Kuri laika vis pagalvoju, kodel LT tiek daug vyru savizudybiu. 4 vieta pasauly, jei ziurint tik vyru statistika. Netoli eina ir baltarusija, Lenkija, rusija, Latvija. Panasu kad sovietai tikrai palikima riebu dave. Su nesamoningais komentarais apeikit, bet kas turit idomiu izvalgu, kaip manot, kokios priezastys? Cia paskaicius postus, pastoviai irgi kazkas raso, kaip neidomu gyvent ir nori zudytis. Kodel pas mus tokia ziauriai prasta vyru psichologine busena?

by sunnysky000

18 comments

  1. Būtų įdomu pamatyti amžiaus statistikas šito fenomeno.
    Turiu nuojautą jog tai susiję ir su ėjimo pas psichologą stigma dar egzistuojančia ypač vyresnėse kartose (ką kartais perduoda savo jauniems).
    Taip pat – su alkoholizmu. Mano šeimoje vienas taip “išėjo”. Priežasčių (manomų, nepaaiškina gi) įvairių galima įtarti, bet negebėjimas susitvarkyti su alkoholizmu ir iš to ateinantis bendrai nepajėgumo tvarkytis (helplessness) tikrai didžiulis faktorius. Kuris irgi glaudžiai susijęs su sovietiniu “palikimu”.

  2. Alkoholis savo duoda. Didelė dalis nusivažiuoja būtent dėl to, nes tieiaog nieko nelieka iš gyvenimo. Yra ir kiti faktoriai kaip elementarus vitamino d trūkumas. Uždarumas taip pat, nes bendruomeniškumo trūkumas garantuoja daliai žmonių būti apsuptiems žmonių, kurie ne tik kad nepadeda, bet dar ir kenkia.
    Beje vyrų savižudybių skaičius didele dalimi didesnis nei moterų, nes jie dažniais renkasi efektyvesnius savižudybės būdus.

  3. O kiek vyrai turi draugu? Kaip daznai su jais kokybiskai bendrauja, kur galetu vienas kitam atsiverti? Keli iesko abipusiai pagarbiu santykiu kur galetu emociskai remtis i savo antra puse? Kiek is ju ieskotu psichologines pagalbos pablogejus? Vat ir visos priezastys. Vienisumas + stigma ir nusiteikimas pries psichologine pagalba yra savizudybes kokteilis

  5. Yra oficialiai priezastys pagrindines (neaisku, kiek ten jos tikslios, kiek artimuju fantazija).

  6. Tautoje vis dar labai daug seksizmo. Kai vyras patiria sunkumus gyvenime, dažnai girdisi “ko čia verki kaip boba?” Nes, matyt, tik “bobos” gali atvirai rodyti savo jausmus ir išgyvenimus. Kai žmonės jaučiasi, kad neturi kur kreiptis, pradeda “gydytis” savarankiškai, t.y. alkoholiu ir kitais dalykais, kurie laikinai apramina mintis ir sunkumus. Taip žmonės po truputį nusiridena, nes anksčiau ar vėliau nei tas pats alkoholis nei kažkas kito jau nebepadės. Tada žmogui atrodo, kad vienintelė išeitis ir yra savižudybė.

  8. Turėtume normalų kalną į kurį būtų galima įkopt, tai bent jau aš daug geriau gyvenčiau.

  9. We’re losing our positions, get back in there, soldier!

  11. testosterono trukumas ir priejimas prie testosterono praktiskai neimanomas. it will only get worse.

    Edit: lol, galit downvotint ir galvot apie savo bevertes terapijas ir psichologus, bet yra paprastesniu priemoniu ir sprendimo budu, kurie 10x efektyvesni.

  12. šita tema yra labai įdomi, tačiau problema suformuluota neteisingai. savižudybė niekada nėra vienos priežasties pasekmė.

    pirmiausia, “žiauriai prasta vyrų psichologinė būsena” ir individualus pasirinkimas pabaigti gyvenimą yra dvi tik šiek tiek susijusios temos.

    pirma tema yra problema, kuri gali turėti milijoną priežasčių ir yra individuali. gali būti įtakojama niūraus oro, žalingų įpročių, sovietų palikimo, traumų ir nemokėjimo jų išsigydyti, socialinių problemų, fizinės sveikatos, o kitiems tai įgimta, dar kitiems tai tik jaunatviško maksimalizmo ir nusivylimo pasekmė, kuri po kelių metų tinkamai pakeitus požiūrį gali atrodyti absurdiškai. faktas, kad tų problemų sprendimas yra mūsų rankose ir kartais nepakankamai pasistengiame, kad visiems mums gyventi būtų kiek įmanoma maloniau.

    o antra tema yra nuolatinis sprendimas laikinoms problemoms.

    filosofijoje yra toks dalykas, vadinamas “žmogiškoji būsena”. (the human condition)
    visi ją patiria skirtingai, ir kartais žmogus gali jaustis per mažas, per silpnas, prieš gamtą, gyvybę ir mirtį.

    kodėl būtent Lietuvoje šis sprendimo būdas toks populiarus, neįmanoma atsakyti, ir nelabai net suprantu to užsispyrimo apie tai kalbėti iš statistinės pusės, nematau kokia prasmė skaičiuoti kurioje vietoje mes esam, kai realiai tai net minimaliai nepagerins situacijos tam žmogui, kuris pasirinko išeiti savo valia. o galimai tik dar labiau paskatins prisidėti rezultato.

    ir ironiška yra tai, kad mums labai trūksta sugebėjimo įsijausti į kito žmogaus savijautą. ironiška, kad mes klausiam “kodėl jie žudosi”. o turėtume klausti “kodėl aš jų nesuprantu”.

    tiesiog mums kol kas dar sunkiai suprantama žmogiškosios būsenos subtilybė.

  14. nes visi pisa is visu pusiu bet tik ne bobos todel taip ir yra

  15. Vyrukai mums tikrai reik pasistengti ir aplenkti mažiau išsivysčiusias šalis

  16. Kompleksinės bėdos. Dažnai susideda viskas į vieną krūvą – amžius, netikėtas ir staigus pajamų šaltinio dingimas, skyrybos, neturėjimas kur atsiremti ir t.t. Skambės keistai, bet pasirinkimas pasitraukti iš gyvenimo šiais atvejais yra motyvuojamas logika, o ne emocine būsena. Pagalvok, kodėl ir kaip vyras, esantis mano išvardintose rizikos grupėse turi atsistainėti save kai viskas ką per gyvenimą jis sukūrė dingo spragtelėjus pirštą? Logiškiausia tiesiog imti easy way out. Be to, psichologine pagalba net nelabai pritaikyta vyriškai psichologijai. Jiems reikia konkrečių sprendimų, kaip kapstytis iš to kur jie yra, o ne gilintis į vaikystes traumas, nes, nu ok, pakapsčiau savyje skaudulius, bet gyvenimas vis tiek yra hujovas ir kritinėje situacijoje esu. Bet čia ne tik Lietuvoje tas yra, visam pasaulyje kažkiek sutampa ta vyru amžiaus koreliacija su savižudybių dažniu.

  17. pagrindines priezastys gal butu vienisumas ir susvetimejimas ir + lievi zmones aplinkui.

Comments are closed.