Nausėda kartoja – nėra indikacijų dėl JAV karių išvedimo: Lietuva pasirengusi priimti jų dar daugiau

„Tikrai manau, kad JAV puikiai supranta regiono specifiką, puikia supranta, kad Rytinis NATO flangas yra ypatingai pažeidžiamas iš agresorių pusės. Neturiu jokių indikacijų, kad JAV norėtų sumažinti savo buvimą čia“, – žurnalistams Ukrainos centre teigė G. Nausėda.

„Atvirkščiai, galiu atsakingai pareikšti, kad esame pasirengę investuoti dar daugiau ir priimti, jeigu kita pusė sutiks, dar daugiau JAV karių, karinės technikos nuolatiniam buvimui Lietuvos teritorijoje“, – pridūrė jis.

Tai, jog šiuo metu nėra jokių ženklų ar pagrindo manyti, kad Vašingtonas atitrauks amerikiečių karius iš Lietuvos, sako ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.

Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse.

JAV karinių pajėgų Europoje vadavietės (EUCOM) duomenimis, šiuo metu Europoje yra dislokuota apie 78 tūkst. amerikiečių karių, maždaug 37 tūkst. jų – Vokietijoje.

Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Prezidentas G. Nausėda sako, kad kritikos iš naujosios JAV administracijos susilaukianti Europa turėtų dvigubai padidinti išlaidas gynybai. Pasak jo, reikia sutikti su prezidento Donaldo Trumpo teiginiais, kad, nepaisant žemyne vykstančio karo, europiečiai gynybai dėmesio skiria per mažai.

„Sutinku su JAV priekaištais, kad ši našta šiuo metu nėra padalinta sąžiningai. JAV prisiima liūto dalį naštos, kuri susijusi su NATO biudžetu. Todėl Europa turi prisidėti mažiausiai dvigubai daugiau nei tai daro dabar. Man atrodo, kad po Miuncheno saugumo konferencijos vis labiau plinta įsitikinimas, kad šį kartą turime kalbėti ne apie kosmetinius išlaidų gynybai didinimus, o apie tikrai ryžtingą ir kardinalų gynybos išlaidų didinimą“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda, pažymėdamas, jog Lietuva šiuo klausimu jau ėmėsi ryžtingų sprendimų.

„Su viltimi ir su tikėjimu žvelgiu į būsimą viršūnių susitikimą Hagoje, kur, manau, mums pavyks sustiprinti NATO. Mums pavyks prisiimti visiems sąžiningą naštos dalį NATO viršūnių susitikime“, – pridūrė G. Nausėda.

Savo ruožtu komentuodamas Europoje kilusias iniciatyvas įsitraukti į taikos paieškas Ukrainoje, G. Nausėda sveikino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą. Pasak G. Nausėdos, Prancūzijos vadovas bando pažadinti apsnūdusią Europą.

„Prezidento Macrono inicijuoti pokalbiai yra siekis aktyvizuoti Europą, pažadinti ją iš miego, nes šiandien reikalingi greiti sprendimai. Diskusijų laikai baigėsi. Diskusijų klubas vestų į Europos vaidmens mažėjimą, o to mes mažiausiai norime, nes karas Ukrainoje yra ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Europą. Prezidentas Macronas tą indikavo ir mūsų susitikimo metu, ketina vykti į JAV ir susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu“, – žurnalistams kalbėjo prezidentas.