„Žinote, su „Erasmus“ programa aš buvau Latvijoje, Slovakijoje, studijas baigiau Portugalijoje. Bet priimtiniausios išlaidos pragyvenimui yra Lietuvoje. Standartinės. Ne per brangu. Jei palygintume, kiek kitur reikia išleisti nuomai ir maistui, manau, kad Lietuva nėra labai brangi šalis. Ir dabar čia nėra daug konkurencijos afrikiečiams, kurie atvyksta į šalį. O jei esi verslus, nori pradėti kažką daryti, tai geriausia pradėti Lietuvoje“, – įsitikinusi M. Dorcas, Vilniuje gyvenanti jau trejus metus.
Iš Afrikos į Vilnių gyventi atvykę užsieniečiai savo patirtimis dalijosi „Delfi“ laidoje „Ar galiu užeiti?“. Ir ne tik pasakojo, bet leido kartu ir patirti dalelę afrikietiškos kultūros. Savo restoraną Vilniuje turinti M. Dorcas „Delfi“ komandą vaišino afrikietiškomis vaišėmis: keptais plantanais, pyragėliais su mėsa, tradiciniu afrikietišku gėrimu – Sobolo, pagamintu iš vaisių ir daugybės prieskonių, kepta vištiena, ožkiena ir kitais patiekalais. Gaminti mėgstanti M. Dorcas tikino, kad yra išbandžiusi ir lietuviškų patiekalų, o jos mėgstamiausi – šaltibarščiai ir cepelinai.
Iš Maroko į Vilnių studijuoti atvykęs Hamza Debdoubi taip pat džiaugiasi savo pasirinkimu ir dar svarstys, ar po studijų likti čia, ar ieškoti naujos krypties. „Konkretaus plano dar neturiu, bet jei bus galimybių čia likti po studijų baigimo, kodėl gi ne. Lietuva yra gera šalis augimui ir karjerai“, – tikino ISM universiteto magistrantas H. Debdoubi.
Iš Gajos kilęs E. Kwakyeasenso Asenso dar būdamas gimtinėje gavo darbo pasiūlymą dirbti čia, Lietuvoje. „Manau, kad buvo geras sprendimas, – apie sprendimą palikti gimtinę ir apsigyventi Lietuvoje kalbėjo E. Kwakyeasenso Asenso. – Čia gera vieta gyventi. Man patinka ir šalis, ir žmonės geri.“
Iš Ganos į Vilnių atvykęs Bright Ntim neslepia – užsieniečiui rasti darbą čia nėra taip paprasta. „Bet apskritai čia gyventi gera“, – komplimentų Vilniui negaili B. Ntim.
Ne vienerius metus Vilniuje gyvenanti M. Dorcas tikina, kad vietinių gyventojų požiūris į užsieniečius pastebimai keičiasi. „Iš pradžių buvo labai sunku. Būdavo, atsisėdi autobuse ir šalia sėdėjęs žmogus atsistoja, nenori sėdėti šalia. Dabar, manau, dauguma įprato, supranta, kad mes atvykome ir liksime“, – apie šiltėjantį požiūrį į užsieniečius kalbėjo M. Dorcas.
Ir nors visi „Delfi“ laidos „Ar galiu užeiti?“ pašnekovai negailėjo komplimentų ir Lietuvai, ir lietuviams, vis tik pripažino, kad vietiniai gyventojai čia šypsosi nedaug, tad kartais prireikia laiko artimesniam ryšiui. „Mes matome, kad lietuviai yra nuostabūs žmonės, reikia tik juos atverti, – besišypsodama kalbėjo iš Nigerijos į Vilnių atvykusi Delightsome Olusola-Christwealth. – Sutinku, kad iš pradžių gali būti sunku visus sutikti su šypsena, bet verta bent šiek tiek nusišypsoti.“
„Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ aplankė ne tik iš Afrikos į Vilnių atvykusių užsieniečių bendruomenės dalį, bet ir integracijos centrą „International House Vilnius“. Vilniuje įsikūrusio integracijos centro slenkstį jau yra peržengę asmenys iš daugiau nei 140 valstybių, o kasmet šiame centre suteikiamos paslaugos daugiau nei 14 tūkstančių į Vilnių gyventi, dirbti ar mokytis atvykstančių užsieniečių.
Prie integracijos centro veiklos prisidedanti turkė Canan Demiray „Delfi“ pasakojo, kad Vilniuje gyvena jau trejus metus. Čia moteris atvyko kartu su visa šeima – vyru ir dviem vaikais.
Integracijos centro vadovė Indrė Laučienė pabrėžė, į naujakuriai į Vilnių atvyksta iš visur: iš Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. „Meksikiečių bendruomenė labai aktyvi. Šokli ir daininga, aktyviai dalyvaujanti mūsų veiklose. Taip pat filipiniečių bendruomenė“, – vardijo I. Laučienė, pridurdama, kad ją maloniai stebina iš Afrikos atvykstančių žmonių bendruomenės augimas.
O kas labiausiai vilioja užsieniečius? Mokslas, o gal darbo galimybės? „Viena populiariausių priežasčių, kuri dažnai kažkodėl nustebina, kai pasakai garsiai – dėl karjeros. Vilnius tampa labai patrauklia vieta Europoje daryti karjerą“, – pabrėžė integracijos centro vadovė, pridurdama, kad Vilniuje palyginus greitai galima kilti karjeros laiptais. Jos teigimu, nemaža dalis užsieniečių atvyksta ir dėl aukštojo mokslo.
Kalbėdama apie iš Afrikos atvykusių užsieniečių bendruomenę Vilniuje, I. Laučienė neabejoja – ši bendruomenė tik augs. „Manau, kad ilgą laiką mes nebuvome atrasta šalis tarp tokių mums egzotiškesnių krypčių. Bet mes labai aiškiai matome, kad tas bendruomenių kūrimąsis padeda atvykstantiems į miestą, – kalbėjo „International House Vilnius“ vadovė. – Atvykti čia daug drąsiau, kai žino, kad yra bendruomenė, kai yra kažkas, kas jiems padeda.“
Integracijos centre „International House Vilnius“ į Vilnių atvykusiems užsieniečiams teikiamos visos būtiniausios paslaugos po vienu stogu. Čia dirba ne tik integracijos centro darbuotojai, bet taip pat ir jų kolegos iš Migracijos departamento, „Sodros“, Mokesčių inspekcijos ir Užimtumo tarnybos. Tačiau, I. Laučienės teigimu, atvykstantiems svarbus ir emocinis palaikymas, kurį sukuria bendruomenės.
„Rasdami bendruomenes, jie daug drąsiau jaučiasi čia atvažiuodami. Ir mes matome labai įvairių atvejų, kad atvyksta šeimos ir net kelios kartos. Matome, kad atvyksta žmonės ir čia sukuriamos mišrios šeimos, arba kad atvyksta žmonės, kurie čia mokosi ir dirba, o po to kuria čia savo verslus, parduotuvėles ar įvairiausias kitas didesnes ar mažesnes veiklas, – vardijo I. Laučienė. – Jie mato daug galimybių čia, ypač su verslu susijusių galimybių.“