Prieš tris savaites Briuselis įspėjo: Lietuva per lėtai mažina oro taršą, tad gresia milijoninės baudos. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako, kad iki kitų metų vidurio šalis turi parodyti realią pažangą – antraip sankcijų neišvengsime.
„Pagrindinė priežastis, kodėl taršos mažinimo pažanga nėra pakankama, tai, kad didžiausi taršos šaltiniai – transportas, pramonė ir namų ūkiai – keičiasi lėtai. Lietuvoje vis dar dominuoja senas automobilių parkas, plačiai naudojami dyzeliniai automobiliai, todėl azoto oksidų išmetimai nemažėja reikiamu tempu“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
– Ministre, kur slypi problema – kodėl Lietuvai vis nepavyksta susitvarkyti su oro tarša?
– Lietuvai kol kas nepavyko įvykdyti įsipareigojimų sumažinti tam tikrų oro teršalų – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – išmetimus. Didžiausi azoto oksidų kiekiai susidaro kelių transporte, ypač dėl sunkvežimių, autobusų ir lengvųjų automobilių, o nemetaniniai lakieji organiniai junginiai daugiausia kyla iš naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, dažų bei lakų naudojimo ir kuro deginimo namų ūkiuose.
Pagrindinė priežastis, kodėl taršos mažinimo pažanga nėra pakankama, tai, kad didžiausi taršos šaltiniai – transportas, pramonė ir namų ūkiai – keičiasi lėtai. Lietuvoje vis dar dominuoja senas automobilių parkas, plačiai naudojami dyzeliniai automobiliai, todėl azoto oksidų išmetimai nemažėja reikiamu tempu. Be to, iki šiol trūko pakankamai veiksmingų priemonių riboti taršių transporto priemonių registravimą, o pramonėje ir namų ūkiuose auga nemetaninius lakiuosius organinius junginius turinčių produktų vartojimas bei iškastinio kuro deginimas.
Situaciją apsunkina ir socialinis jautrumas, ypač transporto sektoriuje, nes griežtesnės priemonės tiesiogiai paveiktų gyventojus, jų kasdienį judumą ir finansinę padėtį.
– O jūs pats ką vairuojate?
– Darbo reikalais keliauju su Aplinkos ministerijos įkraunamu benzininiu hibridu Audi A6 (PHEV Plug-In Hybrid Electric Vehicle), o vasarą vairuoju motociklą.
– Koks planas, siekiant išvengti Briuselio baudų?
– Atsižvelgiant į tai, kad už šių teršalų mažinimą nacionaliniu mastu atsakingos kelios ministerijos – Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio – būtinas koordinuotas visų institucijų darbas. Siekiant išvengti galimų sankcijų ir paspartinti pažangą, Lietuva inicijavo Nacionalinio oro taršos mažinimo plano peržiūrą. Atsakingos ministerijos pakviestos teikti papildomų priemonių pasiūlymus jų kuruojamuose sektoriuose.
Gavus ir įvertinus visų ministerijų pasiūlymus, planuojama atnaujinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Numatyta, kad jo pakeitimus iki kitų metų vidurio patvirtins Vyriausybė, o iki vasaros pabaigos atnaujintas planas bus pateiktas Europos Komisijai. Šis laikotarpis yra itin svarbus, siekiant parodyti realią pažangą, sustiprinti taršos mažinimo priemones ir išvengti galimų milijoninių baudų. Lietuva stengiasi, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įgyvendinti kuo greičiau.
– Tačiau aplinkos sričiai šiemet skirta 106 milijonais eurų mažiau nei pernai – skaičiuojant valstybės biudžetą, ES paramą ir kitas lėšas. Ar šios lėšos leis realiai mažinti taršą, ar kol kas tik ruošiatės ateičiai?
– 2026 metų lėšos padės realiai mažinti taršą, nors bendras finansavimas kai kuriose srityse ir mažėja. Didžiausias teigiamas pokytis matomas atliekų srityje: reikšmingai didinamas finansavimas atliekų kiekio mažinimui ir efektyviam jų tvarkymui, taip pat didėja lėšos aplinkos apsaugos pažeidimų prevencijai ir valstybinei kontrolei. Ypač išsiskiria augantis finansavimas vandens paslaugų ir aplinkos kokybės gerinimui bei prisitaikymui prie klimato kaitos. Daugiau investuojama ir į biologinės įvairovės apsaugą, saugomas bei ekosistemų atsparumą klimato kaitai, kurios ilgalaikėje perspektyvoje taip pat mažina taršos pasekmes.
– Kalbant apie mažėjančius asignavimus, kam skyrėte prioritetą, o kas nukentės?
– Planuodami 2026 metų asignavimus didžiausią dėmesį skyrėme Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms ir jose dirbantiems žmonėms. Siekdami užtikrinti aplinkos apsaugos sistemos stabilumą, kruopščiai peržiūrime įvairias specialiąsias programas ir jų prioritetus, kad turimi ištekliai būtų paskirstyti kuo tikslingiau ir efektyviau. Mūsų tikslas – net ir esant ribotesniam finansavimui išlaikyti pagrindines funkcijas, institucijų veiklos tęstinumą ir kompetentingus specialistus, kurie kasdien rūpinasi aplinkos apsauga.
– Biudžete nemažą dalį sudaro ES lėšos. Į ką jos bus investuojamos?
– Pažangai aplinkosaugos sektoriuje, kaip numatyta 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritete „Žalesnė Lietuva“. Lėšos skirtos visam 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiui daugiabučių namų renovacijai, gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugai ir išsaugojimui, visų rūšių taršos mažinimui, vandentvarkai, atliekų perdirbimo sistemos tobulinimui ir atliekų perdirbimui, potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonių įgyvendinimui, Baltijos jūros kranto atsparumo didinimui (krantotvarkai), teršalų likvidavimo jūroje sistemos tobulinimui (laivui) ir kt.
– Spaudimo švelninti aplinkosaugos reikalavimus nejaučiate?
– Ne, netenka.
– Kai Lietuvoje tenka rinktis tarp ekonominės naudos – statybų, kelių ar kirtimų – ir gamtos apsaugos, kuri pusė laimi dažniau?
– Aplinkos ministerija siekia ne vieno ar kito prioriteto, o bendrai darnaus ryšio tarp žmogaus veiklos ir gamtos. Itin svarbu derinti infrastruktūros plėtrą, statybas ar miškų tvarkymą su aplinkos kokybės užtikrinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu. Gamtos apsauga nėra atskirta nuo ekonominių sprendimų, o integruojama į juos, kad ilgalaikė nauda būtų didžiausia visiems.
Vienas pavyzdžių galėtų būti Miškų įstatymo pakeitimų projektas. Diskusijose dėl jo dalis organizacijų laikėsi griežtos nuomonės dėl miškų kirtimų, kad jie turi būti stipriai ribojami, tačiau visiškai atsisakyti miškų naudojimo šalis negali. Todėl šis projektas buvo daug kartų ir plačiai išdiskutuotas su mokslininkais, aplinkosaugininkais, miškų sektoriumi ir visuomene, ieškant subalansuoto požiūrio, kaip suderinti gamtos apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir atsakingą miškų naudojimą.
.jpg)
– Lietuvai kol kas nepavyko įvykdyti įsipareigojimų sumažinti tam tikrų oro teršalų – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – išmetimus. Didžiausi azoto oksidų kiekiai susidaro kelių transporte, ypač dėl sunkvežimių, autobusų ir lengvųjų automobilių, o nemetaniniai lakieji organiniai junginiai daugiausia kyla iš naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, dažų bei lakų naudojimo ir kuro deginimo namų ūkiuose.
Pagrindinė priežastis, kodėl taršos mažinimo pažanga nėra pakankama, tai, kad didžiausi taršos šaltiniai – transportas, pramonė ir namų ūkiai – keičiasi lėtai. Lietuvoje vis dar dominuoja senas automobilių parkas, plačiai naudojami dyzeliniai automobiliai, todėl azoto oksidų išmetimai nemažėja reikiamu tempu. Be to, iki šiol trūko pakankamai veiksmingų priemonių riboti taršių transporto priemonių registravimą, o pramonėje ir namų ūkiuose auga nemetaninius lakiuosius organinius junginius turinčių produktų vartojimas bei iškastinio kuro deginimas.
Situaciją apsunkina ir socialinis jautrumas, ypač transporto sektoriuje, nes griežtesnės priemonės tiesiogiai paveiktų gyventojus, jų kasdienį judumą ir finansinę padėtį.
– O jūs pats ką vairuojate?
– Darbo reikalais keliauju su Aplinkos ministerijos įkraunamu benzininiu hibridu Audi A6 (PHEV Plug-In Hybrid Electric Vehicle), o vasarą vairuoju motociklą.
– Koks planas, siekiant išvengti Briuselio baudų?
– Atsižvelgiant į tai, kad už šių teršalų mažinimą nacionaliniu mastu atsakingos kelios ministerijos – Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio – būtinas koordinuotas visų institucijų darbas. Siekiant išvengti galimų sankcijų ir paspartinti pažangą, Lietuva inicijavo Nacionalinio oro taršos mažinimo plano peržiūrą. Atsakingos ministerijos pakviestos teikti papildomų priemonių pasiūlymus jų kuruojamuose sektoriuose.
Gavus ir įvertinus visų ministerijų pasiūlymus, planuojama atnaujinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Numatyta, kad jo pakeitimus iki kitų metų vidurio patvirtins Vyriausybė, o iki vasaros pabaigos atnaujintas planas bus pateiktas Europos Komisijai. Šis laikotarpis yra itin svarbus, siekiant parodyti realią pažangą, sustiprinti taršos mažinimo priemones ir išvengti galimų milijoninių baudų. Lietuva stengiasi, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įgyvendinti kuo greičiau.
– Tačiau aplinkos sričiai šiemet skirta 106 milijonais eurų mažiau nei pernai – skaičiuojant valstybės biudžetą, ES paramą ir kitas lėšas. Ar šios lėšos leis realiai mažinti taršą, ar kol kas tik ruošiatės ateičiai?
– 2026 metų lėšos padės realiai mažinti taršą, nors bendras finansavimas kai kuriose srityse ir mažėja. Didžiausias teigiamas pokytis matomas atliekų srityje: reikšmingai didinamas finansavimas atliekų kiekio mažinimui ir efektyviam jų tvarkymui, taip pat didėja lėšos aplinkos apsaugos pažeidimų prevencijai ir valstybinei kontrolei. Ypač išsiskiria augantis finansavimas vandens paslaugų ir aplinkos kokybės gerinimui bei prisitaikymui prie klimato kaitos. Daugiau investuojama ir į biologinės įvairovės apsaugą, saugomas bei ekosistemų atsparumą klimato kaitai, kurios ilgalaikėje perspektyvoje taip pat mažina taršos pasekmes.
– Kalbant apie mažėjančius asignavimus, kam skyrėte prioritetą, o kas nukentės?
– Planuodami 2026 metų asignavimus didžiausią dėmesį skyrėme Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms ir jose dirbantiems žmonėms. Siekdami užtikrinti aplinkos apsaugos sistemos stabilumą, kruopščiai peržiūrime įvairias specialiąsias programas ir jų prioritetus, kad turimi ištekliai būtų paskirstyti kuo tikslingiau ir efektyviau. Mūsų tikslas – net ir esant ribotesniam finansavimui išlaikyti pagrindines funkcijas, institucijų veiklos tęstinumą ir kompetentingus specialistus, kurie kasdien rūpinasi aplinkos apsauga.
– Biudžete nemažą dalį sudaro ES lėšos. Į ką jos bus investuojamos?
– Pažangai aplinkosaugos sektoriuje, kaip numatyta 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritete „Žalesnė Lietuva“. Lėšos skirtos visam 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiui daugiabučių namų renovacijai, gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugai ir išsaugojimui, visų rūšių taršos mažinimui, vandentvarkai, atliekų perdirbimo sistemos tobulinimui ir atliekų perdirbimui, potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonių įgyvendinimui, Baltijos jūros kranto atsparumo didinimui (krantotvarkai), teršalų likvidavimo jūroje sistemos tobulinimui (laivui) ir kt.
– Spaudimo švelninti aplinkosaugos reikalavimus nejaučiate?
– Ne, netenka.
– Kai Lietuvoje tenka rinktis tarp ekonominės naudos – statybų, kelių ar kirtimų – ir gamtos apsaugos, kuri pusė laimi dažniau?
– Aplinkos ministerija siekia ne vieno ar kito prioriteto, o bendrai darnaus ryšio tarp žmogaus veiklos ir gamtos. Itin svarbu derinti infrastruktūros plėtrą, statybas ar miškų tvarkymą su aplinkos kokybės užtikrinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu. Gamtos apsauga nėra atskirta nuo ekonominių sprendimų, o integruojama į juos, kad ilgalaikė nauda būtų didžiausia visiems.
Vienas pavyzdžių galėtų būti Miškų įstatymo pakeitimų projektas. Diskusijose dėl jo dalis organizacijų laikėsi griežtos nuomonės dėl miškų kirtimų, kad jie turi būti stipriai ribojami, tačiau visiškai atsisakyti miškų naudojimo šalis negali. Todėl šis projektas buvo daug kartų ir plačiai išdiskutuotas su mokslininkais, aplinkosaugininkais, miškų sektoriumi ir visuomene, ieškant subalansuoto požiūrio, kaip suderinti gamtos apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir atsakingą miškų naudojimą.
Dosjė
2015 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijo aplinkos apsaugos inžinerijos kvalifikaciją.
2015-2018 m. dirbo bendrovės RE/MAX nekilnojamojo turto brokeriu, brokerių komandos vadovu ir įmonės vadovu.
2018-2020 m. – verslo plėtros vadovas sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“.
2021 m. įkūrė konsultacijų įmonę „Redplyta“.
2023 m. įstojo į politinę partiją „Nemuno aušra“.
Nuo 2025 m. sausio 2 d. – aplinkos viceministras.
Nuo 2025 m. rugsėjo – aplinkos ministras.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!