V.Putinas nėra nusiteikęs nutraukti karą: analitikai paaiškina, kaip Rusija gali pasinaudoti paliaubomis
15min koliažas/Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas
Rusija vis dar laikosi savo maksimalistinių pretenzijų į Ukrainos teritorijas – tiek tas, kurios šiuo metu yra okupuotos, tiek tas, kurias tebekontroliuoja Ukrainos vyriausybė.
Taip rašo Karo studijų institutas (ISW ). Aukšto rango Kremliaus pareigūnai, įskaitant Rusijos valdovą Vladimirą Putiną, ir toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina privalo „atiduoti“ visą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją.
„V.Putinas neseniai pareiškė, kad „Novorosija“ yra neatskiriama Rusijos dalis, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Novorosiją“ apibrėžė kaip visą Rytų ir Pietų Ukrainą, įskaitant Charkivo, Dnepropetrovsko, Odesos ir Mykolajivo sritis“, – pažymi analitikai.
O nuolatiniai Maskvos pareiškimai apie tai, kad Ukrainai reikia teritorinių nuolaidų, rodo, jog V.Putinas, nepaisant vykstančių derybų, vis dar laikosi savo ambicijų.
Iki šiol Rusijos pareigūnai nerodė jokių viešų ženklų, kad norėtų atsisakyti savo teritorinių reikalavimų ar reikalavimo, kad Ukraina nestotų į NATO, ir pan. Ne taip seniai Rusija taip pat pasisakė prieš taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Ukrainoje, teigdama, kad tai būtų vertinama kaip „tiesioginis, oficialus, atviras NATO šalių kišimasis“ į karą.
Rusija ir toliau naudojasi diplomatiniais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis, kad normalizuotų savo karinius reikalavimus. Kovo 15 d. įvyko JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis telefonu. Tačiau JAV valstybės departamento ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos versijos dėl šio pokalbio nesutampa:
„Rusijos pareiškime pabrėžiama, kad M.Rubio ir S.Lavrovas aptarė vasario 18 d. dvišalio susitikimo Rijade (Saudo Arabija) metu pasiekto „susitarimo“ įgyvendinimą, tačiau neužsimenama apie vėlesnius JAV ir Rusijos diplomatinius susitarimus, o JAV valstybės departamento pareiškime apie Rijade pasiektą „susitarimą“ neužsimenama“, – aiškina analitikai.
ISW ekspertai teigia, kad toks pranešimų neatitikimas rodo, jog Kremlius naudoja Rijado susitikimą kaip dalį tęstinio pasakojimo, kuriuo siekiama pavaizduoti Jungtines Valstijas ir Rusiją kaip visiškai sutariančias, kaip išspręsti karą Ukrainoje, ir atitraukti dėmesį nuo neseniai Rusijos prezidento V.Putino atmesto JAV ir Ukrainos pasiūlymo dėl paliaubų.
Dabartinė fronto linija neužtikrina strateginio gylio, kurio Ukrainai reikia, kad ji galėtų patikimai apsiginti nuo atnaujintos Rusijos agresijos. Rusijos kariai yra kitoje Dniepro pusėje nuo Chersono, maždaug už 25 km nuo Zaporižios ir už 30 km nuo Charkivo.
Taigi Rusijos kariuomenė galėtų pasinaudoti paliaubomis ir pasirengti kirsti Dnieprą, o tai gerokai padidintų tokios operacijos sėkmės tikimybę.
„Sustabdyti gerai paruoštą didelį mechanizuotą puolimą šaltyje yra itin retas reiškinys kare, o tai reiškia, kad atnaujintas Rusijos puolimas greičiausiai beveik iš karto keltų grėsmę ir Charkivui, ir Zaporižios miestui, ir svarbiausiems Donecko miestams.
Rusija tiesia didelę automagistralę ir geležinkelį, kurie sujungs pagrindinius okupuotos Ukrainos ir Rusijos miestus, o tai sustiprins Rusijos autoritetą okupuotoje Ukrainoje ir Rusijos gebėjimą transportuoti ir aprūpinti Ukrainoje veikiančius Rusijos karius būsimo Rusijos puolimo Pietų Ukrainoje atveju“, – teigia ekspertai.