Pasak Lietuvos krepšinio federacijos (LKF), ji kivirčo toliau nekomentuos, bet pasidalino į JAV keliausiančio ir su NBA rungtyniaujančiais mūsiškiais susitiksiančio rinktinės vadovo mintimis.
„Tiek T. Pačėso, tiek J. Valančiūno tikslas yra vienas – pergalės su Lietuvos rinktine, – tikino L. Kleiza. – Nurimus emocijoms, manau, to ir sieksime Europos čempionate.
Jau penktadienį skrendu į JAV, kur susitiksime ir su Jonu, ir su kitais lietuviais, rinktinės kandidatais, pasikalbėsime ir pristatysiu jiems trenerio Rimo Kurtinaičio rinktinės planus. Grįžęs iš JAV viskuo pasidalinsiu su krepšinio fanais ir žurnalistais.“
Kiek anksčiau vienoje tinklalaidėje L. Kleiza minėjo, kad Sakramento „Kings“ klube žaidžiančius J. Valančiūną ir Domantą Sabonį aplankys kito antradienio (balandžio 1 d.) mače Indianoje prieš vietos „Pacers“.
Čikagoje, kuri nuo Indianos yra nutolusi per 3 valandų kelią automobiliu – tikrai ne ilgą atstumą JAV mastais – tomis dienomis „Bulls“ namų susitikimuose žais ir dar vienas lietuvis: Matas Buzelis. Tikėtina, jog būtent Indianą dėl patogaus susisiekimo pasirinko L. Kleiza.
Primename, kad prieš kelias savaites T. Pačėsas apsilankė žurnalisto Tomo Langvinio kanale „O, Dangau!“, kuriame išsamiai kalbėjo apie vyrų rinktinės planus vasarą ir perdavė aiškią žinią, kad nuo šiol visi nacionalinės komandos nariai turės lygias sąlygas ir turės į darbą žiūrėti itin rimtai.
Netrukus jis pasėjo abejonę dėl NBA rungtyniaujančio vidurio puolėjo J. Valančiūno žaidimo rinktinėje, leisdamas suprasti, kad centras į treniruočių stovyklą atvyksta prastos fizinės formos.
„J. Valančiūno klausimas yra gan karštas ir atviras, gal net įdomus. Todėl spekuliuoti galima įvairiai, duoti peno ir žurnalistams“, – pasisakė T. Pačėsas.
Rimo Kurtinaičio asistentas leido suprasti, kad daug metų rinktinei atidavęs J. Valančiūnas vasarą į stovyklas atvyksta po medžioklių, su cigarete ir nepasiruošęs.
„Reikėtų paklausti Valančiūno, kuris per rinkimus susiangažavo. Mes nežinome, ar jis atvyks. Jis sakė, kad neišrinkus Roberto Javtoko jie galės patys vilktis marškinėlius. Mes jau esame apsivilkę, nežinome, ar jis apsirenges rinktinės marškinėlius“, – tęsė T. Pačėsas.
„Nori medžioti – medžiok. Nemanau, kad Laurynas Birutis yra prastesnis už jūsų minėtus centrus (J. Valančiūną, – aut. past.). Jie turi statusą. Mums labai patinka ir Martynas Echodas. Turime iš ko rinktis. Jeigu nori tų pačių taisyklių, kurios buvo praeitų rinktinių nesėkmių garantas – mes nenorime eiti tuo keliu. Mums nereikia pyktis ar įrodinėti, daryti skandalų. Užuosiu tave išgėrusį – važiuosi namo. Nesvarbu, prieš čempionatą ar čempionate. Sportuojant kartą per dieną negali būti geresnis. Kai reikia sprintuoti ir atsiduoti šimtų procentų, o tu įpratęs krosiuką bėgioti, tu nefunkcionuoji. Visas genialumas yra paprastume“, – toliau aštriai kalbėjo T. Pačėsas.
Vėliau T. Pačėsas atsikirto jį užsipuolusiems kritikams DELFI TV laidoje „7bet-Krepšinio zona“.
„Kaip interpretavo kiti sofos komentatoriai, skamba taip: mes galvojame, jog žinome, ką jis galvojo taip sakydamas. Gal jūs veskite Lenos Lolišvili, Palmiros ar Vangos laidą? Kalbant rimtai ir grįžtant prie krepšinio konteksto, mes su R. Kurtinaičiu esame nuoseklūs. Kai jis tapo treneriu, davė kelis interviu apie bendras taisykles, kuo bus remiamasi ir kaip jis mato rinktinę. Jos liečia ir trenerius. Kalbame apie taisykles, kurios galios ir turi būti taikomos visiems.
Vienam pamąstytojui (turi omenyje Darių Maskoliūną), kuris sako, kad jam buvo kažkas adresuota – jis paminėjo savo rinktinės trenerio karjerą. Jis įsiminęs rinktinės poste, nes tuo momentu prasidėjo virusas, kai pradėjome nepapulti į žaidynes. Jis įvedė naują terminą Lietuvos krepšinyje, kuris bus didelėmis raidėmis įrašytas į raudonąją knygą, kai nubraižė derinį pamakalavimas.
Tuo man jis yra išskirtinis, manau, kad su Rimu jį kviesime į rinktinės štabą, kad mums išaiškintų to derinio detales, nes tai yra neskautinamas derinys. Tik nežinome, ar tai klaidins tik varžovus ar ir mus. Gerbiu Darių kaip buvusį žaidėją, bet jeigu nori man įkąsti, galime pasikandžioti“, – į puolimą perėjo T. Pačėsas.
„Tiesą pasakius, mane nustebino tokie trenerio žodžiai. Mes nesame kartu dirbę nei rinktinėse, nei klubiniame krepšinyje. Apskritai net nesame pažįstami. Manau, kad teigiant tokius pasisakymus, turi būti šiek tiek treniravęs žaidėją.
Kaip sakė Linas Kleiza, čia yra motyvacija. Aš nežinau… Reikia žinoti žaidėją, kad jį motyvuotum. O jeigu treneris tiesiog iš pletkų bando sukurti dar kažkokių pletkų… Gerbiamas treneris, kabutėse. Tai yra žemas lygis. Pačėsas deklaruoja – jog yra rimtas vyras, rimtas treneris. Aš galvoju, kad taip rimti treneriai nesielgia.
Gali paskambinti, aš pasiekiamas visą laiką. Paskambink, paklausk, pamotyvuok. Jeigu kažkas neišeina – tada gal eik į podkastus, kad kitaip motyvuotum. Bet manau, kad pirmas kelias yra palaikyti santykius su žaidėju, o ne iškart eiti kažkur pasisakyti viešai“, – Basketnews.lt žurnalistui Karoliui Tiškevičiui teigė Lietuvos rinktinės kapitonas
„Gal tuomet manęs nereikia? Gal pasirenkame kažką, kas daugiau duos naudos rinktinei, rezultatams? Jeigu tai yra treneris, aš puikiai suprasiu. Aš noriu, kad Lietuvos krepšinis gyvuotų. O jeigu tai esu aš, esu pasiruošęs atstovauti Lietuvai ir atiduoti 100 proc.
Tikiuosi, jog nors šansą gausiu įrodyti, kad galiu būti paimtas į rinktinę. Jeigu net šanso negausiu, atvažiuosiu palaikyti į Suomiją“, – pridūrė J. Valančiūnas.
Veteranas, šiuo metu kartu su D. Saboniu ginantis „Kings“ garbę, taip pat užsiminė, kad sulaukė skambučių iš kitų krepšininkų, palaikančių jį.
Įskaudintas vidurio puolėjas pabrėžė, jog T. Pačėsas yra antrasis rinktinės treneris, o vyriausiajam treneriui R. Kurtinaičiui šis jaučia didelę pagarbą, nes jis buvo Jono pirmasis strategas vyrų krepšinyje.
Primename, kad jau ketvirtadienį Rygoje bus traukiami Europos čempionato grupių varžybų burtai.
Federacija Lietuvos rinktinei kelia tikslą užimti 1-5 vietas, taip pat – patekti į 2027-ųjų pasaulio taurės turnyrą Katare.
Lietuviai ant Senojo žemyno prizininkų pakylos yra lipę 1937, 1939 ir 2003 m. (visi trys – auksas) bei 2013 ir 2015 m. (abu – sidabras).
Lietuvos vyrai iki užpraėjusių Tokijo žaidynių nebuvo praleidę nė vienos olimpiados nuo nepriklausomybės atkūrimo: 1992-aisiais Barselonoje užėmė 3 vietą, 1996-aisiais Atlantoje – 3, 2000-aisiais Sidnėjuje – 3, 2004-aisiais Atėnuose – 4, 2008-aisiais Pekine – 4, 2012-aisiais Londone – 8, o 2016-aisiais Rio de Žaneire – 7.
Tačiau pastaraisiais metais užduotis patekti tarp olimpiečių tapo misija neįmanoma – lietuviai dviženkliais skirtumais krito tiek 2021-ųjų atrankos turnyro Kaune finale prieš slovėnus, tiek ir lemiamoje 2024-ųjų kvalifikacijos akistatoje su Puerto Riku.
O apskritai su medaliais ant savo kaklo mūsiškiai tarptautinėje arenoje paskutinį kartą pozavo lygiai prieš dešimt metų, 2015-aisiais.