„Suvalkų koridorius nėra tik geografinis koridorius, tai – strateginis rytinio flango siauras taškas“, – „Bild“ pareiškė vyriausiasis Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. – „Koridoriaus kontrolė yra lemiamas veiksnys Baltijos šalių gynybai. Mūsų pasiryžimas jį apsaugoti yra aiškus signalas kiekvienam potencialiam agresoriui.“
Suvalkų koridoriuje apsilankę „Bild“ žurnalistai aprašė, kad šis regionas yra neįkainojamas NATO, tačiau taip pat – ir rusams: „Mes esame toje vietoje, apie kurią ekspertai sako: jei (Vladimiras – red. past.) Putinas puls NATO, tai būtent čia.“
„Blogiausios situacijos atveju V. Putinas galėtų pulti NATO teritoriją iš dviejų pusių. Artilerija, kurios veikimo nuotolis yra 30 kilometrų, galėtų apšaudyti beveik visą teritoriją. Tada Suvalkų koridoriuje prasidėtų pragaras: jei Rusijos kariuomenei pavyktų užimti šią teritoriją, Baltijos valstybės būtų izoliuotos nuo savo sąjungininkų sausumos keliais. Tai būtų košmaras“, – rašo „Bild“.
Kalbėdamas apie Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai neįprastai aiškiai pareiškė: „Kas rimtai tiki, kad Rusija pasitenkins pergale Ukrainoje ar dalies šalies aneksija, klysta.“
Ketvirtadienį kancleris aplankė vokiečių brigados inauguraciją Vilniuje. Mažiau nei pusės valandos skrydžio atstumu nuo pasienio su Rusijos sąjungininke Baltarusija Vokietijos kariuomenė treniruojasi rimtiems koviniams veiksmams.
Sraigtasparnių pulkai skraido ore, šimtai parašiutininkų tyliai nusileidžia iš dangaus, tankai rieda per Lietuvos kraštovaizdį. 2027 m. čia planuojama nuolat dislokuoti 5 tūkst. Vokietijos karių.
Sename sovietiniame lauko aerodrome netoli Panevėžio miesto vokiečių kovinis sraigtasparnio pilotas, pravarde „G-LOC“, stovėjo pasirengęs prie savo „Tiger“ sraigtasparnio.
„Jei V. Putinas pultų, „G-LOC“ pirmasis šaudytų į rusų tankus. Ir pats taptų taikiniu“, – rašo „Bild“.
„Visi žinome, kad susidursime su mirtimi ir sužalojimais. Ir man greičiausiai teks pirmam, – „Bild“ atvirai sakė „Tiger“ pilotas. – Bet motyvacija yra visai kitokia, kai kalbama apie savo tėvynę, kuri yra pavojuje. Aš į tai įtraukiu ir NATO teritoriją. Tėvynė neprasideda Vokietijoje, tėvynė prasideda čia! Ir net jei tai – tik mažas miestelis, kuris yra užimamas. Mes negalime to toleruoti. Tai – kaip vaikų auklėjimas.“
Žemai skrisdamas, „sumaniausias“ kovinis sraigtasparnis pasaulyje puola priešo tankus priekinėje fronto linijoje.
„Mes galime įsiskverbti į vietas, į kurias niekas kitas negali patekti. Mes esame ugniagesiai, kurie atvyksta akimirksniu, – aiškino „G-LOC“. – O kai prasideda karas, atgal kelio nėra.“
Kad toks scenarijus netaptų realybe, Lietuva nori užminuoti sienas su Baltarusija ir Kaliningradu. Kaimyninės šalys – Lenkija, Estija ir Latvija – taip pat paskelbė, kad pasitrauks iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.
Siekiant sustabdyti V. Putino armiją kritiniu atveju, prie sienų bus užkasti 900 milijonų dolerių vertės priešpėstinės minos.
„Trys ritiniai spygliuotos vielos nebėra pakankama atgrasymo priemonė. Laikas spaudžia. Rugsėjo mėnesį Rusija ketina surengti karines pratybas „Zapad 25“ prie Baltarusijos sienos, kad pasirengtų karui su NATO“, – rašo „Bild“.
Panašias pratybas V. Putino armija surengė 2021 m. pabaigoje pietinėje Baltarusijos dalyje. Netrukus po to ji įsiveržė į Ukrainą.