Neretai tenka matyti tyrimus ar apklausų rezultatus, kur teigiama, kad vienišumo problema paplitusi Lietuvoje, ypač jaunimo tarpe.
Pats papuolu į anksčiau palinkinto tyrimo demografiją (18-29) ir laikyčiau, kad turiu kažkiek radikalesnę vienišumo formą – jokių draugų augant, jokių draugų ar tuo labiau merginos dabar, kas stipriai kerta per socialinius įgūdžius. Ir nors kartais jaučiasi tas vienišumas, bet išmokau susitaikyti su tuom ir priimti tą "yra kaip yra".
Pagal visas apklausas ir straipsnius tokių kaip aš turėtų būti žymiai daugiau, bet kažkaip sunku patikėti. Ar manote, kad situacija tikrai tokia bloga? Jei patenkate į tos jaunimo (18-29) demografijos ribas, ar jaučiatės vieniši?
by RisingESea
1 comment
As truputi virs tos amziaus karteles ir asmeniskai problemos su vienisumu neturiu.
Bet kaip ir kekvienas praeivis turiu teorija apie vienisuma. Ir kaip ne keista, nekaltinu siuo atveju individu, kurie “tingi eit ieskot draugu”ar kazkas panasaus.
Manau, tai didziaja dalim yra soc mediju kalte. Si karta uzaugo jau turedami FB ir Instagramus. Gal dar ne tiek masiskai kiek dabartiniai paaugliai, bet vistiek to buvo tikrai daugiau negu pas mus 2-3 metais vyresnius.
Soc medija uzpildo ta draugu poreiki iki kol jo nebeuzpildo. Ir td kaip pakiles is sapno arba po gero uzgerimo, pakeli galva ir supranti, kad aplink nieko neturi. Pasauline problema ir super dopamina stimuliujantis algoritmai ja tik didins manau. Ir beabejo visos kitos problemos kaip suradikalejimas, demesio stoka, iskreipti standartai ir saves lyginimas su kitais dar prie viso to prisideda.
Turim skaitmenini heroina ir korporacinius kartlelius kurie lygiai kaip barygos ant kampo nori ne tik musu kapeiku, bet ir viso demesio.
Ir jei kazkam kazka reiktu rekomenduot, tai sakyciau uzklasine veikla ne prie ekrano. Eikit komandini sporta zaist, sachmatu bureli, zygius kuriuos organizuoja aplinkui. Keista ir nemalonu is pradziu, bet cia kaip cigaretes ispradziu pakosesi, bet paskui nebesinori numest.
Comments are closed.