LGBT. Anastasiia Chepinska/Unsplash nuotrauka
Po įtemptų derybų priimtas sprendimas pasitraukti iš konvencijos
Spalio 30-ąją Latvijos parlamentas nusprendė pasitraukti iš Stambulo konvencijos – tarptautinio dokumento, kuriuo siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Sprendimas buvo priimtas po daugiau nei trylikos valandų trukusių įtemptų debatų: už pasitraukimą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 32, o du susilaikė.
Už išstojimą daugiausia pasisakė opozicinės politinės jėgos – „Nacionalinis aljansas“, „Stabilumui!“ ir „Latvija pirmiausia“. Jas palaikė ir viena valdančiosios koalicijos partija – „Žaliųjų bei ūkininkų sąjunga“ – bei keli nepriklausomi deputatai. Prieš priimant sprendimą komitetuose buvo pateikta nemažai pasiūlymų, tačiau visi jie buvo atmesti, o daliai nevyriausybinių organizacijų net nebuvo suteikta galimybė pasisakyti.
Sprendimas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir pasipriešinimo. Likus dienai iki balsavimo prie parlamento vyko gausus protestas, kuriame piliečiai ragino politikus neatsisakyti konvencijos. Be to, internetinėje platformoje manabalss.lv daugiau nei 20 tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, išreiškiančią nepritarimą pasitraukimui.
Galutinį žodį šiuo klausimu dabar turi prezidentas Edgars Rinkēvičs. Pagal įstatymą jis turi dešimt dienų apsispręsti, ar pasirašyti parlamento priimtą sprendimą. Prezidentas gali dokumentą grąžinti atgal parlamentui arba sustabdyti jo paskelbimą dviem mėnesiams, taip atverdamos kelią galimam referendumui. Referendumo inicijavimui reikėtų surinkti mažiausiai 154 tūkstančius rinkimų teisę turinčių piliečių parašų per 30 dienų.
Kol kas prezidentas viešai neatskleidė savo pozicijos. Tuo metu partijos „Progresyvieji“ ir „Naujoji sąjunga“ neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei įstatymas vis dėlto įsigalios. Tokia byla taptų precedentu, nes iki šiol teismas nėra nagrinėjęs atvejų, kai būtų ginčijamas sprendimas nutraukti pasirašytą tarptautinę sutartį.
Ruginienė: Lietuva gali ratifikuoti Stambulo konvenciją
Tačiau Lietuvoje – kiek kitokios nuotaikos. Premjerė Inga Ruginienė penktadienį patikino nematanti priežasčių, kodėl šalis neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos, ir pabrėžia, kad visada palaikė šį žingsnį dėl tarptautinių įsipareigojimų bei šalies įvaizdžio[1].
Vis dėlto, pasak jos, vieningos nuomonės dėl vertybinių klausimų Lietuvoje trūksta, o diskusijos šiuo klausimu – gyvos ir kartais aštrios. Ruginienė viliasi, kad ateityje bus galima pasiekti sutarimą ir tokias temas nuspręsti bei pamiršti.
Šiuo metu Lietuva konvencijos dar nėra ratifikavusi, nors Konstitucinis Teismas patvirtino, jog sutartis neprieštarauja Konstitucijai. Lietuva konvenciją pasirašė 2013 m., o dokumentas priimtas 2011 m.
Tuo tarpu Latvija konvenciją ratifikavo pernai, tačiau opozicija jau siekia iš jos trauktis, o tūkstančiai gyventojų protestavo Rygoje.
I. Ruginienė pasisako už Stambulo konvencijos ratifikavimą. Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotraukaI. Vėgėlė: Vyriausybė įteisina socialinę lytį ir nukelia svarbius programos tikslus į 2030 metus
Parlamentaras ir advokatas Ignas Vėgėlė kritiškai įvertino naujosios Vyriausybės programą, pabrėždamas, kad daugelyje sričių pasiekiamumo rodikliai nukelti į 2030 metus, todėl dabartinės Vyriausybės darbų įvertinti nebus galima, o konkrečių įsipareigojimų trūksta, ypač socialinės apsaugos, biurokratijos mažinimo ir žmogaus teisių srityse.
Jis atkreipė dėmesį į programos 455 punktą, kuris numato ES direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje perkėlimą į nacionalinę teisę, taip įtvirtinant socialinės lyties sąvoką ir įpareigojant teisėsaugą persekioti smurtą ar neapykantą grupėms pagal socialinę lytį, nepaisant to, kad Stambulo konvencija programoje tiesiogiai neminima.
Plačiau apie tai skaitykite čia:
Čekijos Senatas nepatvirtino Stambulo konvencijos
Tuo tarpu dar 2024 m. Čekija taip pat atmetė Stambulo konvencijos ratifikavimą – už dokumentą Senate balsavo 34 iš 71 dalyvavusių senatorių, trūko vos dviejų balsų, nors diskusijos truko beveik septynias valandas ir jose aktyviai dalyvavo tiek konvencijos šalininkai, tiek kritikai, o į senatorius kreipėsi net prezidentas Petras Pavelas bei Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas.
Kritikai teigė, kad konvencija gali įtvirtinti „socialinės lyties“ sąvoką, primesti genderizmo idėjas ir kelti grėsmę tradicinei šeimai bei vietos kultūrai, o jos priėmimas nesumažina smurto atvejų, tuo tarpu šalininkai pabrėžia būtinybę kovoti su smurtu prieš moteris ir šeimoje bei teigia, kad dokumento kritikai klaidingai aiškina jo turinį.
Sprendimas nepatvirtinti konvencijos sukėlė stiprias emocijas politikų tarpe, kai kurie jį pavadino „tarptautine gėda“, tačiau kai kurie senatoriai teigė, kad moterys ir vaikai Čekijoje ir be dokumento bus ginami.