Pasak informuotų asmenų, kardinolai Pietro Parolinas, Peteris Erdo, Jeanas-Marcas Aveline’as ir Pierbattista Pizzaballa yra pagrindiniai pretendentai, tačiau kandidatuoja ir daugiau nei tuzinas kitų, rašo portalas „Independent“.
Popiežiaus Pranciškaus mirtis išjudino šimtmečių senumo ritualą, susijusį su šventa priesaika, kurią atlieka kardinolai, rinksiantys jo įpėdinį.
Naujojo popiežiaus rinkimų procesą gaubia paslaptis – kardinolams draudžiama pranešti išoriniam pasauliui, kas vyksta konklavoje, kuri vyksta Siksto koplyčios freskomis išpuoštose sienose.
Pontifiko amžius ir pastaraisiais metais kilusios sveikatos problemos, įskaitant užklupusią sudėtingą plaučių infekciją, dar gerokai prieš jo mirtį paskatino kelti klausimus, kas jį pakeis.
Kaip visada, likus keliems mėnesiams ir metams iki popiežiaus mirties, iškyla keletas kandidatų, vadinamų papabilais (red. past. – „papabile“– neoficialus itališkas terminas, pirmą kartą sukurtas Vatikanologų ir skirtas apibūdinti katalikui, praktiškai visada kardinolui, kuris laikomas tikėtinu ar galimu kandidatu į popiežius) kurie pretenduoja tapti naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu.
Kas bus toliau?
Vatikanas sušauks popiežiaus konklavą, kurios metu kardinolų kolegija susirinks išrinkti kitą Bažnyčios vadovą.
Konklavos taisyklėse, galiojančiose nuo 2025 m. sausio 22 d., nurodoma, kad iš 252 kardinolų 138 gali būti elektoriais. Siksto koplyčioje vykstančiame slaptame balsavime gali dalyvauti tik jaunesni nei 80 metų amžiaus asmenys.
Pasak Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencijos, kiekvieną dieną vyksta keturi balsavimo turai, kol kandidatas surenka du trečdalius balsų, o šis procesas paprastai trunka apie 15–20 dienų.
Tikima, kad Šventoji Dvasia pastūmės konklavą surasti vertingą šventojo Petro įpėdinį.
Jau dabar yra keletas žinomų kardinolų, kurių pavardės neoficialiai buvo siūlomos šiam vaidmeniui užimti. 2020 m. Edwardas Pentinas šia tema išleido autoritetingą knygą „Kitas popiežius: Kandidatai į kardinolus.“
Tačiau net ir po šios knygos pasirodymo kandidatai, vadinami papabilais, vis keitėsi. Į konklavą patekę favoritais laikomi kandidatai retai tampa popiežiumi, todėl atsirado itališkas posakis: „Į konklavą ateini kaip popiežius, o išeini kaip kardinolas“.
Iš tikrųjų iš pastarųjų šešių konklavų tik 2005 m. popiežius Benediktas tapo popiežiumi, jam išlaikant favorito statusą. Taigi daugelis žvelgs į kompromisinius kandidatus kaip į galimus Pranciškaus įpėdinius.
Kadangi nevyksta jokios oficialios kampanijos ir nėra kandidatų sąrašo, o rinkimų procesą gaubia slaptumo šydas, spėlionės apie tai, kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu po šią savaitę prasidėsiančios konklavos, išlieka tik spėlionėmis.
Keturi favoritai
Pietro Parolinas (Italija) 70 m., antras pagal rangą Vatikano pareigūnas po Pranciškaus
Kardinolas P. Parolinas dabar laikomas „pagrindiniu kandidatu“ bei dideliu favoritu tapti kitu popiežiumi, tačiau „tai dar nėra garantuota“.
Nuo 2013 m. eidamas Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas, 70-metis kardinolas P. Parolinas, kilęs iš Veneto regiono, yra aukščiausio rango konklavos narys. Kardinolas P. Parolinas, užuot laikęsis „kairiųjų“ ar „dešiniųjų“ politinių pažiūrų, Bažnyčioje jau seniai laikomas protinga, nuosaikia figūra.
Visai neseniai kardinolas P. Parolinas davė interviu Italijos laikraščiui „L’Eco di Bergamo“, kuriame komentavo daugelį geopolitinių klausimų.
„Kiekvienas gali prisidėti prie taikos, tačiau sprendimų niekada negalima siekti vienašališkai primetant sprendimus, kuriais rizikuojama paminti ištisų tautų teises, kitaip niekada nebus teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakė jis.
Vienas gerai informuotas Vatikano atstovas „The Independent“ teigė: „Sunku pasakyti, ar jis (red. past. – P. Parolinas) tikrai yra pagrindinis kandidatas, nes kardinolų grupę labai sunku nuspėti. Tai labai keista grupė ir jie nelabai pažįsta vieni kitus.
„Tai, ką jie laiko geru kandidatu, gali labai skirtis nuo to, ką sako žiniasklaida.
P. Parolinas yra labai saugus pasirinkimas, nes jie visi jį pažįsta. Jis visiems buvo malonus ir niekada su niekuo nekonfliktavo. Jis daugiau nei 10 metų dirbo Vatikane ir žino, kaip visa tai veikia“, – kalbėjo šaltinis iš Vatikano.
Jis atliko svarbų vaidmenį istoriniame, tačiau kartu prieštaringai vertinamame 2018 m. Vatikano susitarime su Kinija dėl vyskupų skyrimo.
Peteris Erdo (Vengrija) 72 m., Estergomo-Budapešto arkivyskupas metropolitas
Intelektualas ir gerbiamas kanonų teisės ekspertas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs daugiau kaip 25 knygas ir yra sulaukęs pripažinimo dėl savo atvirumo kitoms religijoms.
Tačiau jis yra susilaukęs ir kritikos dėl savo ryšių su ministro pirmininko nacionalisto Viktoro Orbano vyriausybe, kurios griežtas požiūris į migraciją nesutapo su velionio argentiniečio pontifiko pažiūromis.
Žinomas dėl savo entuziazmo evangelizacijos srityje, komunizmo laikais augęs P. Erdo laikosi konservatyvių pažiūrų tokiais klausimais, kaip homoseksualų santuokos ir pakartotinai susituokiantys išsiskyrę asmenys.
Jis yra pagrindinis konservatyviojo Bažnyčios sparno kandidatas ir manoma, kad gali būti pagrindinis kardinolo P. Parolino varžovas pirmuosiuose konklavos balsavimuose.
Jis taip pat yra palyginęs pabėgėlių priėmimą su prekyba žmonėmis. 2003 m. popiežius Jonas Paulius II patį P. Erdo paskyrė kardinolu.
Jeanas-Marcas Aveline’as (Prancūzija) 66 m., Marselio arkivyskupas
Alžyre gimęs J. M. Aveline’as didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijos Marselio uostamiestyje. Jis, kaip ir artimas jo draugas popiežius Pranciškus, tapo balsu, pasisakančiu už migrantų priėmimą ir tarpreliginio dialogo skatinimą.
J. M. Aveline’as, kuris yra vertinamas dėl savo diskretiškumo, intelektinių sugebėjimų ir bendravimo įgūdžių, užsitarnavo kardinolo, į kurį verta atkreipti dėmesį, reputaciją.
Kalbama, kad kardinolas J. M. Aveline’as buvo įpėdinis, kurio norėjo pats popiežius Pranciškus, ir sparčiai tampa kandidatu tų, kurie palaikė jo darbotvarkę. Nors anksčiau jis nebuvo apibūdinamas kaip papabilas, po popiežiaus Pranciškaus mirties jis tapo rimtu pretendentu tarp nuosaikiųjų.
Interneto svetainėje „College of Cardinals Report“ kardinolas apibūdinamas kaip „gana liberali, tačiau linkusi į konsensusą figūra“. Dėl to jis yra kandidatas, kuris potencialiai galėtų užmegzti ryšį su įvairiomis grupuotėmis.
Kardinolas J. M. Aveline’as Prancūzijos spaudoje taip pat nuolat vaizduojamas kaip mėgstamiausias popiežiaus Pranciškaus prelatas.
Pierbattista Pizzaballa (Italija) 60 m., Jeruzalės lotynų patriarchas
Jeruzalės patriarchui yra tik 60 metų ir jis yra daug jaunesnis už visus kitus pretendentus, tačiau jis tapo vienu iš konklavos favoritų. Gali būti, kad iki konklavos pradžios jis taps vienu iš rimčiausių pretendentų į šį titulą.
P. Pizzaballa yra aukščiausias katalikas Artimuosiuose Rytuose, kurio arkivyskupija apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Jis kardinolu buvo paskirtas 2023 m. rugsėjo mėnesį, prieš pat Izraelio ir „Hamas“ karo pradžią. Šis pranciškonas ragino abi puses siekti taikos, o per 2024 m. Kalėdas laikė mišias Gazos Ruože ir Jeruzalėje.
Išrinkti P. Pizzaballą būtų reikšmingas geopolitinis Bažnyčios pareiškimas, ypač tuo metu, kai ji labai kritiškai vertina Benjamino Netanyahu vyriausybę.
Vis dėlto P. Pizzaballa nesiėmė jokios kitos pusės, kaip tai darė kiti. Jis vienas pirmųjų pasmerkė „Hamas“ už spalio 7 d. išpuolius prieš Izraelį ir pasisiūlė save mainais už palestiniečių teroristų įkaitais paimtus Izraelio vaikus.
Jis ne tik didvyriška asmenybė, bet ir puikus diplomatas, jis taip pat yra žymus Biblijos tyrinėtojas. Žinoma, kad popiežius Pranciškus jį labai gerbė ir beveik kasdien jam skambindavo.
Jis beveik neabejotinai gaus balsų konklavoje, ir jei šį kartą dėl savo palyginti jauno amžiaus jis nelaimės, tai ateityje jis vėl bus stiprus kandidatas.
Kiti pretendentai
AZIJA
Luisas Antonio Tagle (Filipinai), 67-eri, Manilos arkivyskupas metropolitas emeritas
L. A. Tagle, kuris yra Azijos favoritas tapti popiežiumi, yra charizmatiškas nuosaikių pažiūrų kardinolas, kuris nebijo kritikuoti Bažnyčios dėl jos trūkumų, taip pat ir dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius. Laisvai angliškai kalbantis ir socialiniuose tinkluose aktyvus L. A. Tagle yra išraiškingas kalbėtojas, turintis savikritišką humoro jausmą.
Jis, kaip ir Pranciškus, yra vienas iš pagrindinių vargšų, migrantų ir marginalizuotų žmonių gynėjų.
Jį kardinolu 2012-aisiais paskyrė Benediktas XVI ir jis jau buvo laikomas kandidatu į popiežius 2013 m. konklavoje, kurios metu buvo išrinktas Pranciškus.
Septintasis filipinietis, tapęs kardinolu, L. A. Tagle taptų pirmuoju popiežiumi azijiečiu ir jau ilgą laiką yra laikomas vienu iš pagrindinių kandidatų.
Tačiau dabar kyla rimtų abejonių, ar jis turi didelį palaikymą tarp kitų kardinolų ir, pasak Vatikano žinovų, iš tikrųjų yra favoritas tik žiniasklaidoje, o ne realybėje.
Šiuo metu 67-erių metų L. A. Tagle eina Evangelizacijos dikasterijos pirmosios evangelizacijos sekcijos proprefekto pareigas, o kardinolu jį paskyrė popiežius Benediktas XVI. Jis yra liberaliausias kandidatas tarp pagrindinių pretendentų ir dėl savo panašumo į mirusį popiežių dažnai vadinamas „Pranciškumi 2“.
Kardinolas L. A. Tagle paprastai pasižymėjo labiau kairiųjų pažiūrų politika, panašia į popiežiaus Pranciškaus, ir kritikavo Bažnyčios požiūrį ir kalbas homoseksualų, nesusituokusių motinų, išsiskyrusių ar antrą kartą susituokusių katalikų atžvilgiu.
„Praeityje griežti žodžiai, kurie buvo vartojami kalbant apie homoseksualus, išsiskyrusius ir atskirai gyvenančius žmones, nesusituokusias motinas (ir t. t.), praeityje buvo gana griežti. Daugelis šioms grupėms priklausiusių žmonių buvo paženklinti ir tai lėmė jų izoliaciją nuo platesnės visuomenės“, – sakė jis 2015 m.
Charlesas Maung Bo (Mianmaras), 76 m., Jangono arkivyskupas
Mianmare gimęs Ch. Maung Bo 2015 m. tapo šios šalies, kurioje vyrauja budizmas, pirmuoju ir vieninteliu kardinolu. Jį paskyrė popiežius Pranciškus.
Ch. Maung Bo yra paraginęs siekti dialogo ir susitaikymo konflikto apimtame Mianmare, o po karinio perversmo 2021-aisiais kreipėsi į opozicijos protestuotojus, kad šie ir toliau vengtų smurto.
Jis stojo ginti daugiausia musulmonus rohingijus ir pavadino juos „etninių valymų“ aukomis bei pasisakė prieš žmonių kontrabandą, sugriaunančią daugelio jaunų mianmariečių gyvenimus. Jis 2019–2024 m. vadovavo Azijos vyskupų konferencijų federacijai (FABC).
EUROPA (tarp jų – ir keturi favoritai)
Matteo Maria Zuppis (Italija), 69 m., Bolonijos arkivyskupas
M. M. Zuppis daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo diskretišku Vatikano diplomatu ir, be kita ko, tapo popiežiaus Pranciškaus specialiuoju taikos pasiuntiniu Ukrainoje.
M. M. Zuppis, kuris yra žinomas dėl savo pasivažinėjimų dviračiu po Boloniją, yra populiari asmenybė dėl savo ilgamečio darbo skurstančiųjų labui. Jis taip pat pasisako už migrantų ir homoseksualų katalikų priėmimą į Bažnyčią.
Jis nuo 2022-ųjų yra Italijos vyskupų konferencijos (CEI) pirmininkas.
69-erių metų M. M. Zuppi kardinolu Pranciškus paskyrė 2019 m. ir nuo to laiko jis buvo siunčiamas į įvairias pasaulines keliones. Jis vyko į taikos misiją Ukrainoje, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet ne su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir vyko į Jungtines Valstijas susitikti su tuometiniu prezidentu Joe Bidenu.
Prieš tapdamas kardinolu, M. M. Zuppi dalijosi teigiama nuomone apie LGBT+ bendruomenę, kai 2018 m. Jameso Martino knygoje „Tilto tiesimas“ („Un ponte da Costruire“) esė rašė, kad būtų „naudinga skatinti dialogą, taip pat abipusį pažinimą ir supratimą“, jei būtų priimtas naujas pastoracinis požiūris į „mūsų LGBT brolius ir seseris“.
Claudio Gugerottis (Italija), 69 m.
Akademikas, ne vieną kalbą įvaldęs diplomatas iš Italijos Veronos miesto C. Gugerottis yra Rytų Bažnyčių ekspertas. Jis keliose šalyse dirbo nuncijumi (Šventojo Sosto ambasadoriumi). Keleto knygų autorius C. Gugerottis vengia komentuoti kontroversiškus klausimus. 2022 m. jis buvo paskirtas Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektu, o 2023-iaisiais – ir kardinolu.
Andersas Arboreliusas (Švedija), 75-eri, Stokholmo vyskupas
A. Arboreliusas, kuris 2017 m. buvo paskirtas pirmuoju Švedijos kardinolu, atsivertė į katalikybę šioje protestantiškoje Skandinavijos šalyje, kurioje gyvena viena labiausiai sekuliarizuotų pasaulio visuomenių.
Jis yra pirmasis Švedijos katalikų vyskupas nuo protestantų reformacijos laikų ir yra ištikimas Bažnyčios doktrinos gynėjas – jis prieštarauja, kad moterims būtų leista tapti diakonėmis, ir tos pačios lyties porų laiminimui.
A. Arboreliusas, kaip ir popiežius Pranciškus, pasisako už migrantų priėmimą į Europą, įskaitant krikščionis, katalikus ir galimus atsivertėlius.
Mario Grechas (Malta), 68 m., Gozo vyskupas emeritas
Nedideliame kaime mažyčiame Viduržemio jūros Maltos salyne gimęs M. Grechas yra tarpininkas siekiant taikos ir galimas kompromisinis kandidatas į popiežiaus sostą.
Jis dirbo Vyskupų sinodo – organizacijos, renkančios informaciją iš vietos bažnyčių apie Bažnyčiai svarbius klausimus, tokius kaip moterų ar pakartotinai susituokusių išsiskyrusių asmenų, vieta, ir perduodančios ją popiežiui – generaliniu sekretoriumi.
Jeanas-Claude’as Hollerichas, 66-eri, Liuksemburgo arkivyskupas
J. C. Hollerichas, kuris, kaip ir popiežius Pranciškus, yra jėzuitas, daugiau kaip 20 metų praleido Japonijoje ir yra Europos ir Azikos kultūrinių ryšių bei vokiečių literatūros specialistas.
Šis į dogmos klausimą griežtai žiūrintis teologas vis dar yra atviras Bažnyčios poreikiui prisitaikyti prie visuomenės pokyčių, visai kaip argentinietis popiežius, su kuriuo jis buvo artimas ir kuriam jis dirbo Kardinolų tarybos patarėju.
J. C. Hollerichas pasisako už aplinkosaugą ir siekia, kad į Bažnyčią būtų labiau įtraukti pasauliečiai, ypač jauni žmonės.
AFRIKA
Peteris Turksonas (Gana), 76 m., Keip Kosto arkivyskupas emeritas
Vienas iš įtakingiausių Bažnyčios kardinolų iš Afrikos P. Turksonas jau ne vienerius metus yra įvardijamas kaip galimas pirmasis juodaodis popiežius.
2003 m. popiežiaus Jono Pauliaus II kardinolu paskirtas ne vieną kalbą įvaldęs P. Turksonas buvo popiežiaus pasiuntinys ir tarpininkas, taip pat ir Pietų Sudane.
2016–2021 m. jis taip pat vadovavo aukštam Vatikano departamentui Integralios žmogaus raidos skatinimo dikasterijai, kuri, be kitų klausimų, nagrinėja žmogaus teises ir migraciją.
Kuklioje dešimties vaikų šeimoje gimęs P. Turksonas yra sukritikavęs prieš homoseksualus nukreiptus teisės aktus Ugandoje, tačiau gina katalikų seksualinę moralę ir neigia, kad homoseksualumas yra žmogaus teisių klausimas.
Robertas Sarah (Gvinėja), 79-eri, buvęs Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefektas
Jei popiežius Pranciškus būtų gyvenęs dar keletą mėnesių, konservatyvių pažiūrų prelatas R. Sarah, kuriam birželio 16-ąją sukanka 80 m., jau būtų per senas dalyvauti konklavoje ar tapti jo įpėdiniu. Tačiau konservatyvūs katalikai prancūzakalbių gretose laiko jį kandidatu, galinčiu atšaukti progresyvias reformas.
Jis uoliai prieštarauja tam, ką 2015 m. pavadino „Vakarų ideologijomis dėl homoseksualumo, abortų ir islamiškojo fanatizmo“, ir pasmerkė 2024-aisiais pasirodžiusį tekstą, kuris atvėrė kelią tos pačios lyties porų laiminimui.
Ekspertai mano, kad jis dėl savo pažiūrų yra pernelyg konservatyvus, jog konklavos metu galėtų gauti du trečdalius balsų, tačiau net ir tik galima jo kandidatūra padidino jo žinomumą.
Fridolinas Ambongo Besungu (Kongo Demokratinė Respublika), 65-eri, Kinšasos arkivyskupas
F. Ambongo Besungu buvo vienintelis kardinolas iš Afrikos popiežiaus Pranciškaus kardinolų patariamojoje taryboje ir yra Afrikos vyskupų asociacijos SECAM lyderis.
1960-aisiais – Kongo Demokratinės Respublikos nepriklausomybės nuo Belgijos įgijimo metais – gimęs F. Ambongo Besungu tapo stipriu balsu už taiką savo konfliktų kamuojamoje šalyje ir garsiai reiškia savo konservatyvias pažiūras.
Pažymėtina, kad jis 2024 m. pasirašė laišką, kuriame išsakomas prieštaravimas Vatikano deklaracijai, leidžiančiai kunigams atlikti neliturginius tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimus.
2023 m. duotame interviu F. Ambongo Besungu, kuris, kai kurių žmonių manymu, gali tapti pirmuoju savo žemyno popiežiumi, pareiškė, kad „Afrika yra Bažnyčios ateitis, tai akivaizdu“.
AMERIKOS
Robertas Francis Prevostas (Jungtinės Valstijos), 69-eri, Čiklajo arkivyskupas-vyskupas emeritas
Čikagoje gimęs R. F. Prevostas 2023 m. buvo paskirtas įtakingos Vyskupų dikasterijos, kuriai pavesta patarti popiežiui dėl naujų vyskupų skyrimo, prefektu. Jis daug metų dirbo misionieriumi Peru ir yra Čiklajo arkivyskupas-vyskupas emeritas šioje Pietų Amerikos šalyje.
2023 m. popiežiaus Pranciškaus kardinolu paskirtas R. F. Prevostas taip pat yra Popiežiškosios komisijos Lotynų Amerikai pirmininkas.
Timothy’is Dolanas (Jungtinės Valstijos), 75 m., Niujorko arkivyskupas
Airiškų ir amerikietiškų šaknų turintis linksmas, rausvo veido ekstrovertas T. Dolanas yra teologinis konservatorius, griežtai prieštraraujantis abortams. Buvęs Milvokio arkivyskupas turėjo tvarkytis su didelio seksualinio išnaudojimo skandalo vyskupijoje padariniais.
Mažėjant Bažnyčios narių skaičiui, T. Dolanas Niujorke tiesė ranką, kad būtų priimta didėjanti ispanakalbių bendruomenė, kurios gretose vyrauja katalikybė.