Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, penktadienį, rugpjūčio 8-ąją, Lietuvoje bus fiksuojamas ryškus magnetinio lauko suaktyvėjimas.
Geomagnetinis aktyvumas pavojingos ribos neperžengs iki 3 val. nakties, tačiau vėliau siautės net kelias valandas.
Nuo 3 val. nakties magnetinis aktyvumas šoktels iki 5 balų. Tai jau traktuojama kaip silpna magnetinė audra.
Tuo tarpu nuo 6 val. ryto iki pat vidurdienio aktyvumas sieks ir 6 balus, o tai laikoma vidutine audra.
Shutterstock nuotr./Geomagnetinė audra
Laimei, likusią dienos dalį magnetinis laukas bus gana ramus, aktyvumas nuslūgs iki 4 balų.
Visgi magnetinė audra, remiantis dabartinėmis prognozėmis, Lietuvoje ir vėl pasirodys šeštadienį, rugpjūčio 9-ąją.
Ji ir vėl siautės iš nakties į rytą – nuo 3 val. iki 9 val. Tuo metu magnetinis aktyvumas sieks 5 balus.
Vėliau aktyvumas nukris iki nepavojingos ribos.
Ką tai reiškia mūsų sveikatai?
Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.
Shutterstock nuotr./Galvos skausmas
Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“
Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.
Kaip sau padėti?
Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:
nebūti ilgai lauke, vengti tiesioginių saulės spindulių, sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.
Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.
„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.