Ta senoji draugiškoji karta

by abitcornelia

26 comments
  1. Man vienam prieš akis stovi jų facebook viršelio nuotraukos?

  2. Ir seni ir jauni tą patį daro. Pilietiškumo stygis viešąjame, nežinau kas čia per kultūra pas mus

  3. Jo jo jaunimas kitaip :DDDDD pacukai sėdi senukų vietose, net akių nepakelia iš ragelio, jei mato, kad koks pensininkas įlipa.

  4. tai savo nuotrauką irgi įmesk ko fotografuoji random žmones?

  5. Gal nesėdi prie lango, nes saulė kaitina 🫠

  6. Kažkaip per daug metų bendrą suvokimą/empatiją užsiauginau: jei bilietą nori aute pirkti – lipi paskutinis, pardės kasoje pinigus pasiruošęs būni t.t.

    Laukiu autobuso stotelėje, žinau, kad prie ženklo stoja, ten ir lauki. Prie manęs sustojo, iš šono bobulytė atlekia, matau akies kraštu, kaip prasiveržti nori, o aš ramia sąžine lipu pirmas. Ji ironiškai: “prašom”, aš mieliausia balsą ir snukį nutaisęs: “ačiū”. Žinoma, jai po to rankinuką pasiknisti reikėjo bilieto beieškant, nes kam rankose laikyt lipant.

  7. Jeigu saulė nekepina per langą, esi šūdo gabalas jei taip sėdi.

  8. nugi laiko vietą prie lango jaunai kartai. jie jau viską matę…

  9. Tai iš tos kartos, kai žmonės buvo žmogiški, kaimynai su kaimynais buvo lyg kraujo broliai, o myžalinės gazirovkės stikline dalinosi visas miestas. Ir alus žigulinis vertė socializuotis nukritus nuo suoliuko šlapiu klynu, iškart po algos gavimo. Pasėkmės matomos šioje nuotraukoje.

  10. Man visa mūsų viešojo transporto kultūra po gyvenimo ir kelionių užsienyje yra be galo keista ir juokinga.

    Atvažiuoja autobusas: dar net nesustojo ir durų neatvėrė, o žmonės jau bėga, kone vieni kitiems per galvas nelipa, kad pirmiau įlipti, užimti **geriausias** vietas. Stumdosi, snukius suraukia, kaip galvijai prie prie kibiro pašaro. Žmonėm net išlipti neleidžia, atsistoja vientisa siena, arba iškart braunas vidun. Juokingiausia, kai maršruto pradžioje dar tuščias autobusas, o žmonių gal tik 10 išvis – vietų visiems užteks… Ne! Vistiek skubės, stumdysis, bėgs prie durų pirmi. Logikos, pagarbos vieni kitiems ar paprasčiausio racionalumo – tiesiog nulis, gryni instinktai.

    Įlipus taip pat prasideda komedija. Keleivių daug, piko valanda: įlipa ir… atsistoja prie vidurinių durų. Priekyje, gale – pilna vienos, bet ne, reikia stovėti prie durų, nes padaryti 3 žingsnius yra neįmanoma – geriau stovėti susispaudus, uostyti vieni kitų prakaituotas pažąstis, raukti veidus. O jeigu bandai prasispausti (pro visas kuprines, kurių niekas, žinoma, niekada nenusiims transporte) ir pats nueiti atsistoti kur daugiau vietos, tai dar piktai žvilgčios, kad stumdaisi.

    Būtų pikta, jeigu nebūtų taip juokinga. Kažkoks nepaaiškinamas kultūrinis fenomenas, kurio nemačiau niekur kitur.

  11. Kuris konkretus organas nukristų, jei būtų pasinaudota žmonijos išsivystytu gebėjimu kalbėt ir paprašius pasislinkti kažkurios? Panašu, kad laisvų vietų autobuse užtektinai, ir kol neprireikė kam prisėst, sėdi senjoros, kaip jų boomerių širdims norisi, atokiau nuo saulės. Tuo tarpu, kitos kartos atstovo širdis nori reddite paverkt ir gaut upvote’ų. Kiekvienam savi malonumai.

  12. Kai įlipu į tokį autobusą, išsirenku nagliausiu veidu, bonus jei dar tašėm nukrauta gretima kėdė, ir pasakau, kad praleistų atsisėst.

  13. Bent jau dabar vasarą vietose prie lango kai kuriuose autobusuose tiesiai į viršugalvį pučia ledinis vėjas. Po kelių tokių pasivažinėjimų ir grįžimo namo su skaudančia galva ir po dienos išlendančia sloga dabar pasirenku sėsti prie tako. Jei kas nori prie lango – mielu noru praleidžiu. Nebūkit greiti teisti – būna žmonėms saulė spigina, būna sunku dėl sveikatos problemų nučiuožti iki vietos prie lango, būna planuoja išlipti kitoje stotelėje ir nenori kad juos užsėstų, paskui reiktų atsiprašinėti ir t.t.

  14. Retai tenka pasivažinėy viešuoju, bet kas mane Vilniuje labiausiai užknisa, tai babcės ir jaunos moterys, kurios norėdamos prasibrauti pilnam autibuse to reikalauja rusiškai. Nesugeba nei to vieno lietuviško žodžio “atsiprašau” išspaust. Tokioms atsakau “nesuprantu” ir nesijudinu iš vietos kol nepasakys lietuviškai. Tas pats ir sėdint. Jei manęs rusiškai prašo praleist atsisėsti prie lango, atsakau “nesuprantu”. Nepasijudinsiu kol nepaprašys lietuviškai.

  15. Šitos dar nieko.

    Man ypač keistos tos bobulytės, kur net jei pustuštis autobusas, būtinai atsistoja autobuso pradžioje netoli vairuotojo, kur būna ta pakylėtą erdvė tarp sėdynių. Pasideda ten savo krepšius, atsistoja šonu ir savo nutukusiu pasturgaliu visiškai užblokuoja praėjimą.

    Nesuprantu kuo joms taip imponuoja būtent ta autobuso dalis

  16. Aš esu šiaip iš tų pačių kaip kai kurie komentatoriai per daug malonių žmonių, visada kitus užleidžiu, padedu, mano leksikone atsiprašauačiūprašom kas antras žodis ir t.t. Seniau būčiau galvojusi kaip ir jūs visi, kad čia max nemandagu, visada sėsdavau prie lango. BET, deja, kaip jauna moteris turėjau ne vieną siaubingą patirtį viešajame transporte, kur buvau realiai “užstrigusi” už bomžo / girto vyro / tiesiog creepy vyro ir pan., kurie manęs neišleido išlipti ir vienintelis būdas pasišalinti iš troleibuso buvo lipti per juos ar užpakaliu į veidą tiems creepy priekabiautojams. Dėl to, deja, irgi pradėjau taip sėdėti 🙁 Bet visada mielai užleidžiu visus norinčius, o ir pati pasiprašau prie lango, jei ten sėdi moteris arba adekvačiai atrodantis vyras. Dažnai vis tiek dar vis blogai jaučiuosi dėl to ir pasislenku, bet labai dažnai tenka vėl iš naujo pasigailėti. Tiesiog eilinis dalykas, kurį visuomenėj sugadina creep’ai vyrai, nes tikrai nesinori taip daryti.

  17. Bet dažnai būna ir atvirkščiai, kai stovi apstulbę prie durų užgulę ir neleidžia išeit, kai būni toliau atsisėdęs.

  18. Ai čia tas pats, nesunku paprašyti leisti atsisėsti. 

    Mane nervina tik kai norintys įlipti stovi tiesiai prieš duris ir neleidžia išlipti.

Comments are closed.