Tačiau, pasak politiko, Lietuva šiuo aspektu nėra išskirtinė.
„Nereikia galvoti, kad Lietuva kažkuo išsiskiria iš kitų valstybių. Jeigu matome, kad kitose valstybėse jų žvalgybų tarnybos randa ir tarp parlamentarų, ir tarp politikų dirbančių tiesiogiai Kremliui, tai aš nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad ir Lietuvoj to yra“, – žurnalistams antradienį sakė A. Kubilius.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar Lietuvoje yra penktoji kolona. Šitaip vadinamos prieš valstybę, tautą ar kitokią bendruomenę veikiančios slaptos grupės, Lietuvoje įprastai – su Kremliumi siejami prorusiški aktyvistai.
„Ar yra, kas tiesiogiai gauna atlyginimą iš Kremliaus ir dirba Kremliui, čia turi pasakyti mūsų saugumo institucijos“, – teigė eurokomisaras.
Savo ruožtu, premjeras Gintautas Paluckas anksčiau antradienį kalbėjo, kad Lietuvoje yra prieš valstybės interesus veikiančių asmenų, tačiau juos vadinti penktąja kolona yra „per didelė garbė“, nes šie žmonės neturi įtakos visuomenėje.
„Kad Kremlius stengiasi siekti savo tikslų įgyvendindamas vadinamus hibridinius karus, ieškodamas silpnų taškų, žmonių, kurie gali pasiduoti propagandai, čia ne tik Lietuvos reikalas, daugely šalių to paties yra siekiama“, – pažymėjo A. Kubilius.
Kaip rašė BNS, apie penktosios kolonos formavimąsi kovą pirmas prakalbo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė irgi matąs tokių apraiškų, o premjeras sakė, kad penktosios kolonos Lietuvoje nėra.
Politikams diskutuojant apie penktosios kolonos egzistavimą G. Nausėda antradienį iš buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių, gautą prieš daugiau nei 20 metų.
Tai padaryti praėjusią savaitę rekomendavo ir Valstybės apdovanojimų taryba, nustačiusi, kad politikas savo pasisakymais Baltarusijoje pažemino apdovanotojo vardą, kai skleisdė antivalstybinius naratyvus.