikinai?
Ir nors nei pats prezidentas neslėpė, kad tokios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali, o ir dauguma valdančiųjų bei opozicijos nei nemėgino priešintis tokiems poreikiams bei argumentacijai – kas dar prieš gerus 5 metus būtų atrodę nesuvokiama – vis dėlto racionalus paaiškinimas ir tokių sumų pagrindimas nebuvo aiškiai išsakytas. Bent jau per pastarąsias dienas.
Nuolatinės prognozės gali erzinti, bauginti, atbukinti, prie jų galima netgi įprasti, bet kai paskelbiama, kad šalies gynybos biudžetas iš esmės dvigubinamas ir jau nuo kitų metų, pirma mintis neatsitiktinai gali būti apie blogiausią scenarijų.
Ir nors po 2022-ųjų Rusijos atviros invazijos į Ukrainą Kremliaus karinės ekspansijos grėsmė Lietuvoje nuolat suvokiama, kaip reali, galimai netolimos ateities ar bent jau vidutinėje perspektyvoje, sprendimų priėmėjai nuolat kartoja: nematyti ženklų, kad artimiausiu metu grėstų tiesioginė karinė konfrontacija.
Net jei raminimai tebūtų priedanga tam neišvengiamam juodžiausiam scenarijui, visuomenės noras išgirsti trumpą, aiškiai, kondensuotą žinutę – ar ji būtų gera, ar labai bloga, tuo pat metu pernelyg nesigilinant nei į sprendimų turinį, nei į priežastis, yra viena didžiausių vertinimų klaidų.
Ir nors tarptautinėje žiniasklaidoje Lietuvos VGT sprendimas dėl 5-6 proc. gynybai nuskambėjo pakankamai garsiai, pagrįstai tikintis, kad tai atkreips naujojo JAV prezidento dėmesį, juo labiau, kad tokį skaičių pats Donaldas Trumpas neseniai ir įvardijo, vėlgi, minėtieji procentai reikalingi ne Lietuvos įvaizdžiui, ne pasirodymui, ne D. Trumpui ir netgi ne minėtam juodžiausiam scenarijui už kelių metų. Tad kam?
Paradoksalu, kad šį klausimą tenka kelti, nes atsakymai jau buvo nuskambėję ir ne kartą iš sprendimų priėmėjų. Gal ne taip artikuliuotai, gal nebuvo užfiksuoti žiniasklaidos, nesuvokti visuomenėje, eilinių politikų gretose, bet visi signalai buvo ir tebėra mums prieš nosis. Tereikėjo klausytis.
Nors iš tikrųjų neoficialiai apie tai kalbėta jau gerokai anksčiau – pristačius visus esamus, suplanuotus, būsimus įsigijimų poreikius, planus ir vizijas, visa tai pristačius sprendimų priėmėjams (tiek valdantiesiems, tiek opozicijai), tapo aiškesnis paveikslas, kodėl būtent artimiausi 3–4 metai taps tokie svarbūs, galimai, netgi kritiniai.
Vokietijos ministras mini penkerių metų perspektyvą
„Visi kariniai, Rusiją stebintys ekspertai labai atidžiai stebi įvykius Rusijoje. Būtent tai, kad karo pramonė ten labai vystoma, gaminama daug tankų ir lėktuvų. Tai reiškia, kad auga Rusijos karinės pajėgos. Iki 2026 m. jos išaugs iki 1,5 mln. karių. Mes tai stebime labai atidžiai ir susirūpinę.
Ekspertai taip pat mano, kad V. Putinas 2029-2030 m. gali performuoti savo karines pajėgas, kad sukurtų atitinkamas sąlygas galimam (čia aš dabar tariamąja nuosaka kalbu), teoriškai vertinant, puolimui į kitas valstybes, taip pat net ir į NATO valstybes . Todėl iki to laiko turime užtikrinti savo gynybinius pajėgumus. Ši užduotis, žinoma, kainuoja ir laiko, ir pinigų“, – kalbėjo B. Pistorius per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
Kartu jis patikino, kad vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą. Anot jo, į Lietuvą perkeliamų vokiečių karių skaičius auga lygiagrečiai su šalyje kuriama brigadai skirta infrastruktūra.
Diskusijos dėl II pensijų pakopos
Į lietuviškų aktualijų centrą vis labiau grįžta diskusijos dėl antros pensijų pakopos reformos, kurią įgyvendinti pasiryžusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Šioje vietoje į diskusijas aktyviau įsijungė ir prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pareiškė nepritariąs siūlymams privalomai į antros pakopos kaupimą įtraukti darbdavius.
„Dėl pensijų bus vykdomi įsipareigojimai, kurie buvo Vyriausybės programoje. Tai automatinio įtraukimo turi nelikti. Galėjimas pasiimti savo pinigus sukakus pensiniam amžiui privalo būti. Tai yra negali būti nukreipta į vieną ar kitą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Esu linkęs pasisakyti už pastarąjį variantą (leidžiant bet kada atsiimti pinigus sukauptus fonduose – ELTA). Atitinkamai balansuojant, kad jei pasitraukiama prieš pensinį amžių, tai kad reiktų sumokėti GPM, nes pinigai matomai bus naudojami kažkam kitam.
Ir artėjant prie pensijos, tas mokestis mažėtų. O sukakus pensiniam amžiui nebūtų šio mokesčio“, – aiškino jis.
G. Palucko vedamos devynioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antros pakopos pensijos fondus.
Baltarusijos opozicijos „pasas“ su Vyčiu
Plačiai aptarinėja buvo ir Baltarusijos opozicionierių iniciatyva savo piliečiams išduoti alternatyvius pasus, ant kurių vaizduojamas Vytį primenantis simbolis. Premjeras G. Paluckas tokios iniciatyvos nepalaiko.
„Aš prastai vertinu, pasakysiu nuoširdžiai. Pirmiausia todėl, kad mes rizikuojame turėti tokį lygiagretų teisinį reguliavimą, kvazipilietybės klausimus, kuriuos reikėtų kažkaip, matyt, kitaip spręsti arba toks yra lūkestis. Tai, matyt, šito mums tikrai nereikėtų“, – LRT televizijai trečiadienį sakė ministras pirmininkas.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad Lietuva nesvarsto apie Baltarusijos opozicionierių išduodamų „pasų“ pripažinimą.
Seimo narių išvykos į užsienius
Tačiau Seimo valdybai nekliuvo šios parlamentarės, kuri vadovauja Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) grupei, norui Vasario 16-osios proga JAE susitikti su lietuvių bendruomene ir vietos parlamento grupe santykiams su Lietuva.
Ketvirtokų patikrinimai
Šią savaitę prasidėjo ketvirtokų nacionaliniai pasiekimų patikrinimai. Ketvirtokai prie kompiuterių jau laikė lietuvių kalbos testus. Kitą savaitę, antradienį, bus tikrinami matematikos gebėjimai.
„Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimuose ketvirtoje klasėje privalo dalyvauti visi mokiniai. Tačiau noriu pabrėžti, kad patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų įsivertinus mokinių žinias ir gebėjimus, todėl svarbu, kad mokiniai dalyvautų, juolab, kad patikrinimų rezultatai neturi jokios įtakos mokinį keliant į penktą klasę“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.