„2024 metais Lietuvoje užregistruota apie 7200 sunkiojo transporto vienetų, iš jų varomų visiškai alternatyviu kuru – elektra ar biometanu, buvo apie 50“, – pasakoja D. Snieška.
Dažnai dėl to kaltinama infrastruktūra, tačiau situacija keičiasi, sako „Ignitis“ elektrinio mobilumo plėtros skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas. Lengvajam transportui pritaikytas elektrinių automobilių įkrovimo infrastruktūros tinklas nuo 2018-ųjų, kai atsirado pirmos greitojo įkrovimo stotelės, iki dabar, išvystytas pakankamai, tačiau komerciniam sunkiajam transportui pirmasis parkas atsiras tik šių metų pabaigoje, planų ateičiai yra ir daugiau.
Biometanu varomiems sunkvežimiams yra aštuonios tinkamos pildymo stotys, o iki 2026 metų pradžios jų planuojama 20, t.y. po dvi kiekvienam automobiliui, pastebi Marius Čižas, Alternatyvių degalụ infrastruktűros asociacijos viceprezidentas. LNG stotyse taip pat bus tiekiamas biometanas, tad infrastruktūra išspręsta, svarbiausia skatinti tokių transporto priemonių naudojimą.
Valstybė užsibrėžusi tikslus iki 2030 metų suvartoti apie teravatvalandę biometano.
„Tam reikia, kad atsirastų iki 5000 sunkvežimių arba po tūkstantį, o ne po 50 per metus, tad pokytį reikia daryti radikalų“, – būtinybę skatinti šį kurą vartojančio sunkiojo transporto įsigijimus pabrėžia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Tarp Europoje taikomų skatinimo priemonių – kryžminio subsidijavimo sistema, kai dyzelino ir benzino vartotojai moka papildomai už vadinamuosius atsinaujinančių išteklių apskaitos vienetus, kuriuos parduoda biometano arba elektros pardavėjai. Tad biometanas ir elektra turi pigti, o dyzelino kaina 2030 metais pasieks apie 2,5 euro už litrą, prognozuoja M.Nagevičius, todėl investicija į švarų transportą darosi ekonomiškai racionali.
„Reikia labai aiškios valstybės žinutės ir ne vien tik subsidijomis, tai netvaru, reikia sistematiškesnių paskatų“, – neabejoja Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, pateikdama galimų paskatų pavyzdžius.
Tačiau jau ir dabar biometanu varomų transporto priemonių kilometro kaštai labai panašūs į dyzelino kainas, teigia pašnekovai. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ diskusiją.