Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Tris braziliškus karinius transporto orlaivius Lietuva nusprendė pirkti praėjusių metų birželį. Tam pritarė Valstybės gynimo taryba.
„Mūsų „Spartan“ orlaiviai po 2030 metų, iš esmės, kaip neatitinkantys ES reikalavimų, net negalėtų normaliai skraidyti ES erdvėje“, – komentavo tuometė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Nors opozicija siūlė lėktuvus pirkti po 2030-ųjų metų, o dabar pinigus skirti divizijos kūrimui, tiek ministerija, tiek ir kariuomenė gulė kryžiumi už sprendimą, kad Lietuvai naujų lėktuvų reikia kuo greičiau. Negąsdino net ir 700 milijonų eurų kaina. Kariuomenės vadas net kalbėjo, kad lėktuvų reikia, nes tokie Lietuvos įsipareigojimai NATO.
Bet dabar įsipareigojimų nebeliko. Valstybės gynimo taryba pritarė tam, ką opozicija siūlė dar pernai.
„Atidedamas naujų karinių transporto orlaivių įsigijimas. Tai nereiškia, kad yra panaikinamas anksčiau priimtas sprendimas, bet paprasčiausiai įsigijimas yra atidedamas“, – sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Visos pagrindinės lėšos yra skiriamos oro gynybai, divizijai, Vokietijos brigadai, naujos karinės infrastruktūros plėtrai, kariuomenės poreikiams, šios dienos aktualiausiems stiprinti“, – pridūrė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Sutarė atnaujinti šią strategiją
Bet sutarta atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją.
„Dabar galiojantis strategijos variantas, patvirtintas 2021 metais, gerokai dar prieš prasidėjusį karą Rusijos prieš Ukrainą, todėl ją turėjome atnaujinti“, – tikino D. Matulionis.
Kaip ir dabar, taip ir prieš 5 metus, didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusija, o pagrindinis saugumo garantas – NATO aljansas. Tad kas naujo bus naujoje strategijoje, visuomenei paaiškinti nelengva.
„Bet, iš tikrųjų, akcentas yra gerokai stipresnis į atgrasymą, gynybą, kolektyvinę gynybą“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Iš to, kas pasakyta, panašu, jog nors dokumentas ir vadinasi strategija, bet jis labiau primins įvykių apžvalgą, kurią žmonės mato kasdien. Tik atsiras nuraminimas, kad NATO nežlunga.
„NATO kol kas gyva, nereikia čia, kaip sakant, pulti traukinį, NATO egzistuoja, kaip organizacija. Tos apokaliptinės mintys, tikrai nėra reikalingos, jos veda tiktai į dar didesnę sumaištį“, – aiškino D. Matulionis.
Atnaujintos ir VSD bei karinės žvalgybos veiklos strategijos. Sutarta stiprinti tarnybų pajėgumus, įsigyti naujos įrangos, o tarnybos nurodyta prioritetu laikyti kontržvalgybinę veiklą. Kitaip tariant – aktyviau gaudyti šnipus, aktyviais veiksmais užkirsti kelią išpuoliams prieš šalies saugumą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.