Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja Lietuvos ambasadorius prie Europos Sąjungos Nerijus Aleksiejūnas.
Po kelių dešimtmečių pasiektas istorinis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos valstybių bloko (MERCOSUR). Panašu, kad Europa meta rimtą iššūkį prekybinėje konkurencinėje kovoje su pasaulinėmis galiūnėmis. Ar MERCOSUR atveju Lietuva buvo tik stebėtoja, ar visgi aktyvi šio proceso dalyvė?
N. Aleksiejūnas: Tikrai buvome aktyvūs dalyviai. Derybos truko 25 metus – tai, iš tikrųjų, labai ilgas periodas, turbūt vienas ilgiausių periodų, kur teko tiek laiko praleisti stengiantis surasti sutarimą. Tai tikrai istorinis įvykis. Lietuva, Užsienio reikalų ministerija bei Žemės ūkio ministerija buvo aktyvios dalyvės, nes mes stengėmės surasti geriausias sąlygas mūsų ūkininkams, kad nebūtų neigiamo poveikio. Kalbėjome apie galimus kompensacinius mechanizmus sprendimui priimti. Man atrodo, kad pavyko tą pasiekti, kas yra labai svarbu.
Yra numatyti papildomi fondai tiems sektoriams, kurie dėl susitarimo gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes. Taip pat buvo numatyti tam tikri saugikliai. Jeigu pradeda didėti eksportuojamo produkto kiekiai arba jų kaina pradeda mažėti ir tai turi poveikį visai Europai, įsijungia tam tikri mechanizmai, kai komisija pradeda atlikti tyrimus. Yra tam tikra garantija, kad nebus to tokio neigiamo poveikio mūsų žemės ūkio sektoriui.
Pats susitarimas turi labai daug ir teigiamų pliiusų, nes sukuriama labai didelė, 700 milijonų vartotojų rinka. Yra galimybė Lietuvos verslui aktyviau eksportuoti į Pietų Amerikos valstybes, nes yra panaikinami muitai, tarifai 90 proc. visos produkcijos. Atsiveria daug naujų galimybių ir tikiuosi, kad Lietuva sugebės tuo pasinaudoti.
Ar po susitarimo, kuris dar bus pasirašytas sausio 17 d., dar girdit kažkokios kritikos iš verslų ir ūkio, kad gal reikėjo kažko daugiau išsireikalauti? Ar visgi matytumėt, kad nebus didelių problemų ir bent jau Lietuvoje ūkininkai neturėtų į gatves išeiti ir pradėt protestuot?
N. Aleksiejūnas: Be abejo, kad visaip gali būti, bet kaip derybininkai stengiamės padaryti kuo geriau. Žemės ūkio ministerija buvo labai aktyvi visose fazėse ir tikrai buvo nuolat kalbamasi su mūsų ūkininkų bendruomene, stengiamasi suprasti problemas, nes tam tikri sektoriai buvo jautrūs, kaip pienininkystė ar mėsa, taip pat grūdų sektorius buvo apsaugotas, niekas nesikeičia. Iš tikrųjų, daug buvo bandoma ieškoti galimų sprendimų. Bet susitarimas yra apie viską, yra tikrai žymiai plačiau negu vien tiktai žemės ūkio produktai. Buvo labai svarbu padėti šitam mūsų sektoriui, kuris yra labai svarbus, bet taip pat pasiruošti teigiamiems dalykams, kurie gimsta iš šito susitarimo.
Ekonominis interesas turbūt visiems aiškus, bet klausytojams galbūt dažnai kyla klausimas dėl geopolitinio intereso. Kaip jūs paprastai paaiškintumėt, kad būtų įmanoma suvokti tą praktišką interesą?
N. Aleksiejūnas: Žiūrint iš Lietuvos pozicijos, geopolitinės prizmės yra labai svarbu, nes su tokiais susitarimais mažinama Europos priklausomybė nuo Kinijos, nes dabar tikrai vyksta daug diskusijų apie tai, kaip reikėtų užkardyti kelią įvairioms priklausomybėms ir galimybėms daryti įtaką Europos Sąjungos šalims ir vidaus rinkai. Tokie susitarimai atveria naujas galimybes bendradarbiauti, intensyvinti prekybą ir iš esmės mažiau priklausyti nuo didelės Kinijos rinkos. Man atrodo, kad mums tas geopolitinis aspektas yra labai svarbus.
Lietuva Kinijos atžvilgiu pasirinko aiškią, bet pakankamai, galbūt galima sakyti, brangią liniją. Mes dabar turim ir šalies viduje įvairių diskusijų ir pasvarstymų, kaip gi būtų įmanoma bent kiek diplomatinį santykį atkurti. Ar Briuselyje jūs matote realų judėjimą link Lietuvos pozicijos, vertybinės pozicijos, ar priešingai – pastangas, santykius su Kinija kažkaip vis tiek bandyti, kaip įmanoma, labiau gerinti?
N. Aleksiejūnas: Yra tas interesas išlaikyti santykius su Kinija ir tas visada buvo visos Europos Sąjungos mastu. Bet kas keičiasi – idėja, suvokimas apie Europos priklausomybę nuo Kinijos. […] Man atrodo, kad dabar yra tikrai didesnis suvokimas ne apie tai, kad reikia kažkaip nutraukti santykius su Kinija, bet daugiau apie tai, kaip Europa turėtų ruoštis ir kaip turėtų investuoti į diversifikaciją. Tai, ką Lietuva turbūt sėkmingai darė jau kurį laiką, dabar tampa ir visos Europos tam tikru naratyvu ir politika.
Gruodžio 3 d. dieną Europos Komisija pateikė siūlymus dėl naujos ekonominės doktrinos, kurioje yra numatytos labai konkrečios strateginė kryptys, kaip Europa turėtų dirbti siekiant mažinti priklausomybes nuo Kinijos ir kitų demokratinių šalių. Ir kartu kaip rūpintis žaliavomis, ištekliais, kurie šiais laikais tampa labai svarbiu mūsų ekonomikos varikliu. Iš tikrųjų prasidėjo tos diskusijos, net ir dabar yra konkretūs Komisijos pasiūlymai. Šiais metais, man atrodo, bus daug apie tai diskutuojama, bus daug dirbama. Tikimės, kad Europa pasuks į tą kryptį surandant galimybes sumažinti priklausomybes, nes priklausomybės yra didžioji bėda. Visada reikia turėti alternatyvas, reikia turėti diversifikuotą sistemą. Niekas nekalba apie tai, kad galima visiškai atsikratyti bet kokios priklausomybės nuo Kinijos, bet kuo labiau diversifikuotis.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.