Džiaugiamasi, kad pastaruosius penkerius metus į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių, nei iš jos išvyksta. Ar grįžus, ypač po ilgesnio laiko, sunku iš naujo įsivažiuoti į lietuvišką kultūrą, darbo rinką, socialinį gyvenimą? „Kurk Lietuvai“ dalyvių, persikėlusių į šalį iš Jungtinės Karalystės ir Austrijos, teigimu, adaptuotis nebūtinai paprasta, tačiau dalyvavimas programoje šį procesą tikrai palengvina.
Džiugina modernumas, požiūris – ne visada
Programos „Kurk Lietuvai“ alumnė Rūta Kukulskytė, 2023-iaisiais iš Austrijos į Lietuvą su šeima grįžusi po 11 metų, manė, kad gyvenimas bus daug sudėtingesnis. „Studijuodama užsienyje susipažinau su savo vyru, jis austras. Kartu Austrijoje sukūrę šeimą sutarėme, kad grįšime į Lietuvą metams, kol vaikai dar maži. Galvojau, kaip mes galime nuspręsti visam laikui likti gyventi Austrijoje, jei net nežinome, kaip atrodytų mūsų gyvenimas Lietuvoje. Bandomasis laikotarpis susiklostė labai gerai, jau greitai bus dveji metai, kaip mes čia“, – sako ji.
Pasak Rūtos, Vilniuje gyvena nemažai tarptautinių šeimų, todėl integruotis buvo gana paprasta – vyras lankė lietuvių kalbos kursus, rado darbą multikultūrinėje aplinkoje, vaikų darželio bendruomenėje taip pat buvo šeimų su panašia patirtimi.
2024–2025 kartos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Agnės Keršytės persikėlimo istorija kiek kitokia. Daugiau nei dešimtmetį gyvenusi Škotijoje ir Nyderlanduose, ji teigia, kad relokaciją komplikavo su „Brexit“ susijusios procedūros (pavyzdžiui, Lietuvoje nepripažįstamas Jungtinėje Karalystėje (JK) įgytas vairuotojo pažymėjimas jai tapus nuolatine Lietuvos gyventoja), psichologiškai adaptaciją sunkina vis dar paplitę stereotipai ir menkinančios nuostatos. „Jaučiu, kad situacija Lietuvoje gerėja, bet vis dar išgirstu seksistiškų, rasistiškų, ksenofobiškų ar homofobiškų komentarų net ir profesinėje aplinkoje – dėl to darosi pikta ir liūdna, ne visada pakanka energijos su tuo kovoti“, – pastebi programos dalyvė.
Visgi, A. Keršytę džiugina tai, kad Lietuva užsienio valstybes galėtų nustebinti savo šiuolaikiškumu. Išvykstant Jungtinė Karalystė jai atrodė kaip pažadėtoji šalis – aukšta mokslo kokybė, aukšti pragyvenimo standartai, daugybė galimybių. „Dabar, bent jau Vilniuje, tiek daug dalykų atrodo geriau: visur švaru, žalia, turime gerus kelius, tvarkomi seni rajonai. Suprantu, kad sostinė juda greičiau nei kiti Lietuvos miestai, bet tas jausmas, kad situacija sparčiai gerėja yra stiprus ir psichologiškai svarbus. Kartais pagaunu save galvojant, kaip čia modernu. Pavyzdžiui, nors ir išgirstu skundų apie e-sveikatos sistemą, man atrodo labai šaunu, kad visus savo sveikatos duomenis gali ir pats matyti, ir žinai, kad gydytojai mato viską vienoje vietoje. Škotijai iki tokios sistemos dar labai toli“, – atkreipia dėmesį A. Keršytė.