Nors graikų neabejotinas lyderis Giannis Antetokounmpo ir surinko 29 taškus (9/14 dvit., 0/1 trit., 11/16 baud.), tai buvo jo rungtynės, kuriose jis surinko mažiausiai naudingumo balų visame čempionate – 26. Šeši atkovoti kamuoliai – taip pat žemiausias 30-mečio puolėjo rezultatas pirmenybėse.
Netikėtai geriausiu G.Antetokounmpo pagalbininku tapo Vassilis Toliopoulos. Iki tol tik po 6,3 taško rinkęs gynėjas pataikė tris tritaškius iš keturių ir rungtynes baigė su 17 taškų savo sąskaitoje, daugiau nei dvigubai pagerindamas ankstesnį savo geriausią rezultatą „Eurobasket 2025“.
„Buvo aišku, kad nebus lengvas varžovas – išreikšta komanda per tam tikrus žmones. Tai labai ir matėsi. Lietuviams pagrindinis dalykas buvo, kaip sugalvoti sustabdyti pagrindinį komandos lyderį Giannį Antetokounmpo. Manau, kad sustabdyti tikrai neįmanoma, pristabdyti pavyko. Giannis vienas nugalėti Lietuvos rinktinės negali, vakar solidžiai pasirodė ir kiti Graikijos komandos žaidėjai“, – Lrytas teigė su U16 merginų rinktine B diviziono auksą šią vasarą parvežęs treneris Edvinas Justa.
„Viskas priklausė nuo to, ar pataikys perimetro krepšininkai. Vakar perimetro krepšininkai nemetė labai įspūdingu procentu, bet jie pataikė. Lietuviams tai apsunkino gynybą, nes vis tiek pagrindinė koncentracija buvo į pagrindinį žaidėją G.Antetokounmpo, o jis tuo metu sukūrė kitiems žaidėjams. Lietuviams tikrai nebuvo lengva gintis ir tai yra didžiulis Graikijos pranašumas. To ir tikėjausi, kad visas žaidimas vis tiek koncentruosis ties pagrindiniu žaidėju. Nuo to priklauso, kaip įsijungs kiti žaidėjai, kaip jis skaitys situacijas.
Jis iš tikrųjų vakar sukūrė tuos momentus. Ir pats pelnė taškų, ypatingai pabaigoje svarbiausiais momentais, bet jis sukūrė ir kitiems. Manau, kad lietuviai tikrai žinojo, turėjo planą, ir matėsi, kad rizikavo. Ir su dviem dideliais žaidė, ir su ketvirta pozicija aukštu žaidė. Tiesiog tai yra aukščiausio kalibro žaidėjas ir aplink jį kitiems žaisti pasidaro lengviau. Matėsi, kad vakar statė perimetro žaidėjus, kurie galėtų atakuoti, ir taip apsunkinti. Dar kai jie susimetė metimus, lietuviams buvo labai sudėtinga gynyboje.“
Pagyros Rimui Kurtinaičiui
Rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis po rungtynių minėjo, kad trenerių štabas su tam tikrais žaidėjais buvo nusprendęs taikyti rizikas. Nuo pat susitikimo pradžios buvo galima matyti, kad graikų puolėjui Konstantinui Mitoglou buvo leidžiami mesti tritaškiai. Antrojoje rungtynių pusėje panaši taktika buvo taikoma ir su jaunuoju Aleksandru Samodurovu.
Tiek K.Mitoglou, tiek A.Samodurovas pataikė vos po vieną tritaškį iš penkių bandymų, bendroje sumoje mesdami vos 20% taiklumu (2/10). Buvęs Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkas Panagiotis Kalaitzakis prametė visus tris savo tritaškius.
„Elementaru, kad jie skaičiavo, kad matė procentus, kaip čempionate atakuoja žaidėjai. Jie ir pasirinko, – aiškino E.Justa. – Nežinai – vieną dieną žaidėjas gali vienaip, kitą dieną – kitaip. Jie apylaisviai, ne visiškai laisvi metė į krepšį. Ne visi metimai sukrito, tos rizikos pasiteisino. Jeigu neklystu, berods, trečiame kėlinyje buvo trys taškai likę (41:44 trečiojo kėlinio pradžioje – aut. past).
Atrodė, kad tuo metu buvo galima priartėti ir persverti rungtynių eigą, tačiau pats G.Antetokounmpo sužaidė atkarpą su K.Papanikolaou. Labai sudėtinga, ypatingai, kai tokio ypatingai aukšto meistriškumo žaidėjas yra – jis pakelia kitų žaidėjų vertę. Automatiškai tu koncentruojiesi ties juo vienu. Vakar dienos rungtynėse kiti žaidėjai jam irgi labai padėjo, taip apsunkindami lietuviams žaidimą gynyboje.“
Kaip gintis prieš komandas, kurios turi vieną išreikštą superžvaigždę? Tituluočiausias Europos rinktinių treneris Sergio Scariolo interviu yra sakęs, kad plano ruošti tik vienam žaidėjui negalima, planas turi būti taikomas visai komandai.
Sutikdamas su specialistu, treneris E.Justa gyrė R.Kurtinaičio trenerių štabo pasirinktą planą. Tiesiog kartais viską lemia sėkmė, teigė treneris.
„Čia yra mega žvaigždė. Svarbiausia, kad ir kiti žaidėjai yra aukšto lygio, turintys Eurolygos patirties, pastoviai Eurolygos komandose žaidžiantys. Čia yra labai stiprus varžovas. Vis tiek kažkur kažkokias rizikas treneriai prisiėmė. Pasiteisino, nepasiteisino. Aš galvoju, kad pristabdė. Sustabdyti neįmanoma. Jis nebuvo tas, kuris 50 ar 60 taškų įmestų“, – aiškino šiuo metu Vilniaus krepšinio mokykloje (VKM) dirbantis treneris.
„Taip, jis sumetė, bet tai yra duomeningas, super individualiai stiprus žaidėjas, sugebantis ne tik susikurti, bet ir sukurti kitiems komandos draugams epizodus. Manau, kad planas, kiek tai įmanoma su turimomis pajėgomis, pasiteisino. Ar įmanoma dar geriau? Visada gali kažką sakyti, bet aš manyčiau, kad teisingi buvo pasirinkimai, pasvertos buvo rizikos, tikrai skaičiavo, tikrai sekė. Tiesiog graikams buvo laimingesnė diena.“
Ąžuolo Tubelio griūtis ketvirtfinalyje
Jeigu lietuvių rizika su tam tikrais žaidėjais veikė, veikė ir graikų rizika ties tam tikrais lietuviais, ypač – su Ąžuolu Tubeliu.
Iki tol trejose rungtynėse paeiliui solidžius dvigubus dublius fiksavęs 23-ejų puolėjas mače su Graikija sužaidė blogiausiai visame čempionate.
Ą.Tubelis prametė visus 10 metimų „iš žaidimo“ (0/6 dvit., 0/4 trit.). Du iš jų buvo blokuoti Kosto Antetokounmpo, kuris antradienį vakarą lietuviams išdalino net keturis blokus. Per 13 žaidimo minučių Ąžuolas surinko -9 naudingumo balus, o jam esant aikštelėje Lietuvos rinktinė tą atkarpą priešininkams pralaimėjo net 18 taškų skirtumu.
Keletą metų su Ą.Tubeliu dirbęs ir jį įvairiuose lygiuose treniravęs E.Justa teigia, kad kalčiausia čia buvo psichologija.
„Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Prieš tai rungtynėse įmetė, šitos rungtynės nebuvo pernelyg sėkmingos. Geras čempionatas, turėjo progą, gerai atsiskleidė. Vakar tikrai nebuvo jo diena. Galbūt to pasitikėjimo, galbūt patirties tokių rungtynių neturėjimas turėjo įtakos. Ąžuolas turi šviesią ateitį. Ateis laikas ir sukris. Tikrai galinti pataikyti žaidėjas.
Kai teko ir moksleivių lygoje treniruoti, ir po to NKL lygoje, tikrai galintis pataikyti iš tolimesnių distancijų – čia yra jo pranašumas. Tiesiog vakar galbūt savimi pasitikėjimo šiek tiek pritrūko. Elementaru, kad tiek graikai, tiek lietuviai, abi trenerių komandos svėrė rizika, kur rizikuoti. Matėme, kad vakar dieną iš Graikijos perspektyvos jie nesustabdė Jono Valančiūno.
Iš vienos pusės atidavė žaidimą po krepšiu, iš kitos pusės atidavė Ąžuolui metimą iš toli. Jei būtų dar prie Jono prisijungęs Ąžuolas su tolimais metimais, būtų buvę labai sudėtinga graikams. Nesukrito metimai. Rizika šitoje vietoje pasiteisino“, – aiškino specialistas.
Galutiniai Ą.Tubelio vidurkiai Europos krepšinio čempionate – 9,9 taško, 7 atkovoti kamuoliai, 1 perimtas kamuolys ir 13,4 naudingumo balo. Iki rungtynių su graikais vidurkiai buvo žymiai solidesni – 11,3 taško, 8,2 atkovoto kamuolio ir 17,2 naudingumo balo.
„Pasitikėjimo reikia, patirties tokių rungtynių, nes atsakomybė yra kita. Palaikymas buvo didžiulis, daug labai fanų, sirgalių. Kiek buvo galimybė, tiek suvažiavo, ir akivaizdžiai girdėjo tas palaikymas, visos salės himno giedojimas. Žaidėjas jaunas, dar tos emocijos gyvos, patirtis nauja, atsakomybė didelė. Vieniems tai lengviau, kitiems – sunkiau. Bet metimai buvo geri, nesukrito. Čia yra žaidimo dalis.“
Geriausias Jono Valančiūno pasirodymas
Tuo tarpu be sunkią kelio traumą patyrusio rinktinės lyderio Roko Jokubaičio žaidusios Lietuvos sudėtyje komandą į priekį vedė ilgametis kapitonas Jonas Valančiūnas, pelnęs 24 taškus (9/14 dvit., 0/2 trit., 6/7 baud.), atkovojęs 15 kamuolių ir surinkęs 31 naudingumo balą. Visi trys rodikliai – geriausi asmeniniai aukštaūgio rezultatai Europos pirmenybėse šiemet.
Viso čempionato metu J.Valančiūno praleistas laikas aikštelėje svyruodavo. Jei su švedais vienas komandos lyderių grupės etape rungtyniavo 25 su puse minutės, aštunfinalio mače su latviais Jonas į aikštelę išbėgo net trumpiau nei dešimt minučių.
„Mes nežinome vidaus. Nežinome, ar jis maksimaliai pasiruošęs, nežinome, kiek jam reikėjo laiko įeiti į formą. Kitas dalykas – trenerių planas. Prieš kiekvieną varžovą treneriai ruošiasi. Jie sveria, su pačiu žaidėju bendrauja. Prieš latvius laimėtos rungtynės – planas pasiteisino. Čia buvo planas toks. Buvo rungtynės artimos, tai irgi veikia. Viskas tvarkoje. Tam tikrų detalių pritrūko, bet iš tų detalių ir susideda krepšinis, iš detalių, kurios ir lemia nugalėtoją“, – komentavo E.Justa.
„Vakar, sakyčiau, tai buvo metimų pataikymo procentas. Jei būtų susimetę, nes metė kai kurie žaidėjai juos laisvus, būtų kitoks buvęs [rezultatas]. Vakar buvo tam tikra taktinė trenerių dvikova, kur, sakykime, realizacija, ypatingai metimų, geriau sekėsi graikams. Bet abi komandos buvo gerai pasiruošusios, abi žinojo silpnąsias ir stipriąsias puses, abi rizikavo. Vienoje vietoje rizika pasiteisino, kitoje – ne. Taip jau ir yra.
Kai tokiame etape komandos yra aukščiausio meistriškumo, kai žaidėjai individualiai labai stiprūs, lemia maži niuansai ar sėkmės faktorius. Vakar, sakyčiau, sėkmė labiau šypsojosi varžovams.“
Finaliniame rungtynių protokole matyti, kad lietuviai tritaškius metė netgi geriau nei graikai – 8 iš 22 (36,4%) lyginant su oponentų pataikytais 9 iš 29 (31%). Visgi šis skaičius yra kiek iškreiptas paskutiniųjų minučių įvykių, kai lietuviai pataikė tris tritaškius per paskutiniąsias tris ketvirtojo kėlinio minutes, o graikai toje pačioje atkarpoje prametė tris tritaškius.
„Rungtynių pabaigoje tas atstumas jau buvo labai didelis. Nugalėtojas likus 4–5 minutėms – skirtumas buvo 15–16 taškų – kaip ir buvo aiškus. Tas procentas tuo metu, kai buvo žaidžiama lygiai, trečiame kėlinyje [buvo nekoks]. Metimus būtų sumetę, tos rizikos, kurias atidavė graikai, jeigu būtų nepasiteisinusios, rezultatas galėjo būti kitas“, – teigė E.Justa.
Teisėjų klausimas
Rungtynių metu buvo daug aistrų, kurių epicentre kartais atsidurdavo ir teisėjai: Matthew Kalio, Antonio Conde ir Martinas Vuličius.
Žiūrovams ryškiausiai turbūt įsiminė epizodas trečiojo kėlinio viduryje, kai blokuodamas Giannio Antetokounmpo metimą iš po krepšio pražangą gavo Jonas Valančiūnas. Po švilpuko rinktinės kapitonas siaubo, pykčio ir nuostabos perkreiptu veido žvelgė į pražangą užfiksavusį arbitrą.
Arnas Velička antrajame kėlinyje buvo nubaustas nesportine pražanga.
„Labai, labai sudėtinga vertinti. Čia yra žmogaus faktorius – reikia suprasti ir teisėjo poziciją. Čia yra aukščiausias lygis. Jie tikrai geriausiai atliks savo darbą, kaip tik gali. Suprantu, kad spaudimas jiems yra. Abu treneriai dirba su teisėjais ir matėsi, kad – nenorėčiau vertinti jų darbo, ar labai prastas, ar labai geras – buvo tokių epizodų, kur galėjo būti visaip“, – teisėjų darbą komentavo Lrytas kalbintas treneris.
Graikai surinko 23 pražangas, lietuviai – 25. Lietuviai metė 21 baudos metimą, graikai – 28.
Po rungtynių socialiniuose tinkluose skambėjo nuoskauda, kad Lietuva žaidė ne tik prieš Graikiją, bet ir prieš teisėjus.
„Galbūt autoritetas tam tikrų žaidėjų nulėmė tam tikrus užfiksuotus epizodus. Galbūt galima buvo ir kitaip traktuoti. Čia yra diskusinis klausimas. Gal peržiūrėjus iš kito kampo, negu kamera rodo, tas epizodas atrodys kitaip ir tas teisėjo užfiksuotas momentas buvo teisingai priimtas. Buvo tokių epizodų, kai, atrodo, taškas į tašką, gali vieną kitą epizodą apsiginti ir yra užfiksuojama pražanga. Labai sudėtinga vertinti, kai epizodą matai tik iš vienos pusės.
Dažniausiai nematai tam tikro momento, ką mato iš arti stovintis teisėjas, – teisėjų poziciją aiškino E.Justa. – Teisėjams prie tokio žiūrovų dėmesio, prie tokio spaudimo iš abiejų trenerių nelengva. Su teisėjais irgi reikia dirbti – tai yra žaidimo dalis. Tai yra žmonės, žmogiškasis faktorius, jie irgi priima sprendimus einamuoju laiku, tam tikras reakcijas, visokių dalykų būna.“
Kas būtų su Roku?
Grupės etapo rungtynės su Vokietija iki tol buvo vienintelis lietuvių patirtas pralaimėjimas Europos čempionate. Visgi tas mačas Lietuvos krepšiniui buvo žymiai skaudesnis tikrai ne dėl to – sunkią kelio traumą (kryžminių raiščių plyšimą) patyrė Rokas Jokubaitis, be krepšinio turėsiantis praleisti bent pusmetį.
17,3 taško, 2,5 atkovoto kamuolio, 8,5 rezultatyvaus perdavimo (1-as rezultatas „Eurobasket 2025“) ir 18 naudingumo balų žemyno pirmenybėse fiksavusio gynėjo netektis šokiravo krepšinio visuomenę.
Į R.Jokubaičio vaidmenį drąsiai stojęs Arnas Velička ir vėl sužaidė solidžias rungtynes – 12 taškų (antras rezultatas rinktinėje mače su graikais), 5 atkovoti kamuoliai, 7 rezultatyvūs perdavimai ir 16 naudingumo balų.
Visgi Roko buvimas aikštelėje yra daugiau nei tik statistika, teigia Lrytas kalbintas treneris.
„Faktas, kad būtų kitaip. Klausimas, kokį žaidimo planą būtų sugalvoję graikai, kokias rizikas būtų su juo taikę. Prieš kiekvieną žaidėją renkasi tam tikrus dalykus. Ar būtų davę daugiau žaisti pikenrolą, ar būtų kaip tik išeliminavę ir būtų davę daugiau mesti? Faktas, kad vienas iš pagrindinių komandos žaidėjų. Arnas Velička labai gerai sužaidė rungtynes prieš tai. Ir dėmesio gavo pakankamai daug, nes pasimatė jo potencialas.
Šiuo atveju graikai irgi nerizikavo. Aš manau, kad bet kokiu atveju žaidimas būtų buvęs kitoks. Kiek kitoks ir kur būtų dar daugiau naudos? Sunku vertinti. Labai sunku prognozuoti, ką būtų varžovų treneris pasirinkęs ir ką būtų leidęs. Vis tiek tu visko neapsiginsi, kai tokio meistriškumo žaidėjai. Kažkurioje vietoje būtų rizikavę, bandę apsunkinti. Kad energijos, vadovavimo būtų pridėjęs Rokas – akivaizdu.“
Įspūdingi fanai
Socialiniuose tinkluose antradienio vakarą ir trečiadienio rytą nuvilnijo video, kaip Lietuvos fanai Rygos „Xiaomi“ arenoje gieda Lietuvos valstybinį himną.
Tradiciškai paleidęs muziką arenos DJ net turėjo gerokai ją pritildyti, kai lietuvių sirgaliai iš visos širdies giedojo „Tautišką giesmę“. Transliacijoje žaidėjų akyse, panašu, akimirką buvo sužibęs ir ašaros krislas.
Po rungtynių visa arena skandavo „Lietuva“.
„Akivaizdu, kad krepšinis yra numeris vienas sporto šaka Lietuvoje ir dėmesys pradedant jaunimo krepšiniu ir jaunimo rinktinėmis, moterų rinktine yra didžiulis. Susidomėjimas yra milžiniškas ir labai džiaugiuosi, labai malonu buvo stebėti, kai tiek sirgalių suvažiavo į rungtynes palaikyti savo komandos. Tas jausmas, kai tu giedi himną prieš rungtynes ar kai laimi vietas, prizus, labai sudėtinga perpasakoti tuos jausmus“, – teigė E.Justa.
„Man pačiam teko šią vasarą tokią pačią patirtį su U16 merginų rinktine turėti keliant B diviziono taurę. Visa komanda giedojome. Įsivaizduoju, kokios emocijos tiek sirgalių, tiek žaidėjų galvose buvo. Iš tikrųjų nuostabus vaizdas. Patys geriausi jausmai apima, kai visi sirgaliai kartu su komanda gieda himną. Sirgaliai verti aukščiausio įvertinimo. Toks palaikymas iš jų pusės yra milžiniška pagalba žaidėjams.
Aš kiekvienam žiūrovui, kiekvienam žaidėjui palinkėčiau patirti tai, ką patyrė vakar Lietuvos rinktinės krepšininkai. Prie tokio palaikymo yra ypatingai malonu žaisti.“