Kaltina pasinaudojus Čiurlionio mokykla
Jis socialiniame tinkle sakė, kad jam buvo labai sunku suvokti, kodėl Gitanas Nausėda leido įvykti tokiems dalykams.
„Nelengva atrasti tinkamų apibūdinimų tam farsui, kurį šiandien gėdingai palaimino bet kokį autoritetą mano akyse praradęs asmuo iš Prezidentūros. Be abejo, omenyje turiu naujojo kultūros ministro paskyrimo istoriją. Atsiprašau, pseudo kultūros ministro, nes kitaip pavadinti viso to tiesiog negaliu“, – teigė L. Butkauskas.
Pasak žurnalisto, jam labai apmaudu, kad jokio gėdos ir savigarbos jausmo neturi jo ne tik klasės, bet suolo draugas, per kelias dienas įtikėjęs savo antgamtinėmis galiomis ir ėmęs lygintis su Čiurlioniu.
„Ir, mano subjektyvia nuomone, ypatingai negražiai pasinaudojęs Čiurlionio meno mokyklos vardu, taip siekdamas įgyvendinti savo partijos tikslus. Vargu, ar pats tai suvokdamas, bet savo teiginiais ir puikavimusi ją viešai kompromitavęs ir, bijau, sukompromitavęs, nes mokslo įstaigos vardas per trumpą laiką priartėjo prie pajuokos objekto lygmens“, – tikino jis.
L. Butkauskas norėjo apginti M. K. Čiurlionio meno mokyklos vardą.
„Patikėkite, taip neturi būti ir taip nėra. Kad ir kokių nuoskaudų pats turėčiau iš senų čiurlionkės laikų, ten tikrai mokėsi ir dabar mokosi daugybė šviesių ir intelektualių žmonių, VERTŲ žmonių. O mes ant savo kultūros bandome traukti tamsumos ir neįtikėtinai prasto skonio maršką.
Ir ne, tai nėra svetima gėda. Tai mūsų visų gėda. Gėda, kad taip atsitiko. Reaguoti būtina“, – sakė jis.
Pasisakė ir „pianistė iš Šveicarijos“
Taip pat prabilo ir kultūros ministro spaudos konferencijoje paminėta kita klasės draugė „pianistė iš Šveicarijos“.
„Aš matau žmones, man mokytojas palinkėjo sėkmės, mano klasiokė vakar paskambino iš Šveicarijos, kuri yra nuostabi pianistė, palinkėjo man sėkmės, mano draugai rašo man žinutes, pažįstu daugelį menininkų, jie man linki sėkmės būti geru kultūros ministru, atstovauti kultūrą taip, kaip jie ją mato“, – trečiadienį kalbėjo I. Adomavičius.
Jo paminėta pianistė Emilija Rosinienė feisbuke paneigė, kad išreiškė palaikymą I. Adomavičiui.
„Nuostabi pianistė iš Šveicarijos“, t. y. aš (iš tos vėlesnės klasės), vos paaiškėjus šiai kandidatūrai, su kitu klasioku (pakomentuos pats, jei norės) bandėme sugalvoti, kaip išgelbėti vargšą situacijoje nesusigaudantį bendramokslį nuo viešos gėdos ir tapimo pajuokų objektu. Kaip matote, įkalbėti atsiimti kandidatūrą ir atsitraukti pačiam, deja, nepavyko. Buvo užfiksuotas ir vėliau skambiai pacituotas tik paskutinis žodis „sėkmės“.
Aiškumo dėlei, jokio palaikymo iš manęs kandidatas į ministrus neturi ir savo pasibaisėjimo „Nemuno aušra“ niekada neslėpiau. Žmogiškai man tikrai gaila paskirtojo ministro, keista, kad leidžia sau šitaip interpretuoti ir cituoti kažkokias nuotrupas ir nuostabu, nejaugi žmogus neturi blaiviai situaciją matančių šeimos narių ar artimų draugų, kurie jį sulaikytų nuo šitokio absurdiško žingsnio? Panašu, kad neturi.
Manau, po šios keistos istorijos tiek aš, tiek „dailiokas pakuočių dizaineris“, tiek gerb. istorijos mokytojas atsargiau linkėsime žmonėms sėkmės, nes ji gali aplankyti juos visiškai netinkamu laiku ir netinkamomis aplinkybėmis…“ – rašė E. Rosinienė.
„Delfi“ primena, kad „Nemuno aušrai“ ir socialdemokratams padarius rokiruotę dėl ministerijų, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ į kultūros ministro postą delegavo buvusį makaronų įmonės komercijos direktorių I. Adomavičių.
42-ejų I. Adomavičius dirba pirmojo Seimo pirmininko pavaduotojo Raimondo Šukio patarėju. I. Adomavičius yra baigęs Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Ten mokėsi groti trombonu, chorinio dirigavimo ir dainavimo.
Pati M. K. Čiurlionio menų mokykla tikino, kad politikas kursą kartojo ne dėl nepažangumo, bet taip reikėjo, kai nusprendė keistų specialybę iš chorinio dirigavimo į trombono.