Paluckui – viena nemaloni žinia po kitos: kai kurios reakcijos stebina

Praėjusią savaitę didelę politinę audrą sukėlęs Antro operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo Elegijaus Paulavičiaus išleidimas į atsargą anksčiau laiko šią savaitę pritilo. Iki penktadienio viešojoje erdvėje pasirodydavo tik pavieniai pareiškimai, kaip, tarkime, Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kad būtų teisinga, jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rekomenduotų krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei grąžinti jį į pareigas.

Galutinis sprendimas šiuo klausimu yra D. Šakalienės. Karinės žvalgybos vadą vienasmeniškai skiria krašto apsaugos ministras. O pati D. Šakalienė birželio 30 d. išvyko į komandiruotę į Filipinus aptarti Lietuvos vaidmens Ramiojo vandenyno regione. Ir, kaip paaiškėjo, keliavo verslo klase.

Ministerija detalių nepateikė, tačiau, „Delfi“ žiniomis, patikrinimas gali būti susijęs su automobilio naudojimu asmeniniams tikslams.

Antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

„Iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko. Nes, kai lūkesčiai dideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, netgi daugiau galėčiau pasakyti. Iš pateiktų man klausimų man apskritai kyla labai pagrįstas įtarimas, ar racionaliai dar gebate mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos“, – piktinosi ministras pirmininkas.

Tęsiantis skandalui, penktadienį ministras pirmininkas išėjo vienos dienos kasmetinių atostogų. Tai nebe pirmos vienos dienos premjero atostogos – birželio pradžioje, po pirmojo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo apie G. Palucko verslus, politikas taip pat buvo išėjęs vienos dienos atostogų.

„Gerbiamasis, visus klausimus užduokite raštu, nes aš labai abejoju jūsų objektyvumu“, – į Š. Černiausko klausimus reagavo premjeras.

„Gerbiamasis, visus klausimus prašau raštu užduoti. Prašau užduoti klausimus raštu“, – kartojo jis, „Sienos“ vadovui pasiteiravus klausimo dar kartą.

„Ačiū, kolegos – atsakiau į visus klausimus“, – galiausiai pareiškė premjeras, Š. Černiauskui dar kartą pabandžius užduoti klausimus, ir paliko Prezidentūrą, neatsakęs į likusius klausimus.

„Žinių radijuje“ premjerui uždavus klausimą apie tai, ar, jo vertinimu, žurnalistinio tyrimo autoriai, kuriuos jis vadina „tyrinėtojais“ ir kitais palyginimais, meluoja, jis atsakė taip: „tokius dalykus gali nustatyti tik teismas, jeigu kreipčiausi į teismą, mėgindamas įrodyti, kad yra sąmoningai daroma žala mano reputacijai. Aš nesu kreipęsis į teismą, esu viešas asmuo, todėl mano tolerancija kritikai, tyrinėjimams (…) turi būti didesnė“.

Premjeras, kalbėdamas apie žurnalistinį tyrimą, kartojo paaiškinimą, kad „tai yra dėmesio ekonomika“.

„Ir toje dėmesio ekonomikoje dalyvauja didelė dalis feisbuko ir socialinių tinklų įtakos darytojų“, – sakė G. Paluckas.

Aplink šį tyrimą, išaiškėjo daug papildomų įdomių aplinkybių. Tarkime, apie verslininko D. Vilčinsko ryšius. Paaiškėjo, kad šis verslininkas yra ne tik jau 15 metų G. Palucko „šeimos draugas“, bet ir jau 25 metus Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio draugas, ir yra buvęs liudininku jo vestuvėse. Taip pat verslininkas yra susigiminiavęs su Landsbergiais.

D. Vilčinsko žmona yra rašytojo ir bardo Vytauto V. Landsbergio žmonos pusseserė, ir jie turi dukrą. Tos dukros krikštatėvis yra V. V. Landsbergis.

Tuo metu opozicijoje yra asmenų, kurie būtų linkę kapstytis dar giliau ir po tuos G. Palucko verslus, kurie dar nėra buvę žurnalistinių tyrimų objektu. Liberalas Vitalijus Gailius siūlė iniciatyvą pasigilinti į G. Palucko verslą Turkijoje ir nekilnojamojo turto (NT) Brazilijoje įsigijimo aplinkybes.

„Lapkričio 19 d., G. Paluckui dar nebūnant ministru pirmininku, jam rekomendavau dėl savo verslo Turkijoje, dėl savo investicijų į NT Brazilijoje priimti sprendimą ir perduoti šitą turtą arba verslą valdyti akliesiems fondams“, – kalbėjo V. Gailius.

Platesnio palaikymo parlamentaro iniciatyva nesulaukė.

„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, – pranešime teigia šalies vadovas.

„Šie mokesčių pakeitimai – ne tik dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ir dėl socialinio teisingumo“, – priduria G. Nausėda.

Savaitės pabaigoje pasirodė ir naujausi politiniai reitingai. Mažėja palankus Lietuvos gyventojų požiūris į premjerą Gintautą Palucką ir finansų ministrą Rimantą Šadžių, rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa.

Birželio duomenimis, G. Palucką teigiamai vertina 34,4 proc., kai dar gegužę palankumą Vyriausybės vadovui reiškė 43,7 proc. gyventojų. Naujausios apklausos duomenimis, 38,7 proc. atsakė, jog ministrą pirmininką vertina neigiamai, o 26,9 proc. teigė nuomonės neturintys

Smarkiai krito ir palankumas finansų ministrui Rimantui Šadžiui – teigiamai šį politiką vertina 11,9 proc., kai gegužę pozityvų požiūrį jo atžvilgiu reiškė 19,4 proc. apklaustųjų. Birželį neigiamai apie R. Šadžių pasisakė 46,5 proc. respondentų (gegužę tokių buvo 30,7 proc.), dar 41,6 proc. gyventojų teigė neturintys nuomonės.

Tuo metu ne politiniame lauke, moksleiviai sulaukė žinių apie savo pasiekimus per brandos egzaminus. Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė patvirtintus pirmų geografijos, fizikos, biologijos ir tautinių mažumų (baltarusių, lenkų, rusų) gimtosios kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų dalių rezultatus.

Individualius savo rezultatus mokiniai gali sužinoti mokyklose. Liepos 3-9 dienomis mokiniai galės peržiūrėti savo atliktas pirmų valstybinių brandos egzaminų dalių užduotis, prisijungę prie elektroninės testavimo sistemos, kurioje atliko užduotis, su tais pačiais prisijungimais, kurie buvo naudojami užduočiai atlikti.