Finansų ministerija ruošia įstatymų pataisas pinigų pavedimams bankuose. DI nuotrauka

Ruošiami pokyčiai bankams: gyventojų pervedimai būtų tikrinami atidžiau ir gali strigti

Nors atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos didinimo idėja vėl buvo nustumta į paraštes, artėjant Seimo pavasario sesijai Finansų ministerija užsidegė keisti ir bankinių mokėjimų tvarką – kitaip tariant, šie būtų priversti atidžiau tikrinti gyventojų pervedimus, todėl šie galėtų užtrukti.

Kaip teigia patys valdžios atstovai, tokia tvarka esą pasitarnautų kaip sukčių prevencija, o gyventojams nebebūtų taip paprasta į šių sąskaitas pervesti dideles sumas pinigų[1].

Nauji Mokėjimų ir kitų įstatymų pokyčiai esą numatomi jau visai netrukus – prasidėjus naujai parlamento pavasario sesijai. O pakeitimais esą bus siekiama „Stiprinti kovos su finansiniu sukčiavimu priemones ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų veiklos tęstinumą, kad finansinių paslaugų vartotojai patirtų kuo mažesnį neigiamą poveikį“.

Pati Finansų ministerija dienraščiui tv3.lt pakomentavo, kad svarstomos papildomos paslaugų teikėjų pareigos dėl operacijų stebėsenos, saugesnio tapatybės patvirtinimo, rizikingų veiksmų kontrolės ir tam tikrų sprendimų atidėjimo laikotarpiai.

Nurodoma, neva šiais pakeitimais bus aiškiau apibrėžiama, kada mokėjimo operacija yra laikoma neautorizuota, sprendžiant klausimus dėl finansinių nuostolių. Taip pat esą nustatomi tikslesni ginčų nagrinėjimo ir įrodinėjimo naštos pasiskirstymo principai, įskaitant ir situacijas, kai teikėjai vartotojo veiksmus sieja su dideliu neatsargumu ar tyčiniais veiksmais.

Sprendimai šiuo metu esą dar yra rengiami ir bus derinami atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pastabas.

Finansų ministerija siūlo bankams atidžiau peržiūrėti tarp gyventojų vykdomus pinigų pervedimus. Ibrahim Boran/Unsplash nuotraukaBankai skeptiški: griežtesnė kontrolė būtų trumpalaikė ir rizikinga

Vis dėlto šalies bankai į tokius pokyčius žvelgia skeptiškai – esą kovai su sukčiavimo atvejais pastaruoju metu ir taip skiriama daug dėmesio.

„Finansų įstaigų taikomas požiūris – kompleksiškas: jos nuolat plečia sukčiavimo prevencijos specialistų pajėgas, išbando pažangiausias technologijas, tobulina procesus. Rinkos dalyviai ir toliau stiprina bei stiprins kovos su sukčiavimais pajėgumus“, – nurodė Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Pasak jos, jau netrukus visa ES turės bendrą šios srities reguliavimą, kuris bus privalomas visoms šalims narėms.

Būtent todėl, kaip pabrėžė V. Kiguolienė, svarstomos nacionalinės priemonės esą būtų neefektyvios ir trumpalaikės.

„(…) Mūsų vertinimu, vadinamasis auksinimas, arba vietinės teisėkūros iniciatyvos, kurios išplečia arba griežtina ES reguliavimą, yra netikslingas. Be kita ko, jis sektoriaus vertinamas kaip teisinė rizika, vertinant veiklos perspektyvas konkrečioje valstybėje.

Antra vertus, pagreitintas reglamento nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje nėra įmanomas, nes šis procesas finansų ir kredito sektoriuje reikalauja esminių IT sistemų pakeitimų.“ – pridūrė ekspertė.

Vyriausybė atsitraukė: 5 tūkst. eurų grynųjų riba lieka galioti

Tuo tarpu Vyriausybė nusprendė stabdyti diskusijas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimo – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas paskelbė, kad šiuo metu apie pokyčius nekalbama, o galiojanti 5 tūkst. eurų riba lieka galioti. Pasak ministro, sprendimą nulėmė teisėsaugos institucijų argumentai, tarp jų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai, jog ribos didinimas galėtų turėti neigiamą poveikį mokesčių surinkimui bei šešėlinės ekonomikos mastui.

Nors anksčiau buvo siūlymų ribą kelti iki 10 ar net 15 tūkst. eurų, pats ministras laikosi atsargesnės pozicijos ir yra teigęs nematantis esminio skirtumo tarp 3, 5 ar 10 tūkst. eurų ribos, o reikšmingesnį poveikį šešėliui turėtų tik gerokai mažesnė suma.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad dabartinė 5 tūkst. eurų riba yra tinkama ir jos keitimas iš esmės situacijos nepakeistų. Anot jo, šešėlinę ekonomiką veiksmingiau mažintų kompleksinės priemonės – stipresnė mokesčių kontrolė, platesnis elektroninių sąskaitų naudojimas ir didesnis finansinių srautų skaidrumas.