Vienas „Facebook“ vartotojas aprašė naują teoriją, esą Lietuva tampa NATO poligonu.
Jis pastebėjo, kad dar viena šalis siunčia karius į Lietuvą – Kroatija. Internautui užkliuvo, kad tai jau nebėra išimtis, o kariai iš skirtingų šalių atvyksta „vieni po kitų“.
„Lietuva naudojama kaip karinių eksperimentų ir jėgos demonstravimo aikštelė. O kariai tampa svetimų planų ir svetimos strategijos dalimi“, – rašė internautas.
Jis klausė: „Kam siųsti kroatų karius taip toli nuo namų? Kam paversti visą šalį kariniu poligonu? Kam nuo to taps saugiau?“
Tikėtina, kad ši paskyra nėra tikra, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams ją greičiausiai naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys. Ši prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų kiekį ir tematinį kryptingumą. Neatmestina, kad įrašai sukuriami pasitelkus dirbtinį intelektą, gal net ne lietuviškai, tik paskui išverčiami automatinio vertimo programa.
Kroatijos kariai
2025 m. pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad Kroatija Lietuvoje dislokuos artilerijos haubicų bateriją vėliausiai 2026 m. pradžioje. Šis vienetas prisijungs prie vokiečių vadovaujamos NATO Daugianacionalinės kovinės grupės sudėties.
Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvoje lankosi Kroatijos vicepremjeras, gynybos ministras Damiras Krstičevićius ir Kroatijos kariuomenės vadas Mirko Šundovas
Baterija – artilerijos ugnies ir taktinis padalinys. Gali būti atskiroji (brigados, pulko, kranto artilerijos) arba priklausyti artilerijos divizionui ar brigadai (pulkui). Ją sudaro 2-3 ugnies būriai, valdymo būrys arba skyrius, dar gali būti 3-4 priešakinių stebėtojų bei rekognoskuotės (žvalgybos) grupės.
NATO Daugianacionalinė kovinė grupė Lietuvoje buvo dislokuota 2017 m., reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. Grupei vadovauja Vokietija, kuri skiria daugiausiai karių.
Kroatijos kariai prisijungė prie NATO pajėgų Lietuvoje tais pačiais metais. Pirmąjį jos karių kontingentą Lietuvoje dislokuotoje Vokietijos vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje sudarė 180 karių.
NATO rytinio flango stiprinimas
Nuo 2017 m. NATO vykdo ilgalaikę atgrasymo misiją, per kurią Lietuvoje rotuojamos daugianacionalinės pajėgos ir Kroatijos pajėgos yra to dalis. Šalies kariai Lietuvoje prisideda prie kolektyvinės gynybos, dėl kurios yra susitarusios visos valstybės narės.
11-osios oro pajėgų brigados nuotr./NATO pratybose Lenkijoje dalyvauja olandų oro desantas
Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje buvo dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 m. pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. Joje tuomet tarnavo per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Norvegijos ir per 200 Nyderlandų karių.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
NATO pradėjo stiprinti savo rytinį flangą dėl Rusijos keliamos agresijos. Kaip nurodo Aljansas, Rusijos neteisėta Krymo aneksija 2014 m. ir plataus masto invazija į Ukrainą 2022 m. iš esmės pakeitė saugumo aplinką Europoje, o jos priešiški veiksmai prieš NATO nares ir partneres – įskaitant oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas ir sabotažo aktus – vis dažnėja.
Reaguodama į tai, NATO reikšmingai sustiprino savo parengtį saugoti ir ginti visas sąjungininkes, dislokuodama daugiau kovinės parengties pajėgų rytiniame flange ir parengdama išsamiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo pabaigos.
NATO vertinimu, Maskva yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui bei taikai ir stabilumui euroatlantinėje erdvėje.
Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, vien JAV dislokavo apie 20 tūkst. papildomų karių Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kaimyninėse valstybėse. Per visą karo laikotarpį bendras JAV karių skaičius svyravo nuo maždaug 75 tūkst. iki 105 tūkst.
„Council on Foreign Relations“ pateikiamame grafike matyti, jog, 2024 m. duomenimis, daugiausia JAV karių buvo dislokuota Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ne Lietuvoje.
Daugianacionalinės pajėgos
Rotacijos principu veikiančios pajėgos nėra išskirtinas reiškinys Lietuvoje. Panašios grupės egzistuoja ir kitose NATO valstybėse. Tai yra dalis Aljanso kolektyvinės gynybos, o ne karinis eksperimentas ar slapta strategija, kaip bando pavaizduoti internautas.
Vida Press nuotr./NATO vėliava
NATO Priešakinės pajėgos susideda iš aštuonių daugianacionalinių kovinių grupių, dislokuotų rytiniame flange esančiose valstybėse. Tai nėra tik Lietuva. Grupės taip pat įkurtos Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
Pajėgas vadovaujančios valstybės ir kitos prisidedančios šalys teikia savanoriškai, rotuojant jas periodiškai. Jos keičiasi – dalis būna priimančioje šalyje, dalis namuose, bet gali greitai atvykti, jei prireiktų. Kovinės grupės veikia kartu su šalies gynybos pajėgomis ir visada yra priimančioje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Lietuvoje dislokuotai grupei vadovauja Vokietija, prisideda Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.
Latvijoje tokiai grupei vadovauja Kanada, prisideda Albanija, Čekija, Islandija, Italija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.
Estijoje dislokuotoms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė (JK) ir prisideda Prancūzija. Lenkijos grupei vadovauja JAV ir prisideda Kroatija, Rumunija ir JK. Informacija apie kitas šalis pateikiama čia.
Taigi Lietuva nėra išskirtinė dėl čia dislokuojamų pajėgų. NATO stiprina visą rytinį pakraštį ir taip pat dislokuoja pajėgas kitose šalyse. Be to, jos yra nuolatos rotuojamos. Netgi lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje nėra daugiausia sąjungininkų iš kitų šalių. Kartu su šia iniciatyva Lietuvoje veikia 6 šalių pajėgos, o Latvijoje – 13.
Kovinės grupės skiriasi dydžiu ir sudėtimi, priklausomai nuo karinių poreikių.
Pasikeitimai po Rusijos invazijos
„Atlantic Council“ suskaičiavo ir vizualiai pateikė skaičius, kurie rodo, kaip NATO sustiprino savo rytinį flangą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje
Iš duomenų, kurie buvo atnaujinti 2023 m. vasarį, matyti, jog JAV, Vokietija, JK, Portugalija, Ispanija, Kroatija, Kanada, Belgija, Danija ir kitos šalys skirtingose Europos šalyse dislokavo pajėgas.
Matyti, kad jos nebuvo dislokuojamos tik Lietuvoje. „Atlantic Council“ į Baltijos šalis perkeltus karius skaičiuoja bendrai. Čia iš tiesų buvo perkelta daug karių. Taip pat nemažai jų dislokuoti Lenkijoje, Vokietijoje ir Rumunijoje, taip pat Slovakijoje ir Bulgarijoje.
Vokietija pradėjo dislokuoti papildomas pajėgas į Daugianacionalinę kovinę grupę, kuriai ji vadovauja Lietuvoje, taip padėdama pagrindą savo pajėgų stiprinimui nuo bataliono iki brigados dydžio. Šios pajėgos Lietuvoje kuria nuolatinę Vokietijos karinę bazę. Vokietijos vadovaujama brigada buvo įkurta 2025 m. gegužę. Ji toliau stiprės ir iki 2027 m. bus visiškai operatyvi, turėdama iki 5 000 karių.
NATO veikia ir kitais būdais. Oro gynyba saugo šalis nuo oro grėsmių, kaip naikintuvų ar dronų. Tai apima nuolatinę oro erdvės stebėjimo veiklą. Aljansas taip pat vykdo jūrines operacijas, kuriomis užtikrina povandeninės infrastruktūros apsaugą bei kibernetinį saugumą.
Kaip nurodo Aljansas, NATO karinė veikla rytiniame flange yra visiškai gynybinio pobūdžio. Ji yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininką, o bet kurios šalies užpuolimas sulauks atsako.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internauto bandymas išskirti Lietuvą kaip šalį, kur esą dislokuojamos didžiulės NATO pajėgos, yra klaidinantis. Lietuvoje, kaip ir jos kaimyninėse šalyse bei kitose Europos šalyse rotacijos principu dislokuojamos NATO pajėgos. Tai yra NATO atsakas į Rusijos keliamą agresiją, o ne eksperimentas.
European media and information fund (EMIF)/European media and information fund (EMIF)
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/