Protestas „Šalin rankas“ nuo laisvo žodžio. 77 nuotrauka

Skandalas LRT: tarybos narys persekiotas, protestuoti prie Seimo atvežami net moksleiviai

Šiuo metu Lietuvoje vyksta precedento neturintis LRT skandalas: tarybos narys Jonas Staselis buvo viešai persekiotas už klausimą apie akcijos „Šalin rankas“ biudžetą, o tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Inga Ruginienė ragina LRT tarybą ir administraciją atsistatydinti, siekiant atkurti transliuotojo nepriklausomumą ir visuomenės pasitikėjimą.

Tuo pačiu Seime svarstomas įstatymo projektas, palengvinantis LRT generalinio direktoriaus ir kitų vadovų atleidimą, sukėlė tris dienas trunkantį protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kuriame dalyvauja žurnalistai, kultūros bendruomenė ir net dalis moksleivių, kai kurie atvežti į mitingą mokyklos autobusuose, sukeldami diskusiją apie mokinių politinės nuomonės formavimą pamokų metu.

LRT darbuotojai ir visuomenė kritikuoja tarybą dėl galimo politinio spaudimo, reikalauja jos atsistatydinimo „in corpore“, o mokytojai ir tėvai kartu su ŠMSM diskutuojama apie ribą tarp pilietinio ugdymo ir politinės įtakos mokyklose, pabrėžiant mokinių teisę kritiškai mąstyti ir formuoti savo nuomonę.

Protestas „Šalin rankas“ nuo laisvo žodžio. 77 nuotraukaSeime stringa LRT įstatymo pataisos: chaosą lydi protestai ir reikalavimai atsistatydinti

Seime tęsiasi chaotiškas LRT įstatymo pataisų svarstymas dėl generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Valdantieji siekia supaprastinti procedūrą – sumažinti reikiamų tarybos narių balsų skaičių, leisti slaptą balsavimą ir atsisakyti viešojo intereso pagrindimo, o opozicija vilkina procesą, registruodama provokuojančius pasiūlymus, įskaitant garsiąją „katino pataisą“.

Kultūros komitetas ir neeiliniai posėdžiai stringa dėl sveikatos problemų, politinių ginčų ir daugiau nei šimto pasiūlymų. Tuo pat metu LRT darbuotojai ir žurnalistai reikalauja tarybos atsistatydinimo, o premjerė ir prezidentas ragina atsisakyti ir generalinės direktorės pareigų, siekiant atkurti transliuotojo nepriklausomumą.

Protestai prie Seimo ir diskusijos apie mokinių dalyvavimą pabrėžia visuomenės susirūpinimą dėl LRT autonomijos ir politinės įtakos žiniasklaidai.

Pataisos dėl LRT Seime nepasistūmėjo ir kelia chaosą. Olga Posaškova / Seimo kanceliarijos nuotraukaPo STT operacijos Augalininkystės tarnyboje – 13 įtariamųjų

Po šią savaitę teisėsaugos pradėto tyrimo dėl stambaus kyšininkavimo Valstybinėje augalininkystės tarnyboje iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pasitraukė narė Agnė Silickienė, kuri taip pat sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.

Tyrime, kuriame STT sulaikė 13 asmenų, įtariama, kad aukšto rango valstybės tarnautojai ir privatūs asmenys sistemingai reikalavo kyšių už fitosanitarinius sertifikatus, o bendra galimai gauta suma gali siekti apie 1,5 mln. eurų.

Įtariamųjų tarpe yra Augalininkystės tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėjai Aurelijus Šapranauskas ir A. Silickienė, taip pat regioninių skyrių vadovai. Tyrimas apima didelio masto operaciją, kurios metu rasta per 1,3 mln. eurų grynaisiais, apie 8 kg aukso, narkotikų ir kitų vertybių.

A. Silickienė iki šiol buvo laikoma artima buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui, dirbo jo patarėja Seime, o jos pavardė po tyrimo buvo pašalinta iš oficialių sąrašų. Šiuo metu teisėsauga pabrėžia nekaltumo prezumpciją, o VRK nario įgaliojimai formaliai baigsis tik Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.

Po STT reido Augalininkystės taryboje įtarimai pareikšti 13-ai asmenų. Bermix Studio/Unsplash nuotraukaMeilutytė protestavo sporto apdovanojimuose ir sudainavo „Laisvę“ prie Seimo

Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pastarosiomis dienomis tapo pagrindine pilietinės diskusijos Lietuvoje figūra – ji tiek Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijoje, tiek protestuose prie Seimo drąsiai reiškė savo poziciją.

Apdovanojimų metu, būdama šeštą kartą išrinkta Metų sportininke, plaukikė atsisakė kilti į sceną priimti statulėlės, liko sėdėti salėje, kai prie jos priėjo kunigas, ir demonstratyviai perdavė apdovanojimą organizatoriams, aiškindama, kad tai sąmoningas protestas prieš, jos manymu, netinkamą valstybės kryptį sporto politikoje, tačiau nepolitizuotą skandalą ar asmeninius konfliktus.

Vėliau Meilutytė kartu su minia prie Seimo sudainavo legendinę Eurikos Masytės dainą „Laisvė“, pabrėždama piliečių laisvės svarbą, o jos veiksmai tapo akstinu diskusijoms apie protesto formą, pagarba simboliams ir kultūrinę etiką, tuo pačiu metu sutampant su įtemptu politiniu ginču dėl LRT įstatymo pataisų ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, kai Seime ir prie Prezidentūros vyksta protestai prieš skubiai priimamas permainas.

R. Meilutytė ant protesto scenos sudainavo „Laisvę“. Ekrano nuotraukaVengrija ir Lenkija stoja prieš Briuselį: ginčija ES sankcijas ir teisės viršenybę

Vengrija ir Lenkija stoja į atvirą teisinį ir politinį konfliktą su Briuseliu, ginčydamos ES institucijų įgaliojimų ribas: Budapeštas pateikė ieškinį Europos Teisingumo Teismui dėl finansinių sankcijų už migracijos politikos nesilaikymą ir kategoriškai atsisako dalyvauti naujame ES Migracijos ir prieglobsčio pakte, teigdama, kad privalomos kvotos ir finansinės priemonės pažeidžia nacionalinę suverenitetą bei rinkėjų valią.

O štai Varšuva per Aukščiausiąjį Teismą pabrėžė, kad ES neturi teisės reguliuoti Lenkijos nacionalinės teismų sistemos, sustiprindama konstitucijos viršenybės principą. Abi šalys tokiu būdu siunčia signalą, kad ES teismai ir sankcijos neturi peržengti nacionalinių sprendimų ribų, o migracijos bei teisminė politika turi būti formuojama valstybės viduje, o ne per Briuselio spaudimą.

Vengrija nedalyvaus naujame ES Migracijos ir prieglobsčio pakte. DI sugeneruota nuotraukaEuropa ruošiasi ilgam karui: Lenkija mina sienas, Baltijos šalys stato bunkerius, ES Ukrainą remia skolintais milijardais

Lenkijos sprendimas trauktis iš Otavos konvencijos ir grįžti prie priešpėstinių minų, Estijos statoma betoninė gynybos linija pasienyje su Rusija ir Baltijos šalių fizinių įtvirtinimų planai rodo aiškų regiono posūkį nuo deklaratyvaus saugumo prie „kietosios“ gynybos, tuo metu kai Europos Sąjunga, nesugebėjusi panaudoti įšaldyto Rusijos turto, Ukrainos rėmimą perkelia ant bendros 90 mlrd. eurų skolos pečių, atskleisdama vidinę fragmentaciją ir politines baimes dėl teisinės rizikos.

Šiame fone Berlyne ES ir JAV lyderiai patvirtino ilgalaikį šešių punktų saugumo Ukrainai planą, įtvirtinantį nuolatinę karinę, finansinę ir politinę paramą, faktiškai paverčiant Ukrainą ilgalaikiu Vakarų geopolitiniu projektu.

Visos trys kryptys – nacionalinė sienų militarizacija Rytų Europoje, ES finansiniai kompromisai ir strateginis įsipareigojimas Ukrainai – atskleidžia bendrą tendenciją: Europa vis labiau ruošiasi užsitęsusiam konfliktui, kuriame saugumas grindžiamas nebe sutartimis ir retorika, o betonu, ginklais ir skolintais pinigais.

Europa ir toliau visais įmanomais būdais rems Ukrainą. Marco / PexelsTrumpas paduoda BBC į teismą, o JAV derasi su Lukašenka

JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktas 10 mlrd. dolerių ieškinys BBC ir tuo pat metu paskelbtas JAV–Baltarusijos susitarimas dėl sankcijų potašo sektoriui atskleidžia pragmatišką Vakarų politikos posūkį, kai deklaruojamos vertybės vis dažniau susiduria su realpolitik logika.

Viena vertus, Trumpas teisiškai kvestionuoja visuomeninio transliuotojo redakcinius sprendimus, pripažintus klaidinančiais, ir kelia klausimą, ar už galimą šališkumą galiausiai nemokės mokesčių mokėtojai, kita vertus, Vašingtonas, siekdamas geopolitinių ir regioninio saugumo tikslų, atšaukia sankcijas autoritariniam Minskui mainais į 123 kalinių, tarp jų Nobelio taikos premijos laureato Alesio Bialiackio, paleidimą.

Abu atvejai parodo, kad tiek žiniasklaidos, tiek užsienio politikos srityse principai vis dažniau tikrinami per kainos, atsakomybės ir naudos prizmę – net jei tai reiškia visuomeninių institucijų reputacijos ar ilgai deklaruotų vertybinių linijų kompromisus.

D. Trumpas BBC pateikė 10 mlrd. dolerių ieškinį. Ekrano nuotrauka