Po KT sprendimo – politikų reakcijos: mano, kad sukrės visuomenę

Vieni tiki, kad tos pačios lyties porų partnerystės teisinio sureguliavimo klausimą parlamentas išspręs jau šią kadenciją, kiti, pavyzdžiui, premjeras Gintautas Paluckas, mano, kad Seimas tai padarys „kažkada“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen įsitikinimu, po šio KT sprendimo partnerystės klausimas turėtų atsidurti Seimo darbotvarkėje. Ji palinkėjo, kad parlamente užtektų valios patvirtinti Civilinės sąjungos įstatymą, iki kurio priėmimo liko paskutinis laiptelis.

„Konstitucinis teismas ką tik paskelbė, kad delsimas įteisinti Partnerystės institutą prieštarauja Konstitucijai. Sveikinu visus, kam šis sprendimas yra daugiau nei formalumas, bet žingsnis į valstybės pripažinimą ir pagarbą!

Nors lieka kartėlis, kad žmogaus teisių darbotvarkei Lietuva renkasi sudėtingiausią – teismų kelią. Jau matėme sprendimus dėl santuokos, dėl motinystės, dėl pavardžių. Dabar turime dar vieną aiškų – Konstitucinio teismo – sprendimą, pasakantį, kad partnerystės institutas turi būti ir jis turi būti lyčiai neutralus. Pirmą kartą lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo projektą Seimui pateikiau 2017 metais. Tuo metu jis sulaukė mažiau nei penktadalio seimo narių palaikymo.

Šis KT sprendimas – dar vienas paraginimas „dar vienam“ Seimui nebedelsti ir sureguliuoti tos pačios ir skirtingų lyčių porų partnerystę ir užtikrinti deramą valstybės pagarbą visoms poroms. Linkiu, kad šios dienos sprendimas padrąsintų tiek socialdemokratus, tiek visus kolegas Seime, ir mes kartu žengtume paskutinį, trečią žingsnį priimant partnerystę. Po Konstitucinio teismo sprendimo nebeturėtų likti abejonių, kad šis klausimas turi atsidurti Seimo darbotvarkėje. O mes neturėtume likti paskutiniais stabmeldžiais Europoje, bijančiais senų šešėlių ir kompleksų“, – ketvirtadienį feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitis vertino, jog KT sprendimas – logiškas, nors kai kuriuos gyventojus esą gali sukrėsti.

„Tas sprendimas iš tikrųjų sukrės, matyt, didžiąją dalį visuomenės, tai yra tuos, kurie palaiko tradicines šeimas ir tradicines vertybes. Tai nereiškia, kad Lietuvoje atidaryta Pandoros skrynia ir dabar tos pačios lyties asmenys galės registruoti partnerystę ir gyventi – tokio reguliavimo nėra. Čia viskas, matyt, kryps į Seimo valią, ar Seimas nuspręs keisti Civilinį kodeksą ir priimti specialų įstatymą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.

Kitaip nei V. Čmilytė-Nielsen, jis vertino, jog Seimas turėtų priiminėti ne Civilinės sąjungos įstatymą (praėjusioje kadencijoje teikė konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ atstovai), o imtis pataisų dėl artimo ryšio ir sutarčių dėl bendro gyvenimo.

„Matyt, jau reikės apjungti du įstatymus, tai yra dar konservatoriaus Pauliaus Saudargo ruoštą ir „valstiečių“, jeigu aš gerai prisimenu, buvo ruoštas įstatymo projektas 2017–2018 metais“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Politikas vertino, jog praėjusioje kadencijoje svarstytos Civilinės sąjungos įstatymo pataisos yra blogos, nes, anot jo, neatitinka KT išaiškinimo.

„Kitas yra dalykas, kad KT sprendimas neįpareigoja Seimo keisti [teisės aktų]. Tą reikėtų šiandien žinoti, ir gali Seimas absoliučiai nieko nesiimti ir nieko nedaryti. Šituo sprendimu galima vadovautis individualiuose teismuose, jeigu dabar, tarkime, nuspręs Petras su Antanu sudaryti partnerystę, kreipsis į Vyriausiąjį administracinį teismą, tai individualiu teisės aktu tokiu atveju bus galima [sudaryti partnerystę]“, – pažymėjo R. Žemaitaitis.

Bendrai kalbėdamas jis pabrėžė, jog KT išaiškinimas nepaneigia to, kas yra šeima ir kas yra santuoka, o pastarąją gali sudaryti tik skirtingų lyčių asmenys.

Su tuo, kad po šio KT sprendimo Seimas turėtų įtvirtinti tos pačios lyties porų partnerystę įstatymais, sutiko ir premjeras, kandidatas socialdemokratų pirmininko rinkimuose G. Paluckas. Tiesa, jis nenorėjo duoti pažado, kad klausimą esamas parlamentas išspręs per šią kadenciją.

„KT nutarimas iš esmės įpareigoja šį klausimą vienaip ar kitaip, pirmiausia, svarstyti ir priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, tai nebūtų pirmas kartas, kai KT nutarimų realizavimas išsitęsia laike. Bet toks, koks yra priimtas reiškia, jog vienaip ar kitaip šis klausimas turės būti išspręstas Seime“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo premjeras.

Tai, kada bus išspręstas klausimas, anot jo, priklauso nuo egzistuojančios politinės valios.

Nuo Seimo valios, G. Palucko teigimu, priklauso ir tai, ar bus grįžta prie Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

„KT neapsprendžia, kaip šis klausimas turi būti išspręstas, bet jis įpareigoja jį išspręsti. Todėl, ar reikia grįžti pilna apimtimi, ar reikia užtikrinti paskutinį balsavimą, ar reikia dar kažkokių korekcijų, dėl šių dalykų turi apsispręsti visas Seimas“, – dėstė ministras pirmininkas.

„KT įstatymų nepriiminėja. Todėl KT nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą. Jeigu jis būtų realizuotas, KT nuomone, ne pagal nutarimo raidę ir dvasią, tuomet vėl turėtume konstitucinį ginčą. Todėl nepaisant to, jog yra tam tikros užuominos ar aliuzijos [į šeimą KT nutarime], Seimas nuspręs, kaip šie santykiai partnerystės ir kokiame Civilinio kodekso skirsnyje, ar kokiu atskiru įstatymu, bus priimti. Kažkada tai bus padaryta, nes KT savo nutarimu tai įpareigojo“, – tęsė G. Paluckas.

Paklaustas, ar gali duoti pažadą, jog per šią kadenciją partnerystės klausimas bus išspręstas, ministras pirmininkas atsakė štai taip: „Aš esu vienas Seimo narys, tikrai Seimas dėl to turės apsispręsti ir rasti tam tikrą politinę valią.“

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis turi daugiau tikėjimo nei premjeras: jo nuomone, esamam Seimui pavyks sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius.

„Aš manau, kad taip. Vėlgi, tai priklauso nuo partnerystės įstatymo turinio ir čia, turbūt, dėl paties turinio nematau aš didelių grėsmių. O dėl visų kitų išvestinių dalykų, kurie yra labai jautrūs yra, šis įstatymas neturėtų to reguliuoti, reguliuoja kiti įstatymai, pavyzdžiui, įsivaikinimo klausimus ir panašiai“, – komentavo jis.

Reikiamas pataisas po KT sprendimo, politiko teigimu, gali paruošti arba atitinkami Seimo komitetai, arba Vyriausybė. Jo nuomone, logiškiausia būtų, kad to imtųsi Vyriausybė.

„Bet, jeigu bus apsispręsta kitaip, tai manau, jog yra komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam irgi būtų logiška parengti. Pagal mūsų statutą, kuravimo sritis, šitas komitetas yra atsakingas už KT sprendimų įgyvendinimą“, – dėstė S. Skvernelis.

Jo matymu, po šio KT sprendimo Seimas negali grįžti prie Civilinės sąjungos įstatymo pataisų, nes jose kalbama ne apie partnerystę, o apie civilinę sąjungą.

„KT labai aiškiai pasakė, kad turi būti sureguliuota partnerystė. Civiliniam kodekse yra nuoroda į Partnerystės įstatymą ir KT pasisakė, jog yra ydinga praktika, kad yra nuoroda į įstatymą, o įstatymą nėra. Dėl to turi būti parengtas Partnerystės įstatymas“, – aiškino Seimo pirmininkas.

Apskritai grįžti prie praėjusią kadenciją svarstytų, su partneryste susijusių, projektų, jo nuomone, nėra ko.

„Tai jau kas buvo praeitoje kadencijoje, tai ir buvo. Dabar, matyt, reikės rasti sprendimus ir šitai valdančiajai daugumai įgyvendinti KT sprendimą. Nematau čia aš tragedijos didelės. Apsispręs visi, kai reikės: kas norės – palaikys, kas turės kitą nuomonę – nepalaikys. Tu nepriversi Seimo narių balsuoti vienaip ar kitaip. Bet projektas turi būti parengtas“, – tikino demokratų lyderis.

KT sprendimą įvertino ir Seimo pirmininko kolegė partijoje Agnė Širinskienė. Jos, kaip pati teigė, KT sprendimas nenustebino. Seimas, siekdamas išspręsti problemą, A. Širinskienės įsitikinimu, turėtų priimti buvusio parlamentaro P. Saudargo siūlytą artimo ryšio įstatymą.

„Sprendimo tokio reikėjo tikėtis. Akivaizdu, kad kreipimasis buvo padarytas tik dėl to, kad turėti formalų KT sprendimą ir paskui jį naudoti kaip politinį argumentą, Seime siekiant spausti kolegas balsuoti už „laisviečių“ projektą. Sprendimas nepasakė nieko naujo“, – žurnalistams Seime teigė A. Širinskienė, kurią cituoja ELTA.

„Manyčiau, kad jeigu būtų pasirinktas artimo ryšio projektas, konsensusas posėdžių salėje jau tikrai būtų pasiektas dar praėjusioje kadencijoje ir būtume priėmę šį sprendimą“, – akcentavo parlamentarė.

Konservatorių gretose vyrauja skirtinga nuomonė dėl to, kaip derėtų sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius. KT sprendimas, anot konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno, partijoje įsitvirtinusių principų nepakeis.

„Galiu pasakyti, kad, kaip ir buvo pas mus politinėje jėgoje, taip ir lieka principas, kad sutariame dėl ko nesutarti“, – Seime žurnalistams sakė politikas, kurį cituoja ELTA.

„Gerbiame Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tačiau kartu mūsų frakcijoje yra skirtingos nuomonės šiuo klausimu. Be jokios abejonės, dabar analizuosime sprendimą, dėliosime argumentus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis, kaip ir A. Širinskienė, pasisakė už tai, jog, reaguojant į KT išaiškinimą, Seimas turėtų prisiminti europarlamentaro P. Saudargo siūlytą Artimo ryšio įstatymą. Pasak jo, būtent ši partijos kolegos iniciatyva galėtų užpildyti susidariusį teisinį vakuumą.

„Tai galėtų virsti atskira Civilinio kodekso knyga“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ketvirtadienį KT paskelbė, kad Civilinio kodekso (CK) nuostatos, kurios leidžia partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat konstituciniam atsakingo valdymo principui prieštarauja ir tai, kad CK skyrius dėl partnerystės įsigalioja tik tada, kai įstatymo leidėjas priima reikalingus įstatymus.

Pažymėtina, jog po šio KT sprendimo žmonės galės kreiptis į teismus prašydami įregistruoti jų partnerystę.

„Delfi“ primena, kad į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

Praėjusioje kadencijoje teiktu Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius. Pataisas pateikė atskiri Seimo nariai iš konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ gretų.

Savo ruožtu Seimo narių grupė, su konservatoriumi P. Saudargu priešakyje, siūlė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką. Tokį ryšį galėtų turėti ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.

Kiek anksčiau „valstiečiai“ siūlė dar kitas Civilinio kodekso pataisas, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Pataisomis siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kyla praktinės problemos – paveldėjimas, informacija ligos atveju ir kitos.