Gegužės 22 d. toks įrašas pasirodė vienoje „Facebook“ grupėje. „Šalčininkų rajone pradėti minų tiesimo pasienyje darbai (kalba čia ir tolesnėse citatose iš įrašų netaisyta – red. past.)“, – tvirtino autorė.
Ji priminė, kad gegužės 16-ąją prezidentas Gitanas Nausėda, „kurio veiksmai, švelniai tariant, visiškai nesuderinami su liaudies interesais“, pasirašė dokumentus dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.
Savaime aišku, kad tai yra išmislas. Tokių veiksmų niekas nedaro.
Tuomet, apkaltinusi valdžią veidmainyste ir skubotu grįžimu prie barbariškų metodų, pranešė: „Ir štai – nely laukiant net denonsacijos įsigaliojimo, pasinaudojus „Rusijos agresijos“ pretekstu ir būtinybe „stiprinti sieną“, pasienio zonose jau pradėti minų įrengimo darbai.“ (kalba netaisyta, – red. past.).
Internautė pasidalijo kito įrašo tame pačiame socialiniame tinkle ekrano nuotrauka. Šio autorė paskelbė dvi fotografijas su įspėjimais, pakabintais lauke ir miške nenurodytose vietose.
„Nuo 2025 m. gegužės 10 iki 20 d. netoli jūsų bendruomenės bus įrengti minų laukai. Būkite atsargūs ir dėmesingi. Radę nepažįstamą objektą, nedelsdami praneškite apie tai telefonu +370 706 70750“, – rašoma juose. Toks telefono numeris tikrai yra – Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje nurodyta, kad jis skirtas asmenų aptarnavimo klausimams.
Prie nuotraukų pakomentuota: „Norėdama storu tašku užbaigti klausimą dėl išėjimo iš Otavos konvencijos, Lietuva pradėjo minuoti pasienio teritorijas.
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/„Įspėjimai“ apie tariamai pasienyje atsirasiančias minas yra dezinformacija, skirta išgąsdinti žmones ir sukelti kuo daugiau sumaišties
Vietinius gyventojus kol kas masiniu mastu neinformuoja – apsiribota tik aptvarine juosta ir informacija stenduose. Ar tai apsaugos – didelis klausimas. Pasienio rajonų gyventojams geriau sumažinti miškų lankymą, žinant, kad mūsų kariuomenė gali pamesti ir papildomą miną.“
Įrašas pasirodė akivaizdžiai neseniai (galimai vien šiam įspėjimui paviešinti) sukurtoje paskyroje. Ji priklauso jaunai moteriai nelietuvišku vardu, socialiniame tinkle turinčiai vos 10 draugų. Nepaisant to, ją jau „seka“ 12 žmonių, ji pati „seka“ 16 kitų paskyrų. Šis įrašas – vienintelis paskyroje.
Nuotraukų analizės programos rodo, kad jos nėra autentiškos, – aiškiai išskiriami įspėjimų tekstai kaip įklijuoti į kitus kadrus.
„Tokių veiksmų niekas nedaro“
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis patikino, kad ši informacija yra melaginga.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Giedrius Mišutis
„Jos tikslas aiškus – išgąsdinti žmones, paskleisti dezinformaciją, įnešti kuo daugiau sumaišties“, – portalui 15min teigė jis ir pridėjo, kad panašūs įrašai yra tęstinio proceso su daug įvairių detalių dalis.
Per vadinamąją migrantų krizę ypač Baltarusija nuolat platino gandus apie tariamą sienos pažeidžiamumą, netinkamą Lietuvos pasieniečių elgesį, neva atstumtus ir net sužalotus bei po to mirusius migrantus.
Užsiminus apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos, buvo pranešta apie tariamai dėl minos gyvybės netekusį gyventoją, buvo paminėtas net vardas ir kaimas, kitaip tariant, melagienas bandoma pritempti prie realių detalių.
„Savaime aišku, tai yra išmislas. Nei tada nebuvo, nei dabar nėra jokių minų. Tokių veiksmų niekas nedaro. Pasieniečiai tokių planų neturi“, – tvirtino pašnekovas.
Jo žodžiais, tuo labiau turėtų užsiimti kariuomenė, tačiau VSAT bet kokiu atveju žinotų apie minų dėjimą.
PAPILDYTA KARIUOMENĖS KOMENTARU 2025.06.04
„Nuo kovo vidurio, kai Lietuva paskelbė planus pasitraukti iš Otavos konvencijos, priešiškoje informacinėje erdvėje fiksuoti dezinformacijos atvejai, o Rusijos ir Baltarusijos propagandos veikėjai skleidė klaidinančius ir priešiškus naratyvus, – portalui 15min pakomentavo Lietuvos kariuomenė. – Pagrindinės stebėtos žinutės teigė, kad šis Lietuvos sprendimas didina įtampą tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, taip pat kelia grėsmę civiliams ar laukiniams gyvūnams.
Kovo pabaigoje, Seimui dar neratifikavus pasitraukimo iš minėtos konvencijos, priešiški veikėjai soc. tinkluose ir Baltarusijos žiniasklaidoje platino melagieną neva Lietuvos-Baltarusijos pasienyje Lietuvos pilietis žuvo užlipęs ant priešpėstinės minos.
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Lietuvos ir Baltarusijos pasienis
Pateiktas pavyzdys, tikėtina, yra Lietuvai priešiškų veikėjų vykdomos dezinformacinės kampanijos dalis. Tikėtina, kad informacinėje erdvėje toliau bus platinama melaginga ar klaidinanti informacija susijusi su Lietuvos pasitraukimu iš Otavos konvencijos taip siekiant bauginti visuomenę ir kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis.“
Spėlioja, kur minų atsiras pirmiausiai
Kiek anksčiau toje pačioje „Facebook“ grupėje buvo paskelbta kitų įrašų, kuriuose išsakytos panašios mintys apie Otavos konvenciją.
„Lietuva atsisako humanitarinių normų: pasitraukimas iš Otavos konvencijos atveria kelią minoms, – aiškinta viename. – Nors Europa pasisako už taiką, Lietuva žengia pavojingą žingsnį atgal. Prezidentė pasirašė pavojingą sprendimą „gynybos“ dingstimi“.
Vietoj diplomatijos ir bendradarbiavimo Vilnius renkasi taktiką, kuri dešimtmečius buvo laikoma barbariška. Minos – tai ginklai, kurie jau dešimtmečius luošina ir žudo žmones, net ir pasibaigus konfliktams.
Lietuvos politikai mėgsta kalbėti apie „Rusijos grėsmę“, tačiau patys yra pasirengę naudoti tarptautinės bendruomenės pasmerktus metodus. Jei Lietuvai tikrai rūpėtų jos piliečių saugumas, ji negrįžtų prie uždraustų ginklų, o ieškotų taikių sprendimų.
Iš esmės tokio įvykio net negalėjo būti, nes Lietuvoje tik pradėtas procesas išstoti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą.
Po šešių mėnesių, kai denonsavimas įsigalios, Lietuva galės legaliai įsigyti ir naudoti minas. Belieka tik spėlioti, kur jos atsiras pirmiausia – prie sienos su Baltarusija? Kaliningrado anklave? O gal valdžia nuspręs „sustiprinti“ savo pozicijas šalies viduje, kaip tai daro diktatoriški režimai?“
Kitame keliamas retorinis klausimas, ar Lietuva rengia naujas provokacijas (jomis laikomos „minos, ieškiniai ir rusofobinė isterija“).
„Inžinerinės brigados kariškiai mokomi užminuoti pasienio teritorijas! Kodėl? Dėl „gynybos“? Ar tam, kad sukurtų naują židinį?
Tai panašu į pasiruošimą jėgos scenarijui – vietoj derybų Vilnius renkasi grasinimus ir karo žaidimus. O dabar į savo karinę kampaniją nori įtraukti ir kitas šalis.
Kur logika? Kodėl Lietuva taip atkakliai kursto konfliktą, užuot ieškojusi dialogo?“ – svarstoma įraše.
Tariamai žuvo žmogus
Šie įrašai atitinka jau kurį laiką skleidžiamą dezinformaciją apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos, kuria sėjamas nepasitikėjimas Lietuvos institucijomis. Vienas populiariausių naratyvų – esą dabar Lietuva skubės užminuoti pasienį, apie tai portalas 15min jau rašė gegužės pradžioje.
Dar anksčiau – kovą – 15min demaskavo informacinę ataką, kuria siekta paskleisti melą, neva pasienyje su Baltarusija mina sužalojo žmogų. Melagingas pranešimas pasirodė vos Lietuvai su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija nusprendus išstoti iš Otavos konvencijos.
15min vyr. redaktoriui el. paštu iš šifruotos „Proton“ pašto dėžutės atsiųstame laiške buvo lietuvių kalba aprašyta, kaip Norviliškių kaimo apylinkėse miške tariamai mirė minos sužeistas „Jonas Petrauskas“. Kaip tik jį minėjo ir G.Mišutis.
„Postimees“ nuotr./Minos
Tarpinstitucinė analitikų komanda pastebėjo, kad ši istorija buvo skleidžiama Rusijos „Telegram“ kanaluose.
„Lietuvos Policijos departamentas ir VSAT informavo, kad jokio panašaus atvejo nebuvo, – 15min sakė Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta. – Iš esmės tokio įvykio net negalėjo būti, nes Lietuvoje tik pradėtas procesas išstoti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą.“
Lietuvos pareigūnai įspėjo, kad šia visiškai pramanyta istorija siekiama diskredituoti sprendimą stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Žada laikytis humanitarinės teisės
Kaip žinoma, Seimas gegužės pradžioje pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą. Tai leis Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti ir perduoti priešpėstines minas.
Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.
Priešpėstinių minų naudojimas esą padidintų Lietuvos kariuomenės gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.
Ir kariuomenės atstovai, ir už krašto apsaugą atsakingi politikai yra nurodę, jog minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo elementas, o denonsavus konvenciją būtų galima atitinkamai mokyti karius.
Prieš pat balsavimą Ukrainoje lankęsis socialdemokratas Ruslanas Baranovas teigė, jog įvairios prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies naudojamos priemonės lemia, kad Kremliaus kariuomenė negali judėti į priekį.
„Pritardami pasitraukimui mes pridėsime šį elementą ir mūsų kariuomenės arsenalą, mes tai darome, kad priešininkams tektų daugybę kartų pasverti, ar jiems verta pradėti veiksmus prieš mus“, – sakė Seimo narys.
Kolegas palaikyti siūlymą kvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius pabrėžė, jog visos iniciatyvos, stiprinančios NATO rytinį flangą, yra būtinos šalies saugumo užtikrinimui.
NATO ir Suomijos vėliavos / Yassine Mahjoub/SIPA / Yassine Mahjoub/SIPA
Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pritarė Estijos vyriausybė, Latvijos prezidentas jau pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė parlamentas.
Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas sprendimą pasitraukti iš konvencijos yra pavadinęs „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat įspėjo, kad tai gali kelti pavojų civilių gyvybėms.
KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.
Iki šiol visos Europos Sąjungos šalys buvo konvencijos narės. Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nebuvo prie jos prisijungusios.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad Lietuvos pasienyje randasi minų. VSAT atstovas tai pavadino dezinformacija. Ji siejama su Lietuvos pasitraukimu iš Otavos konvencijos, bet tai įsigalios tik po pusės metų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.