Komentarų po diskusijos klausykitės tiesiogiai naujienų portale tv3.lt.

„Respublikos prezidentas inicijavo šią diskusiją, nes migracija yra kompleksinis ir sudėtingas klausimas. Realiai mes tokios diskusijos, kuri paliestų tiek legalią, tiek nelegalią migraciją pastaruoju metu nesame turėję, bet matome didėjantį susirūpinimą visuomenėje“, – po diskusijos kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Anot jo, Lietuva turi mokytis ir iš kitų Europos valstybių nedaryti klaidų, kurias darė kitos valstybės pastaraisiais metais priimant migrantus. Jis pateikė skaičius, maždaug kiek užsieniečių šiuo metu yra Lietuvoje.

„Turiu padėkoti dabartinei Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui, kad realiai užsieniečių skaičius stabilizavosi tie 210 tūkstančių užsieniečių iš ne Europos Sąjungos valstybių, iš kurių 80 tūkst. yra Ukrainos piliečių, 50 tūkst. – Baltarusijos, 15 tūkst. – Rusijos ir gana sparčiai didėjantis užsieniečių iš Vidurio Azijos ir taip pat Pakistano, Indijos, Bangladešo Šri Lankos ir kitų valstybių skaičius“, – sakė D. Matulionis.

„Tai sukuria tam tikras problemas, kurios turi būti sprendžiamos. Taip pat ir Valstybės saugumo departamentas turi įsitraukti į problemų užkardymą“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.

Jo teigimu, radikalizacijos pavojus egzistuoja. Nors dabar rimtų problemų dar nefiksuota, anot D. Matulionio, tokių grėsmių galimybės neturėtume atmesti.

Reikalaus užsieniečių mokėti lietuvių kalbą

Valdžia imasi užsieniečių – siūloma, kad šalyje 5 metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius. Be to, bakalaurą studijuojantiems užsieniečiams siūloma mažinti darbo laiką iki 20 valandų per savaitę.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas inicijavo konservatorius Laurynas Kasčiūnas, joms Seimas pritarė po pateikimo.

Anot pataisų iniciatoriaus L. Kasčiūno, siūlymai pirmiausia susiję su strateginiais klausimais. Politiko teigimu, nepaisant teigiamo poveikio šalies ekonomikai, migracija skaldo visuomenę, o iš to kyla radikalios jėgos ir kiti pavojai nacionaliniam saugumui.

„Migracija turi savo galimybių, bet ji turi labai daug rizikų ir pavojų. Mes, akivaizdu, matome, kas vyksta visai netoli nuo mūsų, šiek tiek toliau į Vakarus, kai yra susiformavusios paralelinės visuomenės, kai yra atsiradusios no-go zonos, kai iš esmės turime rimtų klausimų, ar yra užtikrinama visuomenės sanglauda“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo jis.

„Akivaizdu, kad mums, kaip valstybei reikia apsispręsti, ar mes einame tuo keliu ir galime sau tai leisti (aš manau, kad ne), ar dabar susidėliojame saugiklius ateičiai, kad būtų galima turėti kontroliuojamą migracijos politiką“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, dauguma siūlymų paremti griežtesniais reikalavimais užsieniečiams mokėti Lietuvos valstybinę – lietuvių – kalbą. Pirmiausia pakeitimai paliestų tuos, kurie po 5 metų gyvenimo Lietuvoje norėtų prasitęsti leidimą čia gyventi.

„Po 5 metų, matyt, jau tu turi turėti bazines ar net daugiau nei bazines valstybinės kalbos žinias. Akivaizdu tai, ką aš ir siūlau, kad reikia nustatyti tam tikrą kartelę“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Jis siūlo, kad minimą kartelę nustatytų Vyriausybė.

„Manau, kad galima kalbėti apie A2, B1 lygį, kur tikrai reikėtų įrodyti, kad tu moki susikalbėti valstybine kalba“, – sakė konservatorius.

Taip pat įstatymo pataisomis siūloma suteikti Migracijos departamentui teisinę galimybę tikrinti užsieniečių valstybinės kalbos žinias.

„Tenka daug kalbėtis su migracijos politiką formuojančiais ir įgyvendinančiais žmonėmis. Dažnai būna, kad jeigu kažkuriame etape reikia valstybinės kalbos žinojimo, atnešami pasenę dokumentai ir nėra labai aiškios kontrolės“, – paaiškino L. Kasčiūnas.

Mokėti lietuviškai turės ir šeimos nariai

Kitas siūlymas – užsieniečiai, kurie atvyksta pas savo šeimos narius taip pat privalo turėti bent bazines lietuvių kalbos žinias.

Pagal Europos sąjungos (ES) direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, ne ES piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje 2 metus, galioja šeimų susijungimo teisė. Ši teisė pirmiausia galioja asmens sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.

„Kitaip tariant, bet kuris užsienietis, gyvenantis čia 2 metus, po to jau gali bandyti atsivežti savo šeimas, savo artimą aplinką“, – paaiškino L. Kasčiūnas.

Įstatymo pataisomis jis siūlo, kad suaugę užsieniečio šeimos nariai, kurie nori atvykti pas jį į Lietuvą, taip pat turi kažkiek mokėti lietuviškai.

„Kadangi tai yra ES direktyva, mes negalime 2 metus padaryti to 5 ar 10 metų, bet mes galime nustatyti tam tikrus reikalavimus“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Ribos studentų darbą

Trečias parlamentarų pasiūlymas susijęs su amžinaisiais studentais. Migracijos departamentas šiemet nustatė, kad dalis atvykstančiųjų studijuoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas užsieniečių studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą. Pasak departamento, iš tiesų dalis jų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia dirbti.

„Mes turime situaciją, kai studentai „mokosi“ 4, 5, 6 ir daugiau metų, kai nesurenka pakankamai kreditų, bet yra perkeliami į kitą kursą. Tai susiję su tuo, kad jie į studijas žiūri ne kaip į studijas, kad gautų specialybę, bet kaip į leidimą gauti teisę dirbti Lietuvoje. Jie savo studento statusą būtent tam ir išnaudoja“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Kasčiūnas.

Todėl Seimo nariai siūlo, kad vietoje 40 valandų per savaitę studentams būtų leista dirbti perpus mažiau – 20.

Migracijos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metu studijuojančiųjų iš Indijos Lietuvoje padaugėjo tris kartus – nuo 568 studentų 2023 metais iki 1539 studentų šiemet. 

Dar smarkiau išaugo pakistaniečių (nuo 100 asmenų iki 1039) ir Bangladešo atstovų (nuo 32 asmenų iki 557) studentų skaičius.

Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos (924) ir Ukrainos (725) piliečių.

Kaip tai padaryti praktiškai – užduotis Vyriausybei

Anot L. Kasčiūno, minimi siūlymai galiotų visiems migrantams, bet pirmiausia trečiųjų šalių piliečiams.

Šiandien Lietuvoje daugiausia gyvena slavų: ukrainiečių, baltarusių ir rusų, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurio Azijos ir Pietų Azijos šalių. 

Įstatymo pataisose numatytos išimtys kvalifikuotiems darbuotojams ir tiems, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais. 

Tiesa, kol kas nėra plano, kaip ir iš kokių lėšų užsieniečiai mokysis lietuvių kalbos, tai esą turi sudėlioti Vyriausybė. Tikėtina, kad už kalbos kursus turės mokėti patys migrantai, kai kuriais atvejais pagalbą galės suteikti valstybė.