Iki paskutinės minutės taisytai mokesčių reformai Vyriausybė pritarė: 6 svarbiausi pokyčiai | Verslas

Valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių reformą, daugiausiai iečių laužyta dėl NT ir GPM mokesčių.

Nuomonėms išsiskyrus net valdančiojoje koalicijoje, NT mokestis koreguotas ir švelnintas iki paskutinės akimirkos ir naujausias variantas registruotas trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį. Pokyčių buvo tiek, kad prezidentas Gitanas Nausėda jo svarstymą pavadino „chaotišku“.

„Sukėlėme diskusijų ir nervingumo už 1 milijardų eurų, o surinksime keliasdešimt milijonų“, – pabrėžė prezidentas.

Trečiadienį Finansų ministerija Vyriausybei pristatė jau galutinį mokestinių įstatymų pakeitimų paketą, kuriam buvo pritarta. Dabar kamuolys perduodamas Seimui, kuriam šią mokesčių reformą tikimasi pristatyti kitą savaitę.

„Palyginus su pradiniu variantu, tieks kuriuo taip pat ilgokai dirbome, yra pokyčių, kurie atliepia pačius skaudžiausius, o kitą sykį netikėtus pastebėjimus, kuriuos biurokratas teisės aktą rašydamas galėtų ir praleisti“, – Vyriausybei pristatydamas mokesčių pokyčius sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Finansų ministerija pabrėžia, kad pokyčių reikia dėl trijų priežasčių: Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP vienas iš mažiausių ES (32,3 proc. Lietuvoje, kai ES vidurkis – 39,8 proc.); Lietuvoje pajamų nelygybės lygis antras aukščiausias ES; biudžete išlaidų daugiau nei pajamų. 2025 m., palyginti su 2024 m., pajamos auga 6,9 procentais, o išlaidos – 14,2 procento.

R.Šadžius priminė, kad yra dar vienas svarbus argumentas, kodėl reikia priimti mokestinius pokyčius – apie 400 mln. eurų Atsparumo ir ekonomikos gaivinimo plano (RRF) lėšų, kurias šalis gali gauti tik įgyvendinus tam tikrus mokestinius įsipareigojimus.

„Dėl tikslių formuluočių derinamės, bet bendra esmė – praplėtimas mokesčių bazės ir sustiprinimas šalies fiskalinio pajėgumo papildomai atneštų lėšas, kurios būtų įšaldytos neįvykdžius šių rodiklių. Tai finansinis stimulas, Lietuva ne vienintelė, kuri turi įgyvendinti tam tikras reformas – RRF plano mintis buvo nustatyti finansines paskatas, kad šalys transformuotų savo pensijų sistemą, teismų sistemą. Lietuvoje tas finansinis stimulas – padaryti teisingesnę mūsų mokesčių sistemą“, – pabrėžė ministras.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus visus šiuos mokestinius pakeitimus papildomai į biudžetą 2026 metais papildomai būtų surenkama 278,8 mln. eurų pajamų, o 2027 m. – 551,9 mln. eurų.

Štai 6 pagrindiniai mokestiniai pokyčiai, kuriuos siūlo Finansų ministerija.

1. NT mokestis: spręs savivaldybės

Finansų ministerija apsisprendė toliau judėti su švelnesniu variantu, nei planavo iš pradžių ir įvesti dvi skirtingas sąvokas: pagrindinio būsto ir kito NT.

Nutarta siūlyti, kad dėl pagrindinio gyvenamojo būsto spręstų kiekviena savivaldybė atskirai: ji galėtų parinkti tiek neapmokestinamąjį dydį (NT vertė, iki kurios nereikės mokėti jokio mokesčio), tiek nustatyti mokesčių tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. būsto vertei, viršijančiai savivaldybės nustatytą ribą.

Ministras R.Šadžius pridūrė, kad jei savivaldybė nenustatytų jokių dydžių, pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas nuo visos NT vertės.

Visos pajamos iš NT mokesčio už pirmą būstą keliautų į savivaldybių biudžetus.

Išliks ir anksčiau pasiūlytos lengvatos pirmajam būstui – jos būtų taikomos mokestinei vertei iki 450 000 eurų. Pagrindiniam būstui taikoma 50 proc. lengvata paskaičiuotam mokesčiui, o tris ir
daugiau vaikų ar vaiką su negalia auginantiems asmenims –
75 proc.

Tuo metu visi kiti būstai, išskyrus pagrindinį, jau būtų apmokestinti vienodais tarifais, o pajamos už jį keliautų į valstybės biudžetą ir būtų nukreiptos gynybai. Kitų gyventojams priklausančių būstų neapmokestinamasis dydis siektų 20 tūkst. eurų, o tarifai numatyti progresiniai:

• 0,1 proc. suminei NT vertei nuo 20 000 iki 200 000 eurų

• 0,2 proc. suminei NT vertei nuo 200 000 iki 400 000 eurų

• 0,5 proc. suminei NT vertei nuo 400 000 iki 600 000 eurų

• 1 proc. suminei NT vertei nuo 600 000 eurų

„Stengėmės išplėsti bazę ir peržiūrėti ribas – diskutuojamų variantų buvo labai daug, diskusija tęsėsi iki vakar vakaro ir net šiandien ryto, tai siūlomas variantas yra suskirstyti NT į dvi dalis: pirma, pagrindinis būstas ir pagrindinio būsto apmokestinimą atiduoti į savivaldybių rankas, pasiūlant pačioms nusistatyti tarifą“, – komentavo ministras.

Jis pabrėžė, kad atsisakyta minties nustatyti visuotines lengvatas – pavyzdžiui, gaunantiems šildymo kompensacijas. Savivaldybės pačios galėtų priimti tokius sprendimus. „Tačiau savivaldybės tą darytų savo biudžeto sąskaita“, – pabrėžė ministras.

Gynybai tikimasi iš ne pirmo būsto apmokestinimo surinkti 13,7 mln. eurų, o kiek bus surinkta iš pirmo būsto apmokestinimo priklausys nuo savivaldybių sprendimo.

Nebaigta statyba būtų apmokestinama ne tik tuo atveju, kai yra faktiškai naudojama, bet ir tais atvejais, kai nesilaikoma statybos baigtumo registravimo reikalavimų.

Visam komerciniam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas. Apleistam ir neprižiūrimam komerciniam turtui siūloma taikyti 4 proc. tarifą.

Nustatyta lengvata žemės ūkio veikloje naudotam NT, nutraukus žemės ūkio veiklą – toks NT neapmokestinamas 5 metus.

2. GPM – progresiniai mokesčiai ir lengvatų peržiūra

Iš pradžių Finansų ministerija pasiūlė vietoje šiuo metu egzistuojančių dviejų GPM tarifų darbo pajamoms – 20 ir 32 proc. – visas pajamas sumuoti ir įvesti keturis mokesčių laiptelius pagal pajamų dydį: 20 proc., 25 proc., 32 proc. ir 36 proc.

Tačiau verslo bendruomenei pasipiktinus, 36 proc. tarifo atsisakyta. Vis dėlto 15min jau rašė, kad 36 proc. tarifas paliestų tik 11 tūkst. gyventojų.

15min prašymu, VMI paskaičiavo, kad 2024 metais Lietuvoje buvo maždaug 11 tūkst. gyventojų, kurių bendros pajamos pernai siekė virš 120 VDU ar 228 tūkst. eurų prieš mokesčius. Tai reiškia, kad juos paliestų 36 proc. GPM tarifas. Palyginimui, pirmasis, 20 proc. GPM tarifas būtų taikomas beveik 2 milijonams gyventojų.

Po konsultacijų su visuomene Finansų ministerija savo pasiūlyme išplėtė 15 proc. tarifo taikymą: jį siūloma taikyti 10 m. išlaikytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo pajamoms, ligos, motinystės/tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, taip pat pagal gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis gaunamų išmokų dalims, kurios buvo atimamos iš pajamų.

Daug diskusijų kilo dėl savanoriško sveikatos draudimo lengvatos. Finansų ministerija nusprendė siūlyti išlaikyti lengvatą darbdavio mokamoms papildomo sveikatos draudimo įmokoms, tačiau ne didesnei už 350 eurų įmokų sumai

Dar vienas pokytis – siūloma netaikyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) „likučio“ daugiau nei 1 vidutinis darbo užmokestis (VDU) per mėnesį gaunantiems gyventojams.

3. Pelno mokestis didėja 1 proc. p.

Pelno mokesčio tarifas numatytas didinti 1 p. p.: standartinis tarifas siektų 17 proc., lengvatinis – 7 proc.

Skaičiuojama, kad šie pokyčiai į biudžetą papildomai atneštų 111,5 mln. EUR.

4. PVM lengvatų peržiūra

Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams lengvatinis 9 proc. PVM tarifas Finansų ministerijos pristatytame mokesčių pakete mažinamas iki 5 proc. dydžio.

Tuo metu 9 proc. lengvatinis tarifas keičiamas į 12 proc. lengvatinį tarifą šioms paslaugoms:

Apgyvendinimo Keleivių vežimo Meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui

Be to, atsisakoma PVM lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.

Skaičiuojama, kad papildomos valstybės biudžeto pajamos
siektų 80,5 mln. EUR.

5. Naujas mokestis – saldintiems gėrimams

Nuspręsta siūlyti apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų daugiau kaip 2,5 g/100 ml, arba saldiklių, taip pat gėrimų paruošimui naudojamus koncentratus:

• 7,4 Eur/100 l, kai cukrų kiekis 100 ml gėrimo yra mažiau kaip 8 g, ir gėrimams, turintiems saldiklių;
• 21 Eur/100 l, kai cukrų kiekis 100 ml gėrimo yra 8 g ir daugiau;
• 105 Eur/100 l arba 4,3 Eur/kg gėrimų koncentratams.

Paskaičiuota, dėl šio mokesčio 1 l gėrimo (priklausomai nuo cukrų kiekio) pabrangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, o 1 l koncentrato pabrangtų 1,27 eurų.

Finansų ministerijos vertinimu, papildomos pajamos į biudžetą, kurios būtų nukreitos gynybai, iš šio mokesčio siektų 25 mln. EUR.

6. Ne gyvybės draudimo mokestis

Finansų ministerija siūlo įvesti mokestį ne gyvybės draudimo įmokoms.

„Tai taikoma daugelyje šalių, neslėpsiu, ne visose, bet pafrontės valstybėje, kuri yra Lietuva, turime pridėti tą saugumo įnašą, kurio pajamos būtų nukreiptos į gynybos fondą saugumui užtikrinti“, – komentavo ministras.

Šis mokestis nebūtų taikomas fizinių asmenų draudimo įmokoms už transporto priemonių, išskyrus naudojamų ūkinei veiklai vykdyti, valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Tuo metu visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms būtų taikomas 10 proc. mokestis.

Jį mokėtų visi Lietuvoje įsisteigę draudikai, vykdantys ne gyvybės draudimo veiklą – tokių priskaičiuojama 14, o taip pat ir draudikai, veikiantys be įsisteigimo.

Iš šio mokesčio į biudžetą gynybai planuojama surinkti 110 mln. eurų.

Šiuos mokestinius pokyčius dar svarstys Seimas.