Jei nebūtų svarbu, nerizikuotų
Baltarusijos prezidento „rinkimuose“, vykusiuose savaitgalį, jau paskelbta autokrato Aliaksandro Lukašenkos pergalė. Teigiama, esą jis laimėjo surinkęs 87,6 proc. balsų. Tai bus septintoji 70-mečio politiko kadencija.
To, kas savaitgalį vyko Baltarusijoje, demokratinės šalys rinkimais nevadina, nes opozicijos nėra, ji arba tremtyje, arba kalėjimuose. Todėl kyla klausimas, kam dar reikalingas toks spektaklis, iki kurio pradžios jau aišku, kas bus laimėtojas.
„Čia yra įdomus fenomenas, kad autokratai, suprasdami, kad niekas netiki tuo, ką jie daro, jie patys netiki, jų partneriai netiki, ir visuomenė netiki, kad jie vis tiek žaidžia rinkimus. Tai rodo, kiek yra noras būti demokratiniame lauke, ir kiek yra noras turėti tam tikrą legitimumą, kad jis galėtų sakyti, kad už manęs stovi žmonės. Tai svarbu autokratams. Šiuolaikiniai autokratai turi visiškai kitokį modelį nei ankstesnieji, jiems labai svarbu turėti legitimumą ir tai yra jų silpnoji vieta“, – „Delfi“ TV laidoje „Iš esmės“ aiškino Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis.
Tačiau pats A. Lukašenka teigė, kad jam nesvarbu, jei jo kaip teisėto valstybės vadovo nepripažins Vakarai.
„Jis šiuo atveju meluoja, nes jam tikrai svarbu legitimumas, kurį jis gali pateikti ir prieš visuomenę, sakydamas, va, žiūrėkite, visuomenė mane išrinko, niekam nesvarbu, kaip tai buvo padaryta, bet jam labai svarbu, kad buvo tos trafaretinės būdelės, į kurias kažkas eina, meta biuletenius. Tai, kas kas atsitiko „ rinkimuose“, geriausiai atspindėjo Lukašenkos šuo, toje pačioje būdelėje, kur žmonės balsuoja, atlikęs gamtinius reikalus. Tai geriausia parodė, ką jis apie tai galvoja, ką galvoja tas šuo, ir ką galvoja jo šeimininkas.
Bet kartoju, kad jiems svarbus yra legitimizavimas savęs visuomenės ir tarptautinės bendruomenės – autokratų ir tarp visų kitų. Todėl jie ir žaidžia šitą spektaklį, kurį jie gali pateikti, kaip visuomenės valios išraišką.
Jiems tai labai svarbu, jei jiems tai nebūtų svarbu, jie to niekada nedarytų, nerizikuotų, kad atsiras kažkokia opozicija, kaip išėjo praėjusį kartą 2020 metais.
Dabar tiesiog jaučiasi, kad visi yra emociškai pavargę, visi supranta, kas čia per spektaklis, ir visuomenė sureagavo į tai, kaip į eilinę dieną, mes nematėme nieko. Ir tarptautinėje bendruomenėje taip atsitiko, ir Baltarusijos viduje, nes visi yra pavargę, visi supranta, kas čia yra per spektaklis, bet visi jau numoja ranka, toks beviltiškumo jausmas.
Kartais tas beviltiškumo jausmas yra dar blogiau nei tam tikra emocija, tai parodo, kad visuomenė jau visiškai susitaikė, kad viskas jau yra žemiau plintuso“, – konstatavo M. Maldeikis.
Net neapipiešė plakatų
Spaudos konferencijoje paklaustas, ar nesigaili, kad leido Rusijai atakuoti, pulti Ukrainą iš Baltarusijos, A. Lukašenka atsakė neigiamai ir sykiu grasino po 2020 metų protestavusiems gyventojams, kad jie yra stebimi. Kur su tokiais pareiškimais juda Baltarusija?
„Aš manau, kad jei mes anksčiau laikydavome, kad Baltarusijoje vyrauja autokratinis režimas, dabar mes ir po šių „ rinkimų“ matome, kad jau judama diktatūros link ir tai be jokios abejonės yra labai pavojinga. Mes, dirbantys užsienio politikos srityje, kadangi matėme po 2020 metų kas vyko Baltarusijoje, Minske, kad buvo potencialus judėjimas ir buvo galbūt galima įveikti tą režimą, tai dabar matėme, kad nebuvo jokio pasipriešinimo.
Aš dar pirmadienį kalbėjau su diplomatais, kurie dirba su Baltarusija, jie sakė, kad nebuvo net menkiausių ūsų išpaišymo ir panašiai, kur būdavo praktiškai dešimtmečiais, per visą laikotarpį, kai rinkdavo, tiesiog nebuvo joks stebimas pasipriešinimas.
Bet aš šiuo atveju nekaltinčiau Baltarusijos visuomenės, kad jie neturi to pilietinio pasipriešinimo ar pilietiškumo, tiesiog tai yra diktatūra. Nes šiuo metu, kaip mes žinome, net viešajame transporte yra stebimi žmonių telefonai ir jei ten pamatys, kad tu telefone darai kažką ne taip, tai gali būti areštuotas.
Aš manau, kad yra įvaryta tiesioginė baimė. Ir, žinoma, dalis žmonių, kaip mes matėme per televiziją, mane šiek tiek stebino, kad trisdešimtmečiai žmonės sako, kad čia viskas tvarkoje, kad Lukašenka susitvarko, kitų kandidatų tinkamų nėra. Ir tai buvo reportažas ne kokios vietinės televizijos. Tai čia kyla klausimas – negi ta visa politinė visuomenė išvažiavo, negi to pilietiškumo ten nėra, ir čia aš manau, kad labai svarbus uždavinys yra visoms demokratinėms jėgoms, kurios gyvena už Baltarusijos ribų šiuo metu“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Problemos dėl važinėjimo tarp šalių nemato
Tačiau Lietuvoje klausimų ir kritikos sulaukė tai, kad šį mėnesį Muitinės departamentas paskelbė tokią atnaujintą tvarką, kad su baltarusiškais numeriais nuosavais automobiliais gali įvažiuoti į Lietuvą asmenys, kurie turi vizas, turi leidimus čia gyventi.
Tai sulaukė signataro Albino Januškos kritikos, jis klausė, ar taip nėra pažeidžiamos sankcijos Baltarusijai. Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Muitinės departamentas paaiškino, kad taip yra įmanoma. Tačiau čia kyla kitas klausimas, jei kalbama apie grėsmės nacionaliniam saugumui, kodėl reikia tokio leidimo?
„Klausimas nėra vienareikšmis, jis turi keletą aspektų. Mes žinome, kad šiandien oro transporto su Baltarusija nėra, iš dalies yra uždraustas judėjimas su baltarusiškais numeriais, išskyrus tas išimtis apie nuosavus automobilius. Jei žmonės turi leidimą gyventi Lietuvoje, jie gali važinėti, nes tai žmonės yra mūsų atitinkamų saugumo tarnybų patikrinti“, – teigė R. Motuzas.
Tačiau Valstybės saugumo departamentas jau ne kartą įspėjo ir lietuvius nevažiuoti į Baltarusiją apsipirkti, nes kyla grėsmė būti užverbuotiems, o tai kelia nacionalines grėsmes. Tai kodėl negalima uždrausti įvažiuoti į Lietuvą visiems su baltarusiškai numeriais?
„Manau, kad yra dėl to, kad yra išduodamos licencijos su lietuviškais numeriais ir mes žinome, kas juda per tą sieną. Kita vertus, tie žmonės, kurie nuvažiuoja, jie turi taip pat turėti tam tikrą atsparumą. Manau, kad jei jie neturi to atsparumo, tai labai greitai išaiškės. Bet mes neužkirsime tų kelių. Gal ir geriau, kad jie iš Baltarusijos atvyksta čia ir iš dalies pamato tą mūsų Lietuvą visai kitokią nei ten, gal kažko pasimoko tie žmonės“, – kalbėjo R. Motuzas.
Tie baltarusiai, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje, šalį jau tiktai pamatė. Kai yra naudojamas argumentas, kai važiuoti per sieną gali opozicionieriai, iš ekspertų pasigirsta kritika, kad tikras opozicionierius negalės ten grįžti į Baltarusiją ir vėl parvažiuoti į Lietuvą, niekas neleis, o tie, kurie važinėja, reiškia, su režimo leidimu tai daro.
„Ne su režimo leidimu, turbūt, paanalizuokime, kas tie žmonės. Dauguma tų žmonių – aš prisimenu dar tuos laikus, kai tarp bendradarbių buvo daug iš Baltarusijos žmonių, kai ta siena buvo atvira, daug turi giminių, nekilnojamojo turto, yra kapinės, todėl tas judėjimas ir vyksta“, – tvirtino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Vakarai dėl A. Lukašenkos neturi jokių šansų
Paklaustas, kaip jis vertina pakankamai laisvą judėjimą per sieną su Baltarusija, M. Maldeikis teigė, jog yra keli aspektai.
„Mes turime labai aiškiai atskirti opoziciją ir ekonominius migrantus. Jei tai yra Baltarusijos opozicija, taip, mes turime juos priimti, jie bėga ne nuo to, kad juos ten kankins, bet jie nebegrįžinės į Baltarusiją, Lietuva yra valstybė, kuri privalo moraliai priimti žmones, kurie bėga nuo to, kad jie bus nuvežti į mišką ir jiems bus nupjautos galvos, literaliai taip dingdavo Baltarusijos opozicija ne vieną dešimtmetį.
Kitas klausimas yra ekonominiai migrantai, ir čia, manau, ir praėjusi vyriausybė truputį nepasižiūrėjo iki galo. Taip, mes įvedėme kvotas praėjusią kadenciją, kurios apribojo, bet čia yra klausimas tam tikro mūsų susitarimo su verslu. Reikia aiškiai suprasti, kad tie žmonės atvažiuoja čia dirbti, nes jie čia turi darbo vietas. Ir tai yra dempingavimas kainų mūsų čia dirbančių piliečių, tai numušinėja kainą ir tai yra didelės grėsmės.
Aš nelabai suprantu, kaip taip atsidarė šitie vartai, kad tiek daug žmonių čia atvažiuoja, savaitgaliais jie grįžta į Baltarusiją. Tai iš tikrųjų yra didelė problema, kuri buvo kelta ir praėjusią kadenciją, ir tas klausimas lieka, ir tas kvotų klausimas turi mažėti, žmonių, kurie čia važiuoja iš Baltarusijos, jų turi mažėti, nes tai jau yra ir politinis, ir ekonominis klausimas“, – aiškino M. Maldeikis.
Jis taip pat samprotavo, kad uždaryti sienų su Baltarusija nesiryžtama, nes vis dar savotiškai pataikaujama A. Lukašenkai.
„Lietuvoje vyrauja įsivaizdavimas, kad mes turime kažkokius šansus, neva žinote, čia ateis laikas ir mes perviliosime, jei mes būtume kitaip su Lukašenka kalbėję, mes turėjome šansą jį pas save pervilioti. Aš esu absoliučiai įsitikinęs, kad Vakarai niekada neturėjo jokių šansų su Lukašenka, jis visada ieškojo kvailių Vakaruose, kurie duodavo jam finansinę naudą, nes jis gaudavo visokią paramą, fondus, fondelius, jis išnaudodavo kvailus vakariečius pasiimti tai, kas žemai guli, bet šansų niekada neturėjo prie šitos valdžios atitraukti Baltarusijos nuo Rusijos.
Atkreipsiu dėmesį, kad 20 metų tai yra bendra valstybė, mes vis pamirštame, kad Rusija ir Baltarusija yra sudariusi sąjunga ir tai yra bendra valstybė jau 20 metų. Paskutinis dalykas, kad 2016 metais Baltarusija galutinai integruoja savo karinę visą sistemą į Rusijos kariuomenę, tai nuo 2016 metų netgi paskutinis faktorius, kurį turėjo Lukašenka, tai kariuomenė, ji taip pat tapo Rusijos padaliniu. Vakarai niekada jokių šansų neturėjo. Apie Baltarusiją kalbant, tai visada bus Maskvos klausimas, kai žlugs Maskvos režimas, atsiras kitos galimybės ir Baltarusijoje“, – tvirtino M. Maldeikis.