„Įvykus pasikeitimams, techninio departamento dėka darome gerą dalyką. Tai buvo gvildenama iš mano pusės jau prieš keturis metus, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių tada nepavyko viso to užjudinti. Dabar, atėjus naujam techniniam direktoriui, taip pat su LFF prezidento E.Stankevičiaus palaikymu, pradėjome nuosekliai, kryptingai visi kartu dirbti ta kryptimi ir jau dabar matome šiokius tokius rezultatus […] Pagrindinis tikslas yra, aišku, kad anksčiau ar vėliau tie žaidėjai, kurie augo užsienyje, kurie žaidžia gerose akademijose, papildys mūsų nacionalinę rinktinę“, – pokalbį pradėjo Vadimas Tiščenka.
Jis pats jau 16 metų gyvena svetur. Su Lietuvos futbolu iš arti susipažino būdamas paauglys, kai vos 17 metų užėmė teisėjo asistento pareigas A lygoje. Po sunkios traumos, teko pasirinkti kitą kelią. Po etapo tuometinio „FC Klaipėdos“ klubo administracijoje, Vadimas pasirinko išvykti į užsienį.
Anot jo, projektas, kurį pradėjo Lietuvos futbolo federacija, jokiu būdu nėra naujas: „Apie rinktinių stebėjimą užsienyje matome labai daug pavyzdžių. Ta sistema yra patikrinta. Du pavyzdžiai puikiai įrodo šį fenomeną – Maroko rinktinė, kurioje 2022 metų pasaulio čempionate buvo net 14 žaidėjų, gimusių užsienyje. Kitas pavyzdys, dar geresnis, yra Albanijos rinktinė, kurioje pasaulio čempionato atrankoje iš 26 žaidėjų 19 buvo gimusių ir užaugusių kitose šalyse. Europoje tai nėra kažkas naujo – tai yra geras ir veikiantis modelis.“
Tarptautinio skauto pareigas Lietuvos futbolo federacijoje einantis Vadimas neabejoja, kad Lietuvos futbolo ateičiai šis projektas – tvirtas žingsnis į priekį, o nauja techninio departamento komanda – tinkama jam įgyvendinti: „Mes puikiai žinome savo situaciją. Tikrai Lietuvoje yra daug gerų vaikų, bet kiek tenka matyti užsienio akademijose, kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad sąlygos tobulėti yra visai kito lygio. Deivido Šembero atėjimo metu jis iš karto susisiekė su manimi, nes jis žinojo, kad esu kažkada kalbėjęs ta tema ir bandęs imtis veiksmų. Šiai dienai, manau, kad į techninio direktoriaus pareigas pastatyti būtent jį buvo vienas geriausių LFF sprendimų, todėl kad tai yra pozicija, kurioje, manau, kad turi būti vietinis žmogus, išmanantis mūsų vidinę virtuvę. Iš karto kartu susitarėme, kaip matome visą situaciją, jam viskas tiko.“
Asmeninio albumo nuotr./Vadimas Tiščenka renka informaciją apie Lietuvos futbolo talentus užsienyje.
Užsienyje gyvenančių lietuvių futbolininkų skaičius Vadimo radare jau viršija šimtą: „Šiuo metu dirbu su daugiau nei 120 žaidėjų. Užsienyje geografija yra labai plati, yra praktiškai visa Europa: Vokietija, Ispanija, Italija, Anglija, Prancūzija, Portugalija… Taip pat yra vaikų iš Singapūro ir iš JAV.“
Tikėtina, kad šis skaičius dar augs. Prie to prisideda ir nauja Lietuvos futbolo federacijos įdiegta platforma, kurios tikslas – paskatinti dar platesnį susidomėjimą: „Su Deivido atėjimu buvo įdiegta forma LFF tinklapyje, kurioje kiekvienas tėvelis gali ją užpildyti. […] Forma nurodo šalį, žaidėjo klubą, poziciją, gimimo metus. Viską gauname į savo duomenų bazę, tada aš randu kontaktą su tėveliais. Pirmiausia mus domina, kokiame lygmenyje tas vaikas žaidžia, tada paprašome video medžiagos. Ši informacija yra būtina, kadangi vaiko tėveliai gali manyti, kad jų vaiko lygis yra aukštas, tačiau tokiame lygmenyje video analizėje gali būti visai kas kita. Asmeniškai palaikau ryšį su akademijų treneriais, nes jie tuos vaikus mato kiekvieną dieną, jie duoda kokybiškiausią informaciją. Tuomet visa informacija yra perduodama rinktinės treneriams. Taip pat turime „Prosoccerdata“ sistemą, kurioje dalinuosi visų užsienio lietuvių rungtynių įrašais ir statistika. Tokiu būdu rinktinių treneriai viską įsivertina ir gali susidaryti pirminę savo nuomonę. Kas liečia Anglijos akademijas, su kuriomis daug bendrauju, turiu asmeniškai prisijungimus prie akademijų, kur matau kiekvieno vaiko pilnas rungtynes. Vėliau svarbiausius žaidėjo rungtynių momentus perduodame treneriams.“
V.Tiščenka tikino, kad užsienyje žaidžiančių jaunų lietuvių stebėjimas ir analizė yra nenutrūkstamas procesas: „Stebiu kiekvieno vaiko rungtynes. Prieš rinktinių stovyklas treneriams pateikiame sužaistų minučių skaičių, prieš ką žaidė, kiek žaidė… Stebiu tikrai daug žaidėjų. Gaila, ne visų užsienio lietuvių video medžiagą gauname, tačiau tokiu atveju daugiau bendraujame ir skambiname treneriams.“
Asmeninio albumo nuotr./Vadimas Tiščenka ir Gianni Infantino
Dėmesio skyrimo svarba
Vasario mėnesį Lietuvos futbolo federacijos techninis direktorius kartu su vyrų rinktinės treneriu Edgaru Jankausku lankėsi užsienyje ir susitiko su keliais jaunais futbolininkais, tarp kurių buvo ir Anglijos „Premier League“ akademijų atstovų.
Pagrindinis iniciatyvos tikslas – parodyti dėmesį lietuvių kilmės talentams, augantiems svetur, bei surinkti apie juos kuo daugiau informacijos. Šias iniciatyvas LFF tarptautinis skautas skatina vykdyti ir toliau: „Tai tikrai davė didelį impulsą, nes vaikai, gimę, užaugę užsienyje, yra labiau susipažinę su kita šalimi, kita kultūra, todėl turi kitokį mentalitetą. Mes labai dažnai to nesuprasdavome. Todėl impulsas buvo didžiulis, kadangi mes parodėme vaikams, kad mums jų reikia. Žinoma, vaikas turi be abejo norėti pats, už rinktinę turi žaisti tik tas, kas nori, bet mes iš savo pusės taip pat turime, privalome parodyti, kad jie mums yra reikalingi, ką mes dabar sėkmingai vykdome.“
Nors paraiškų sulaukiama ir iš itin jaunų vaikų, V.Tiščenka didžiausią dėmesį skiria jaunimo rinktinėms: ,,Prioritetas šiai dienai yra nuo U-15 iki U-21. Gauname tikrai nemažai paraiškų iš jaunesnių vaikų, kuriems yra 11,12 metų. Jie yra mūsų duomenų bazėje, aš jiems rašau, mes juos tikrai stebėsime, bet mes turime suprasti, kad rinktinės prasideda nuo U-15 ir po dvejų, trejų metų neaišku, kiek iš šių vaikų apskritai žais futbolą.“
Didžiausia masė užsienyje augančių futbolininkų akivaizdžiai matoma devyniolikmečių rinktinėje, kurioje šių jaunuolių kiekis skaičiuojamas keliais dešimtimis: iš maždaug 50 pakviestų žaidėjų išplėstinio sąrašo net daugiau nei 30 rungtyniauja užsienyje. Negana to, didelė dalis šių žaidėjų kas savaitę įgauna milžiniškos patirties: „Vaikinai žaidžia geruose klubuose. Pagrindinis dalykas – jie ne tik klubams priklauso, bet svarbiausia, žaidžia. Daug kas turi profesionalius kontraktus Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, todėl manau, kad einame teisingu keliu“ , – dėstė V. Tiščenka.
Palyginimas su Lietuvoje žaidžiančiais futbolininkais
LFF tarptautinis skautas pabrėžia, kad Lietuvos jaunimo futbolui būtina konkurencinga aplinka bei natūralus vietinių ir užsienyje augusių žaidėjų derinys. Anot jo, kontrastas tarp Lietuvoje ir svetur bręstančių talentų yra gana aiškus.
„Galbūt ne visiems tai patiks, nes žinau, kad tai yra gana gili tema, ypač Lietuvoje daug kas su tuo nesutinka, tačiau skirtumai yra akivaizdūs. Lietuvoje irgi yra gerų vaikų, tačiau galbūt nėra tos konkurencijos, aplinkos, pasipriešinimo. Paimkime paprastą pavyzdį: jeigu tu kiekvieną savaitgalį Anglijoje su elitinėmis akademijomis žaidi prieš „Chelsea“, „Manchester City“, „Tottenham“, Italijoje rungtyniauji prieš „AC Milan“, „Inter Milan“, „Juventus“, „Napoli“, tai yra visai kitas lygis, visai kitokie greičiai, sprendimų priėmimai, kitoks pasitikėjimas savimi […] Mano manymu, Lietuvos rinktinės ateitis ir turėtų būti tas geras mixas tarp geriausių vietinių žaidėjų ir užsieniečių. Tose pačiose stovyklose tada konkurencija yra didesnė, ir tai duoda pliusų: žaidėjai atvažiuoja iš užsienio, su kitais gyvena kambariuose, vietiniams žaidėjams viskas įdomu – jie klausia, kaip viskas vyksta užsienyje, koks įspūdis žaisti prieš „Chelsea“, „Tottenham“, tad manau, tikrai esame gerame kelyje“.
Žaidėjų ryšys su Lietuva ir Divine Mukasa atvejis
Užsienyje augantys lietuviai išsiskiria tuo, kad jie turi galimybę atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, dažnai aukštesnio meistriškumo valstybėms. Natūralu, kad tokiose situacijose pasirinkimas gali krypti į ten, kur yra aukštesnis lygis ar didesnės galimybės.
„Mes tikrai labai norime, bendraujame, dedame dideles pastangas, tačiau taip pat puikiai suprantame, kad ne kiekvieną dieną pasitaiko jaunam lietuviui žaisti Anglijos rinktinėje. Šioje vietoje tikrai esame supratingi. Manau, kad jeigu ant stalo yra Anglijos ir Lietuvos jaunimo rinktinių pasiūlymai, tai vaikai tikrai pasirinks Angliją. Šalies pasirinkimą gali įtakoti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, klubų rekomendacijos. Jeigu futbolininkas žaidžia Anglijos akademijoje ir jį kviečia tos šalies jaunimo rinktinė, klubui, be jokios abejonės, yra naudingiau, kad jis važiuotų ten. Klubai uždrausti šalies pasirinkimo negali, tačiau jie visada gali duoti pasiūlymą. Tad šioje vietoje, kaip bebūtų gaila, pranašumo mes neturime“ , – apgailestavo Vadimas.
Dar viena itin aktuali ir kai kuriais atvejais nerimą kelianti tema – pilietybės klausimas: „Dvigubos pilietybės Lietuvoje turėti negalima (išskyrus išimtinius atvejus, – red.). Tai kai kuriuose atvejuose mums kiša koją. Yra įstatymo pataisa, tačiau ta pataisa turi savo kabliukų: vienas iš tėvų turi būti Lietuvos pilietis arba turėjo būti Lietuvos piliečiu vaikui gimstant, ir tas vaikas būtinai turi lietuvišką pasą gauti iki tol, kol sulauks pilnametystės. Tokie Anglijoje rungtyniaujantys žaidėjai kaip Airidas Golambeckis („West Ham United“), Jokūbas Mažionis („Ipswich Town“), Dovydas Sasnauskas („Sheffield United“) turi po du pasus, tačiau kitų situacija skiriasi.“
Nebūtų melas sakyti, jog šiuo metu perspektyviausias ir daugiausiai dėmesio bei vilčių ateičiai sulaukiantis lietuviškų šaknų turintis jaunuolis – Divine Mukasa.
2007 metais gimęs atakuojantis saugas prie „Manchester City“ prisijungė 2023-aisiais, o prieš daugiau nei pusmetį su komanda pasirašė pirmąjį profesionalų kontraktą. Septyniolikos metų futbolininkas šį sezoną U18 „Premier League“ pirmenybėse pademonstravo stulbinančią statistiką – per 20 rungtynių pelnė net 16 įvarčių ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų. Tokie skaičiai neliko nepastebėti – D.Mukasa buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju.
Tarptautinėje žiniasklaidoje jau kurį laiką pasirodo pranešimų apie D.Mukasa susidomėjimą iš tokių Europos grandų kaip Amsterdamo „Ajax“ ar Miuncheno „Bayern“, tačiau panašu, kad žaidėjas liks Anglijoje. Įvertinus jo demonstruojamą lygį, nebūtų nuostabu, jei jau kitą sezoną Divine gautų progą debiutuoti Pepo Guardiolos vadovaujamoje pagrindinėje „Manchester City“ komandoje.
V.Tiščenka neslėpė, kad iš pradžių net nesvarstė galimybės Divine sieti su Lietuvos futbolo rinktine. Vis dėlto, lietuvės mamos Laimos iniciatyva gerokai sustiprino viltis: „Apie Divine pirmą kartą išgirdau jau prieš 4,5 metus. Tuo metu vienur ar kitur pasirodydavo informacijos, tačiau kol oficialiai nebuvau įdarbintas kaip tarptautinis skautas, nelabai turėjau galimybės su juo bendrauti. Per pažįstamus sužinodavau, kaip jam sekasi ir visa kita. Prieš pradėdamas bendrauti su mama Laima, galvojau, kad mes neturime jokių šansų, nes vaikas tikrai yra didžiulis talentas. Tačiau pradėjus bendravimą su jo mama supratau, kad iniciatyva potencialiai atstovauti Lietuvos rinktinei kyla ir iš jos pusės, ne tik iš mūsų. Tikrai buvau maloniai nustebintas sužinojęs, jog turime tam tikrų galimybių.“
LFF tarptautinis skautas pripažįsta, kad įtikinti tokio meistriškumo futbolininką nėra lengva, tačiau nepabandžius, nieko negausi: „Tiek Deividas, tiek aš dedame dideles pastangas, bendraujame su Migracijos departamentu ir stengiamės išsiaiškinti, kokios yra galimybės. Tikrai negalime prarasti vilties bent jau pabandyti prisivilioti tokio lygio žaidėją į mūsų rinktinę.“
Elvio Žaldario/LFF nuotr./Deividas Šemberas ir Edgaras Jankauskas
Verta pažymėti, jog puolantis saugas, jau ne kartą vilkėjęs Anglijos jaunimo rinktinės marškinėlius, ateityje turi teisę atstovauti ir Ugandai – būtent iš šios šalies kilęs jo tėvas.
Vis dėlto, pasak V.Tiščenkos, antrasis pasirinkimas šiuo metu yra aiškus: „Šiai dienai tarp Ugandos ir Lietuvos prioritetas yra Lietuva. Tas tikrai džiugina ir negaliu teikti jokių garantijų, tačiau mano žiniomis, iš mano bendravimo su jo mama ir su juo pačiu, jei ne Anglija, jie svarstys tik apie Lietuvą.“
Pastaruoju metu pokalbiai tarp LFF ir „Manchester City“ talento bei jo šeimos vyksta itin intensyviai. Vadimas neslėpė – viltis kada nors išvysti jį vilkintį Lietuvos rinktinės marškinėlius vis dar gyva: „Bendravimas su jo mama vyksta kas kelias dienas, jie išreiškia didelį norą galbūt vieną dieną atstovauti mūsų rinktinei. Turėtume nepamiršti vieno dalyko: iki nacionalinės vyrų rinktinės vaikai gali atstovauti ir vienai, ir kitai rinktinei […] Žinome, kad Anglijoje jis yra aukšto lygio jaunuolis, tačiau konkurencija ten yra milžiniška ir niekas iš Anglijos jaunimo rinktinės talentų negali būti užtikrintas kada nors dalyvauti pagrindinėje šalies rinktinėje, todėl mes privalome padaryti viską […] Jeigu atsitiks taip, kad jis žais už Anglijos nacionalinę rinktinę, galėsime ramiai miegoti, žinodami, kad padarėme viską, kas priklauso nuo mūsų.“
Airido Golambeckio pavyzdys
Panašus atvejis – Airido Golambeckio. Priešingai nei D.Mukasa, šis „West Ham“ U-18 ir U-21 komandos centro gynėjas jau yra atstovavęs Lietuvos jaunimo rinktinei, tačiau, sulaukęs kvietimo, papildė Anglijos gretas.
„West Ham“ klubo nuotr./Airidas Golambeckis
Apie šio žaidėjo situaciją V.Tiščenka taip pat kalba pozityviai: „Airidas puikiai šneka lietuviškai, ir tikrai namie yra išlikusios lietuviškos vertybės. […] Pastoviai bendrauju su Airido mama. Bendravimo būdas yra paprastas – žinome, kada ateina sąrašai, ir turime susitarimą: jeigu nebus pakviestas į Anglijos jaunimo rinktinę, važiuos su Lietuvos jaunimu. Laukiau gegužės 15 dienos, paskambinau mamai vakare – pasakė, kad pakvietė. Palinkėjau sėkmės ir sakiau, kad lauksime kito rinktinių lango. Iš vienos pusės, tikrai džiugu – tai istoriniai dalykai, kadangi mūsų Lietuvos jaunimo perliukai gauna kvietimus į Anglijos rinktinę. Mes galime tuo tik pasidžiaugti, bet viltis yra gyva. Jeigu nebūtų gavęs kvietimo į Angliją, Airidas būtų buvęs pakviestas dalyvauti U-19 Baltijos taurėje arba į Roko Garasto U-21 rinktinę.“
„West Ham“ klubo nuotr./Airidas Golambeckis
Šiuo metu Airidas Golambeckis ir Divine Mukasa – vieninteliai žaidėjai, galintys atstovauti Lietuvai, bet pasirinkę kitų šalių jaunimo rinktines. Vis dėlto, pasak V.Tiščenkos, abu futbolininkai gerai suvokia, kokia sudėtinga ir neapibrėžta yra galimybė ateityje prasibrauti į pagrindinę Anglijos rinktinę.
Praeities bandymai: Pukštas, Fridrikas, Valera
Nors Lietuvos futbolo federacijos pastangos bendrauti su užsienio lietuviais pastaruoju metu yra itin didelės, bandymų vilioti tautiečius iš svetur buvo ir praeityje.
Tiesa, šios pastangos nenutrūko ir buvo atnaujintos. Plačiau apie tai pasakoja V. Tiščenka: „Yra puikiai visiems žinomas Rokas Pukštas. Su juo vyksta pastovus bendravimas. Tiek aš su juo bendrauju, tiek Deividas. Jis turi du pasus, tačiau turėjo savo svajonę atstovauti JAV. Vis dėlto laikas bėga, jis už JAV nežaidžia. Pokalbiai su juo ir mumis vyksta gana pozityviai, ir tikimės, kad galbūt galės atstovauti mūsų rinktinei.“
Lietuvių tėvų sūnus šiuo metu rungtyniauja Kroatijos pirmajame divizione, Splito „Hajduk“ ekipoje. Kaip pabrėžė V.Tiščenka, nors Rokas Pukštas ne kartą vilkėjo JAV jaunimo rinktinės marškinėlius, galutinio kvietimo tapti vienu iš 2026 metų pasaulio čempionato organizatorių dalimi jis dar nesulaukė. Dėl šios priežasties, federacijos pastangų dėka, jo prisijungimas prie Lietuvos rinktinės tampa vis realesnis.
„Rokas Pukštas jau labiau link to linksta. Kiek teko paskutinius kartus bendrauti – dar prieš porą savaičių – jis puikiai mato situaciją, ir, jeigu jam nepavyks užsikabinti JAV rinktinėje, į kurią jis kol kas dar negavo kvietimo, yra labai didelė tikimybė, kad jis pasirinks atstovauti Lietuvai. Rokas turi dvi pilietybes, tad pas jį problemų nėra“, – savo mintis dėstė LFF tarptautinis skautas.
„Hajduk“ klubo nuotr./Rokas Pukštas
Prie Roko Pukšto prisideda dar du futbolininkai, kurių karjeros kryptis taip pat galėtų pasisukti nacionalinės rinktinės link: legendinio Roberto Fridriko sūnus Lukas, rungtyniaujantis Austrijos pirmenybėse, ir Germanas Valera, pastarąjį sezoną praleidęs Ispanijos antrajame divizione.
Insbruko Wacker/asmeninio albumo nuotr./Lukas Fridrikas
„Su Luku Fridriku yra labai aktualus klausimas. Teko bendrauti tiek su jo mama, tiek su Luku. Jis turi didžiulį norą atstovauti Lietuvai. Problema yra ta, kad jis turi Austrijos pilietybę. Mes kartu su Deividu ties tuo klausimu bendraujame su Migracijos departamentu, bandome ieškoti galų, kabliukų, kaip Lukas galėtų būti pakviestas į rinktinę […] Su juo tikrai yra bendraujama. Su Germanu Valera Edgaras Jankauskas bendravo, tad su visais šiais trejais žaidėjais yra palaikomas ryšys. Šiai dienai, ypač su Pukštu ir Fridriku, buvo labai rimti pokalbiai, ir labai tikimės, kad tai išeis į naudą, ir jie galės atstovauti rinktinei. Kad jie turi norą – tai faktas“, – tvirtino V.Tiščenka.
Ko tikėtis ateityje?
15min pasiteiravus, kada, V.Tiščenkos manymu, Lietuvos vyrų futbolo rinktinėje galėtų pasirodyti pirmieji papildymai iš užsienyje augančių lietuvių talentų, LFF tarptautinis atstovas atskleidė, jog keliais žaidėjais jau domisi nacionalinės komandos treneris.
„Tikrai jau dabar yra užsienyje augančių lietuvių, kurie yra Edgaro Jankausko akiratyje. Pavardėmis gal nenorėčiau minėti, tačiau nemanau, kad reikės laukti 10 metų, kol nemaža Lietuvos rinktinės dalis bus sudaryta iš tokių žaidėjų.’’
„Manau, kad per artimiausius penkerius metus galime tikėtis, jog ketvirtadalis rinktinės bus sudaryta iš užsienyje gimusių ir žaidžiančių lietuvių. Taip, futbolas – traumos ir įvairūs netikėtumai, bet matant, kokiuose klubuose žaidžia mūsų jaunimas, būtent žaidžia, ne atlieka rolę, o tikrai žaidžia, stebint jų progresą ir atsiliepimus, kuriuos gauname iš klubų, net neabejoju, kad nereikės laukti dešimtmečio.’’
„Vienas iš šio projekto tikslų ir yra tai, kad tie žaidėjai užaugtų iki nacionalinės rinktinės lygmens. Manau, kad pirmųjų papildymų iš šio perspektyvaus jaunimo galėtume sulaukti jau galbūt ir kitąmet“ , – pokalbį pabaigė V.Tiščenka.