Lietuva nesulaukė gerų žinių ketvirtadienį Rygoje.
Kaip jau rašėme, ten Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) paskelbė, jog teises rengti 2029 metų Europos krepšinio čempionatą sulaukė Ispanija, Graikija, Slovėnija ir Estija. Finalinės varžybos vyks Madride.
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas ir rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis keliavo į Rygą, balso teisę kaip „FIBA Europe“ tarybos narys Darius Gudelis jau anksčiau mynė takus dėl 2029 metų grupės varžybų Lietuvoje.
Tačiau Lietuva šįkart liko tuščiomis.
M.Balčiūnas savo paaiškinime akcentavo, jog trumpą laikotarpį nuo 2027 metų Europos moterų krepšinio čempionato Lietuvoje rengimo, o taip pat tvirtino, kad dabar išaugs šansai gauti 2033 metų Europos krepšinio čempionatą.
FIBA neskelbė viešai argumentų, kodėl buvo pasirinktos minėtos keturios valstybės, o šįsyk nustumta į šalį Lietuva.
Tačiau krepšinio užkulisiuose buvo dėliojami tokie akcentai:
Pastarąjį sykį 2007 metais žemyno čempionatą organizavusi Ispanija nukonkuravo visus, pasitelkusi pažadą krepšinio rungtynes rengti naujame Madrido „Bernabeu“ stadione, o savo reklaminę kampaniją sutvirtinę treneriu Sergio Scariolo ir legendiniu žaidėju Sergio Rodriguezu.
Graikija Europos pirmenybes buvo rengusi dar seniau – 1995 metais, o jos svarbiausi koziriai buvo 18,5 tūkst. vietų AOKA arena ir NBA žvaigždė Giannis Antetokounmpo, kuriam galimai tai būtų paskutinis žemyno čempionatas.
2013 metais Europos čempionatą organizavusi Slovėnija savo pristatymui per nuotolį pasitelkė Luką Dončičių, kuris būtų ryškus veidas visam turnyrui.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Lietuva labiausiai konkuravo su Estija.
Kandidatavimo laikotarpiu pakeitusi Vilnių į Kauną, mūsų šalis galėjo pasiūlyti siauresnį gerų viešbučių pasirinkimą, bet 15 tūkst. vietų Kauno „Žalgirio“ areną, talpinančią dukart daugiau žiūrovų per krepšinio varžybas nei Talino „Unibet“ arena, kurioje virs Europos čempionato kovos po ketverių metų.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Mindaugas Balčiūnas
Buvęs ilgametis Estijos krepšinio federacijos generalinis sekretorius, „FIBA Europe“ tarybos narys Keio Kuhi „Postimees“ aiškino, kas lėmė faktą, kad Estija pirmą kartą per šalies istoriją rengs Europos vyrų krepšinio čempionatą.
„Manau, kad faktas, kad laimėjome dėl šio Europos čempionato, parodo tarptautinės krepšinio bendruomenės pagarbą Estijai. Nebuvo taip, kad turėtume vienintelę stiprybę ar stiprią detalę kandidatuojant. Istorija, kaip laimėjome teisę rengti Europos čempionatą, yra labai ilga, tarybos nariai įvertino mūsų 10-20 metų įdirbį.“
K.Kuhi pats turėjo du vaidmenis procese: atstovavo Estijai ir kalbėdamas kitiems, ir priimdamas sprendimus savo šalyje.
„Taip, aš dirbau kiekvieną dieną, kad galėtume laimėti teisę rengti Europos čempionatą. Lobizmas tęsėsi visus pastaruosius metus, kai dar buvau Estijos krepšinio federacijos generalinis sekretorius. Per kandidatavimą aš susitikau su visais „FIBA Europe“ tarybos nariais atskirai, o taip pat buvo ir nuotoliniai vaizdo pokalbiai, – pasakojo K.Kuhi. – Tačiau aš nebuvau išimtis, kitų šalių atstovai darė tą patį. Visos kandidatavusios šalys turi savo atstovus „FIBA Europe“ taryboje, buvo sutarta, kad mes taip pat galėjome skirti balsą savo šaliai. Jei bent viena kandidatavusi šalis nebūtų turėjusi atstovo, tada – ne.“
Estijai pavyko gauti teisę rengti Europos čempionato grupės varžybas, nors ji neturi reikiamo dydžio (10 tūkst.) salės.
Talino „Unibet Arena“ gali sutalpinti 10 tūkst. žmonių per koncertus, bet oficialiai nurodyta, kad per krepšinio varžybas maksimalus vietų skaičius salėje siekia tik 7,2 tūkst.
Estijos atstovo teigimu, kiti dalykai nusvėrė trūkumą dėl arenos dydžio.
„Jie sakė, kad Estija nusipelnė varžybų. Kai prieš šešis mėnesius mes paklausėme, ar yra prasmė aplikuoti su arena, kurioje yra mažiau vietų nei reikalaujama, buvome įtikinti, kad neturime atsitraukti. Mes rizikavome, nežinodami, ar arenos klausimas bus kertinis. Tai, kad laimėjome teisę rengti Europos čempionatą, nereiškia, kad Estijai nereikia didesnės salės“, – „Postemees“ sakė K.Kuhi.
Jis pridūrė, kad daug žmonių prisidėjo prie sėkmės, tarp jų ir Estijos treneriai ir krepšininkai, kurie antrą kartą iš eilės iškopė į Europos pirmenybes ir šiemet žais 2025 metų Europos čempionate, kuris vyks Suomijoje, Latvijoje, Kipre ir Lenkijoje.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rungtynių akimirka
Estijos sirgaliai pastaruoju metu yra labai aktyvūs, tuo galima įsitikinti ir per Eurolygos rungtynes Kaune, kur atvyksta labai daug estų, kai į „Žalgirio“ areną atkeliauja rungtyniauti kuris jų tautietis. Estai gerai perka bilietus į šių metų Europos čempionato A grupės varžybas Rygoje (Latvijos sostinėje vyks ir finalinis etapas).
Be to, savo reklamai Estija pasitelkė stiprius politikus.
„Visi žmonės prisidėjo, kad gautume Europos čempionatą. Ir Estijos olimpinio komiteto prezidentė Kersti Kaljulaid (2016-2021 m. buvo Estijos prezidentė), ir Talino meras Jevgenijus Ossinovskis taip pat buvo svarbūs. Mūsų federacija gerbiama Europoje. Varžybos buvo intensyvios, buvo labai liūdnų veidų salėje“, – buvo cituojamas K.Kuhi, „Postemees“ pridūrus, kad Lietuva ir Nyderlandai liko be Europos čempionato.