Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje auga sparčiai – per metus įrengta 91 nauja įkrovimo stotelė. Tačiau nors elektromobilių skaičius keliuose didėja, ekspertai sako, kad dabartinis augimo tempas vis dar per lėtas, jei norime pasiekti 2030 metų tikslus.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad rinka juda į priekį, tačiau iki valstybės užsibrėžto lygio dar trūksta didelio šuolio.
Per metus – 91 nauja stotelė Lietuvoje
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia, kad per metus Lietuvoje įrengė 91 naują elektromobilių įkrovimo stotelę. Bendrovės viešojo įkrovimo tinkle šalyje neseniai perkopta 300 įkrovimo stotelių riba.
Šiemet įrengtos skirtingos galios stotelės leidžia vienu metu įkrauti dar 182 elektromobilius. Tai reiškia, kad infrastruktūros pajėgumai didėja ne tik geografiškai, bet ir pagal realias vairuotojų galimybes krauti automobilius patogiau.
Lietuvoje – apie 43 tūkst. registruotų elektromobilių
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki šių metų gruodžio pradžios Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius siekė apie 43 tūkst. Rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais fiksuoti rekordiniai registracijų skaičiai – beveik po 2 tūkst. naujų elektromobilių kas mėnesį.
Visgi, vertinant valstybės tikslą pasiekti 230 tūkst. elektromobilių iki 2030 m., dabartinis augimo tempas laikomas nepakankamu. Skaičiai auga, bet reikalingas spartesnis proveržis, kad tikslai netaptų vien planu dokumentuose.
Ekspertas: infrastruktūros pakanka, bet elektromobilių dar trūksta
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad viešojo įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau yra išplėtota pakankamai, tačiau keliuose vis dar trūksta elektromobilių, kurie aktyviai naudotųsi šiomis stotelėmis.
„Matome, kad vairuotojai vis dažniau naudojasi viešojo įkrovimo stotelėmis. Visgi, tam, kad infrastruktūra būtų pilnai išnaudojama, dar yra kur padirbėti. Turime ir toliau skatinti vairuotojus rinktis žalią transportą, ieškoti būdų, kaip gerinti jų patirtį“, – teigia T. Žilionis.
Nuo plėtros – prie kokybės: dėmesys galiai ir patogumui
Anot T. Žilionio, intensyviausias plėtros etapas jau baigiasi, o ateinantį laikotarpį lems ne stotelių skaičius, o jų kokybė: galia, patikimumas, lokacijų patogumas ir klientų patirties gerinimas.
„Girdime klientų norus, matome jų poreikius. Įžengiame į etapą, kai didžiausią dėmesį turime skirti turimos infrastruktūros tobulinimui, galios didinimui skirtingose stotelėse, klientų patirčių gerinimui. Nuo to priklausys ir tai, kaip greitai žengsime elektromobilumo keliu Lietuvoje“, – sako T. Žilionis.
Kodėl tempas vis dar per lėtas?
Nors įkrovimo vietų daugėja, ekspertai pabrėžia, kad elektromobilių plėtrą stabdo ne tik infrastruktūra. Realiuose vairuotojų pasirinkimuose vis dar svarbūs šie veiksniai:
didesnė elektromobilių įsigijimo kaina lyginant su vidaus degimo automobiliais;
ribota naudotų elektromobilių pasiūla ir ne visada aiški baterijų būklė;
neužtikrintumas dėl ilgalaikių eksploatacijos kaštų ir baterijos nusidėvėjimo;
besikeičiančios paramos priemonės ir vartotojų laukimas „geresnio momento“ pirkti.
Šie aspektai lemia, kad net ir pakankama infrastruktūra ne visada automatiškai virsta greitesniu elektromobilių skaičiaus augimu keliuose.
„Enefit“ augina tinklą regione: viršyta 1500 įkrovimo jungčių riba
„Enefit“ praneša, kad visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje įkrovimo jungčių skaičius šiemet viršijo 1500 ir toliau sparčiai auga. Tai rodo, kad regionas juda link didesnio elektromobilumo, tačiau kiekvienoje šalyje tempą nulemia vietos rinka, vartotojų įpročiai ir ekonominiai sprendimai.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Didėjantis įkrovimo stotelių skaičius reiškia paprastesnes keliones, didesnį patogumą miestuose ir daugiau galimybių planuoti maršrutus per Lietuvą. Tačiau norint paspartinti pokytį, svarbus ne tik stotelių skaičius, bet ir reali elektromobilių prieiga vartotojams.
Ką manote jūs? Ar jūsų mieste įkrovimo stotelių jau pakanka, o gal vis dar tenka ieškoti laisvos vietos? Pasidalinkite patirtimi komentaruose!