AFP/„Scanpix“/Donaldas Trumpas
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu ir pereina nuo morkos prie lazdos: jis atšaukė sprendimą nutraukti tam tikrų ginklų perdavimą Ukrainai ir sukritikavo Rusijos vadovą Vladimirą Putiną už tai, kad jis maitina Ameriką „nesąmonėmis“.
D.Trumpas taip pat geriau suprato Rusijos prezidento elgesį mūšio lauke. Po pokalbio telefonu jis įvertino V.Putino ketinimą „eiti iki galo ir toliau žudyti žmones“, leidiniui „Telegraph“ rašė apžvalgininkė Rebecca Koffler.
Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, mažai tikėtina, kad D.Trumpas kada nors įgyvendins savo grasinimą „subombarduoti Maskvą“. JAV taip pat vargu ar galės ir turės noro toliau aprūpinti Ukrainą nesibaigiančiame alinančiame kare, jei V.Putinas ir toliau žlugdys Baltųjų rūmų taikos pastangas.
„Tačiau Trumpas gali turėti mintyje ką nors kita“, – pastebėjo R.Koffler.
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmasis to ženklas pasirodė, kai D.Trumpas pagrasino BRICS šalims, įskaitant Rusiją, papildomais 10 proc. muitais.
„Ką Trumpas gali turėti omenyje?“ – retoriškai klausė apžvalgininkė ir pridūrė, kad D.Trumpas savo naujoje veiksmų prieš Rusiją schemoje „gali turėti slaptą ginklą“.
„JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas yra toks pat griovėjas ir nestandartinio mąstymo šalininkas. Talentingas Volstrito verslininkas, jis tapo pagrindine figūra D.Trumpo prekybos kare su Kinija“, – paaiškina „The Telegraph“.
R.Koffler priminė, kad Kinija galiausiai pasiekė susitarimą su D.Trumpo administracija.
„Zuma press“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas
Be to, S.Bessentas nevengia rizikuoti, remdamasis savo oponento silpnųjų vietų išnaudojimu. Karjeros pradžioje jis dirbo George’ui Sorosui ir atliko svarbų vaidmenį 1992 m. finansininkui bandant „nulaužti Anglijos banką“, sužlugdant prekybą svarais sterlingų. Rezultatas buvo Didžiosios Britanijos centrinio banko pažeminimas ir daugiau nei milijardas dolerių G.Soroso įmonės pelno. Po 20 metų, 2013 m., S.Bessentas uždirbo G.Sorosui dar 1,2 mlrd. dolerių žaisdamas prieš Japonijos jeną.
„Yra aiškių ženklų, kad Rusijos ekonomika jaučia įtampą dėl to, kad turi tęsti karą. Infliacija tebėra didelė, vartotojų paklausa mažėja, gamybos pramonė ir biudžetas susiduria su rimtais sunkumais“, – vardijo apžvalgininkė.
R.Koffler pastebėjo, kad V.Putinas žino, jog D.Trumpas gali būti kažką sumanęs.
„Galų gale, jis aiškiai leido Rusijos vadovui suprasti, kad yra ribotas laikas susitarimui pasirašyti. Paskutinis įspėjimas nuskambėjo penktadienį“, – pridūrė ji.
Žurnalistė taip pat išsakė mintį, kad V.Putinas galbūt nepakankamai įvertino D.Trumpo ir jo vyriausiųjų patarėjų pasiryžimą iš tikrųjų „užveržti varžtus“.
V.Putinas galėjo tęsti kovą, nes prieš įsiverždamas į Ukrainą ėmėsi priemonių apsaugoti savo ekonomiką nuo sankcijų. Rusija taip pat sugebėjo apeiti naftos eksporto ir svarbiausių savo ekonomikai komponentų importo apribojimus.
Tačiau jei D.Trumpas ir S.Bessentas vis dėlto nuspręs laikytis griežtos pozicijos, ar Rusijai pavyks išvengti ekonominio žlugimo? Ir, dar svarbiau, ar naujoji D. Trumpo „lazda“ privers V. Putiną nutraukti karą?“, spėliojo apžvalgininkė.