Skaičiuoja 81 tūkst. eurų nuostolių
Vien per praėjusią savaitę Vilniaus oro uostui stoti teko keturias naktis, penktadienį orlaivių eismas buvo sustabdytas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Skaičiuojama, kad dėl meteorologinių balionų antplūdžio oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.
„Iš jų beveik 67 tūkst.eurų per praėjusią savaitę”, – sako Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė.
Pasak jos, spalio mėnesį dėl oro erdvės ribojimų buvo paveikti 172 skrydžiai ir beveik 27 tūkst. keleivių. Daugelio kelionių planus pakeitė laikinas Vilniaus oro uosto veiklos stabdymas. Tuo metu Kauno oro uoste paveikti 3 skrydžiai ir 510 keleivių. Gyventojai socialinėje erdvėje dalijasi istorijomis apie tai, kai jų skrydžiai buvo nukreipti į kitus miestus, kai išvykti negalėjo valandas ar net dienas, o miegoti teko ant oro uosto grindų. Dalis kelia ir kompensacijų klausimą, mat neaišku, ar oro linijos kompensuos patirtus nuostolius.
Nuo pirmadienio neribotam laikui uždarytas Šalčininkų pasienio punktas su Baltarusija. Tuo metu per Medininkų punktą sieną kirsti nuo šiol galės tik kelių kategorijų asmenys, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šie sprendimai buvo priimti vakar vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje.
O dar anksčiau pasigirdo Prezidentūros iniciatyva svarstyti riboti tranzitą į Kaliningradą. Bet toks variantas priimtas skeptiškai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” lyderis Saulius Skvernelis sako nematantis galimybės visiškam tranzito į Kaliningradą ribojimui: „Kalbant dėl sienų (…) uždarymo – taip, tai yra labai svarbu, bet tikrai šiuo atveju nematau perspektyvų uždaryti Kaliningrado tranzitą, nes tai yra Europos Sąjungos ir Rusijos sutartis, ir bent jau šiuo atveju mes neturime duomenų, kad Rusija veikia. Tačiau, kad Baltarusijai skaudėtų, tai būtina padaryti.”
Kritikuoja, nors patys buvo valdžioje
Kritikos dabartinei valdžiai ėmė žerti buvusioje Vyriausybėje dirbę politikai. Konservatorių partijos pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad ligšiolinė kova su balionų antskrydžiais, paremta kriminaline žvalgyba, nebėra pakankamas įrankis. „Viena vertus, taip, reikia stiprinti kriminalinę žvalgybą, didinti baudas už kontrabandą. Keista, kad Vidaus reikalų ministerija su Baudžiamojo kodekso pataisomis susizgribo tik dabar.
Kita vertus, turime didinti spaudimą Baltarusijai – nuo sienos kirtimo punktų uždarymo, ne tik epizodinio-parodomojo, iki ribojamųjų priemonių baltarusiams įvedimo (riboti reguliarų grįžinėjimą, uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ir pan).”
Dabartinę vyriausybę kritikuoja ir buvusi konservatorių vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė: „Jau seniai akivaizdu, kad tai ne tik kontrabanda, o sisteminė hibridinė ataka – „balionų karas”, tikrinantis mūsų tarnybų pasirengimą.
Problema nėra nauja. Ir vis dėlto Vyriausybė vis dar neranda techninių sprendimų ir nesiryžta ryžtingiems veiksmams. Nes, matyt, savaitgalis – galima palaukti iki trečiadienio…”
Bet nei A.Bilotaitė, nei L.Kasčiūnas ir patys nesprendė šios problemos.
Informacija
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paleidžia 1 mln. eurų finansavimo verslui programą, kurioje dalyvaujančios įmonės siūlys technologinių sprendimų kovai su šalies oro erdvę pažeidusiais balionais.
„Sprendimų yra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija imasi lyderystės šioje srityje ir skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimų skirsime iki 1 mln. eurų, siekdami atliepti šiuo metu kylančius iššūkius dėl mūsų oro erdvės saugumo”, – žurnalistams pirmadienį teigė E.Grikšas.
Anot ekonomikos ir inovacijų viceministro Pauliaus Petrausko, programa bus pradėta po 24 valandų, tuomet verslas ir mokslo įstaigos bus kviečiamos teikti „vieno langelio” principu paraiškas ministerijai pavaldžiai Inovacijų agentūrai: „Tikimės, kad per tris mėnesius turėsime sprendimus, kuriuos galėsime taikyti oro gynybos problematikai spręsti.”
Finansavimas programai bus skirtas perskirsčius sutaupytas ministerijos asignavimų lėšas.
Interviu su buvusiu vidaus reikalų ministru Gitaru FURMANAVIČIUMI:
– Žmonės vis gąsdinami karu, bet nereikia nei dronų, nei raketų, pakanka balionų, kad prarastume savo svarbiausią oro uostą.
– Dar nesakyčiau, kad jį praradome. Jis ir jo naujas terminalas vis dar stovi. Bet nežinau, kaip vertinti tai, kas dabar vyksta. Šie balionai skraido jau daug metų. Dar 2024 m. premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad tie balionai jokios grėsmės nekelia. Argi galima netikėti premjere I.Šimonyte?
Nežinau, kas pasikeitė. Todėl situacija man kelia labai daug klausimų. Ypač matant visiškai neadekvačią reakciją. Mums niekas nepaaiškina priežasčių. Neapsimeskime, kad neturime visai jokių santykių su Baltarusija. Gal jie yra ne pačiame aukščiausiame lygyje, bet tam tikri kontaktai vyksta. Nejau negalima užbėgti už akių tokioms situacijoms diplomatiniais kanalais.
– Vietoj to kalbama apie Kaliningrado tranzito ribojimą…
– Kai išgirstu tokias kalbas iš prezidento, norisi tik pasiūlyti jam paskaityti dokumentus, kurių kai kuriuos aš pats pasirašinėjau. Kaliningrado tranzitas yra numatytas mūsų stojimo į ES sutartyje. Ten yra numatytos visos sąlygos ir daug dalykų dėl to sprendžia ES teisė, o ne mūsų norai. Kyla klausimas: gal prezidentui laikas nusipirkti gaublį? Jeigu balionai skrenda iš Baltarusijos, prie ko čia Kaliningrado tranzitas?
Kitas klausimas, kaip problemą sprendžia visiškas sienos su Baltarusija uždarymas? O gal galima būtų į tuos balionus tiesiog pamėtyti drakono dantų, kurių prisipirkome? Klausimų kyla daug ir niekas į juos neatsako.
– Prieš trejus metus I.Šimonytės vyriausybė su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sukėlė tarptautinį skandalą, laikinai apriboję tranzitą į Kaliningradą, į ką labai griežtai sureagavo Europos Komisija. Ar taip greitai tai pasimiršto?
– Taip, tada labai greitai gavome per nagus. Lietuva gavo ne vieną milijoną eurų įsigyti įvairioms priemonėms, kad tas tranzitas būtų saugus. Ir tai yra mūsų įsipareigojimas ES vardu, o ne šiaip kokie grybai prie kelio. Todėl tokios iniciatyvos iš prezidentūros yra tik oro leidimas į vandenį.
– Dabar priimtas sprendimas uždaryti sieną. Kalbama apie oro uosto iškėlimą. O kiek tikėtina, kad bus imtasi diplomatijos problemos sprendimui?
– Žinant mūsų dabartinę valdžią, tikimybė, atrodo, artėja prie nulio. Nėra blaiviai mąstančių žmonių valdžioje. Ir toliau bus daug purslų, pareiškimų, o tikrosios priežasties, kas čia vyksta, ir nesužinosime. Jeigu būčiau valdžioje, visai kitaip elgčiausi. Jeigu valdžioje esantys žmonės leidžia sau tokias improvizacijas, man gaila mūsų visų. Jeigu tokių problemų neišsprendžiame, kaip mes nugalėsime Kaliningrado sritį per dvi dienas, kaip bandoma mums skelbti.
– Balionams stabdant oro uosto veiklą, nukenčia ne tik gyventojai, užsienio šalių delegacijos negalėtų atvykti, net mūsų pačių šalies vadovai išvykti negalėtų.
– Taip. Ir čia net ne kokie naikintuvai ar raketos skraido. Čia viso labo oro balionai. Jeigu mūsų valstybę galima užmėtyti oro balionais, net nežinau, ką ir bepasakyti.
Interviu su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi GAIŽAUSKU:
– Dar 2024 m. kai vienas toks balionas nusileido tiesiai ant Vilniaus oro uosto pakilimo tako, kreipėtės į visuomenę ir valdžios atstovus (Ingridą Šimonytę, A.Bilotaitę ir L.Kasčiūną), nurodydamas, kad mūsų oro erdvė iš Baltarusijos pusės jau metus pažeidinėjama ir balionų niekas nenumušinėją. Kokie sprendimai po to buvo priimti? – „Vakaro žinios” paklausė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Dainiaus GAIŽAUSKO.
– Buvo sukviestas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Buvo sureaguota, bet tai buvo daugiau gynyba. Paaiškėjo, kad situacija labai rimta ir tai vyksta pakankamai seniai. Bet kažkodėl mes apie tai nežinojome. Kiek žinau, buvo stengiamasi kažką daryti mėnesį ar kelis, o tada viskas užgeso.
Pernai buvo apie 200 balionių, o šiemet dar nesibaigus metams jau skaičiuojama virš 500 balionų. Taigi, jų ne tik nesumažėjo, jų net padvigubėjo. Nors A.Bilotaitė ir L.Kasčiūnas aiškino, kad priemonės pritaikytos. Kur buvo tuo metu už civilinę aviaciją atsakingos institucijos? Kodėl tada neuždarinėjo oro erdvės? Ažiotažas, nors ir pavėluotai, kilo tik dabar, kai atleista krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir visi pamatė, kad ši premjerė už neveiklumą kerta galvą iš karto. Manau, sujudimas būtent dėl to. Kol kas bandoma bent užtikrinti saugius skrydžius. Kaip numušti ir perimti tuos balionus, dar tik ieškoma priemonių.
– Būtent Jūsų paminėti buvę ministrai dabar aktyviai kritikuoja, esą ši valdžia nesprendžia problemos…
– Dar prie jų valdymo visa tai paaiškėjo. Jiems reikia prisirišti prie gėdos stulpo. Nepadaryta nieko. Gintauto Palucko Vyriausybė visai šios problemos neaktualizavo.
Nepriimti net mažiausiai sąnaudų reikalaujantys sprendimai, pavyzdžiui, įstatymų pakeitimai. Tai rodo, kad į situaciją buvo nežiūrima rimtai. Buvo sumažintas cigarečių dėžių kiekis, nuo kurio taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tai tik padidino kiekius.
Siūlyčiau, kad ypač pavojingu būdu vykdoma kontrabanda būtų baudžiama nuo 100 000 eurų. Net ir tiems, kurie lydės ar nuvažiuos paimti to baliono. O tiems, kas organizuoja, – bauda iki 10 mln. eurų. Jau vien per sankcijas būtų galima kažkiek paveikti procesą.
– Kiek ilgai galėsime vis uždarinėti oro erdvę?
– Tiek, kol bus saugu. Jeigu tupdome lėktuvus, rodome, kad matome balionus ir sprendžiame problemą. Kai problema ne slepiama, o iškeliama, ji išsprendžiama. Manau, ir mes išspręsime. Reikėjo tik dėmesio iš politikų.
Priemonių yra visas kompleksas. Turbūt jis ir bus aptarinėjamas. Tai ir modernios stebėjimo sistemos, ir trajektorijų stebėjimas, kontrabandinių kelių fiksavimas. Taip pat elektromagnetiniai trikdžiai, kortelių blokavimas, perėmimas ir kontroliavimas. Taip pat labai svarbūs diplomatiniai sprendimai, teisiniai procesai. O šalia viso to – visiškas gyventojų informavimas. Be to, jau pakviesti ir mokslininkai, kurie, manau, sprendimą tikrai ras.