Vis daugiau senjorų iškeičia tolimas keliones į Lietuvai artimas šalis: Latvija, Estija ar Lenkija, kur savaitgalio poilsį galima susiplanuoti už kelis eurus, rašoma „Lux Express“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje auga vyresnių keliautojų į užsienį skaičius

Remiantis duomenimis, šiuo metu matyti, kad senjorų dalis tarp tarptautinių maršrutų keleivių Baltijos šalyse palaipsniui auga, nors augimo tempai šalyse skiriasi.

„Estija išsiskiria sparčiausiu augimu – senjorų dalis nuo 5 proc. 2023 m. išaugo iki 6 proc. 2024 m., o 2025 m. prognozuojama pasiekti 8 proc. Tai rodo nuoseklų ir ryškų vyresnio amžiaus keliautojų aktyvėjimą. Latvijoje situacija išlieka stabili – senjorų dalis 2023–2025 m. laikotarpiu nesikeičia ir sudaro 4 proc. visų tarptautinių keleivių.

Lietuvoje stebimas nedidelis, bet teigiamas pokytis – nuo 3 proc. 2023–2024 m. iki 4 proc. 2025 m., kas rodo augantį vyresnių keliautojų susidomėjimą kelionėmis į užsienį“, – teigia bendrovės direktorius Ingmaras Roosas.

Talinas

Apibendrinant, daugiausia senjorų keliauja iš Estijos, o Lietuvoje fiksuojamas augantis, bet dar mažesnis aktyvumas. Latvijos rinka kol kas išlieka stabili be reikšmingų pokyčių.

Lietuvos senjorai dažniausiai vyksta į Rygą

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vyresni keleiviai iš Lietuvos ypač mėgsta Rygos kryptį – ji patogi tiek dėl trumpesnio atstumo, tiek dėl dažnų reisų iš didžiųjų miestų. Tai leidžia suplanuoti išvyką spontaniškai, be didelio pasiruošimo.

„Trumpa kelionė į Rygą, taip pat Taliną ar Varšuvą suteikia galimybę senjorui pabėgti nuo kasdienybės, pamatyti kažką naujo ir tuo pačiu išvengti streso, kurį dažnai sukelia tolimos išvykos. Toks formatas tampa nauju poilsio būdu tarp vyresnių keliautojų“, – teigia I. Roosas.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, net 41 proc. vyresnio amžiaus žmonių kelionių pasirinkimams įtakos turi sveikata. Dėl to trumpesni maršrutai į artimesnes šalis tampa racionaliu sprendimu – jie leidžia išvengti skrydžių, ilgo laukimo oro uostuose ir nuovargio.

Tyrimo duomenimis, net 83 proc. Latvijos gyventojų bent kartą yra keliavę į Lietuvą, o daugiau kaip pusė latvių apie kelionę į mūsų šalį svarstė per pastaruosius penkerius metus arba ją planuoja.

Tuo metu Estijos rodikliai kuklesni – Lietuvoje kada nors yra lankęsi 66 proc. estų, o svarstė arba planuoja tai padaryti – kiek daugiau kaip 40 proc. Nors dauguma Lietuvą vertina kaip saugią, patogią bei artimą šalį, ji dažnai suvokiama kaip pernelyg panaši į Estiją ir todėl nepakankamai išskirtinė.