Prancūzijos ekonomika pirmą ketvirtį susitraukė 0,2 proc. // Lietuvos ekonomika 1 ketv augo 4,1% – čia atsakymas kodėl pas mus didesnė infliacija
Prancūzijos ekonomika pirmą ketvirtį susitraukė 0,2 proc. // Lietuvos ekonomika 1 ketv augo 4,1% – čia atsakymas kodėl pas mus didesnė infliacija
12 comments
Ar tu įsitikinęs kad čia infliacijos priežastinis ryšys? Jei atmintis neapgauna, augom normaliai ir prie defliacijos
18% infliacija nėra sukelta ekonomikos augimo. Augo gan ilgai jau prieš 2022 metus, o infliacija buvo normali.
Neapsimeskime, kad viskas gerai.
Žmogau, aš nemanau kad tu supranti kaip tai veikia.
Jei trumpai ELI5:
Su ekonominiu augimu tu gamini daugiau produktų ir paslaugų. Šitie , vis daugėjantys, produktai ir paslaugos “medžioja” pinigus. Tai reiškia kad normalioje ekonomikoje kuo ekonomika daugiau auga, tau yra didesnis spaudimas mažinantis infliaciją.
Taip kad mūsų auganti ekonomika turėtų kaip tik mažinti infliaciją…
Pala pala. Kaip tada veikia infliacija?
Vienas iš svarbiausių infliacijos faktorių yra energijos kainos, nes Lietuva didžiąją dalį energijos importuoja, o energijos rinka šiuo metu yra gerokai išsibalansavusi. Prie ko čia ekonomikos augimas kaip tokio masto infliacijos priežastis?
/r/badeconomics lygio komentaras
Lietuvos ekonomika puikiai augo paskutinius 10-12 metu kartais turedama net 5% (ir daugiau) ekonomikos augima kai kuriais ketvirciais bet infliacija laikydama apie 2%
Tai kad ekonomika auga 4% nereiskia, kad automatiskai turi augti ir infliacija 4% (ar 18% kaip dabar yra)
Dauguma ekonomistu sutinka, kad dabartine infliacija sukelia kelios priezastys: i ekonomika pumouti pinigai per covid krize, isaugusi vartotoju paklausa, bet nespejanti paskui ja pasiula, energiniu istekliu (ypac duju) kainu augimas, karas, kuris energetinius isteklius dar pabrangino, sutrikusios tiekimo grandines europoje ir pasaulyje.
Gerai, augo, bet tokio masto infliacija įprastai matoma tik skurdžiose besivystančiose ekonomikose, kartu su pamišusiu ekonominiu augimu, ne išsivysčiusiai ekonomikai (taip, Lietuva tokia skaitosi jau kuris laikas), kuri yra priskiriama vis tiek prie vienų turtingiausių valstybių planetoje. Heck, net su atlyginimų vidutiniu augimu gaunam pajamų kritimą per tokią infliaciją. Aišku, man ar daug kam, kas VDU aplenkę, lengva aiškint, kaip čia laikina ir gal potencialiai į naudą, bet ne visi lengvai perneša 20% pirkinių krepšelio pabrangimą per pusmetį.
Situacija – not good, not terrible.
Kainos (infliacija) yra nustatomos dvejomis kryptimis.
1. Vartotojai konkuruoja dėl produktų, t.y. produktai kurie yra paklausūs bus brangesni.
2. Produktai konkuruoja dėl vartotojų, t.y. produktai kurie yra nenuperkami yra nukainojami.
Infliacija gali būti sukeliama arba konkurencijos išaugimu iš vartotojų pusės (paklausos augimas) arba konkurencijos sumažėjimu iš produktų pusės (pasiūlos sumažėjimas).
Tarkime priimkime tokį scenarijų kad produktai rinkoje nepasikeitė, ir infliacija išaugo dėl augančios ekonomikos, tai reiškia jog infliacija buvo nulemta vartotojų konkurencijos (paklausos) augimo. Tai reiškia kad įvyko arba žmonių atlyginimų augimas, arba kažkoks pastūmėjimas žmones išnaudoti savo santaupas. Dėl santaupų nežinau, bet atlyginimai per pastaruosius metus labai neaugo.
Kita medalio pusė yra produktų konkurencija (pasiūla). Kas šiuo metu yra žinoma, jog stinga daugelio prekių. Yra visi segmentai prekių kurių iki šiol trūksta iki tiek kad jų sunku gauti už bet kokius pinigus. Taip pat išaugusios energetinių išteklių kainos, kurie naudojami daugumos produktų gamyboje. Taip pat tam tikros logistinės problemos dėl kurių ilgo atstumo prekių gabenimo kaina smarkiai išaugo. Visa tai reiškia, jog produktų skaičius rinkoje sumažėjo. Sumažėjo produktų, nesumažėjo noras jų pirkti -> augančios kainos.
Copium
nu nevisai cia atsakymas.
Those stimy checks really helped us fam, ypač kai jų net negavom. Tai, kad pas mus jau 18% turėtumėm sunerimti gan smarkiai.
Real or Nominal? Nes jei nominal, mes tada esam ~10% skylej.
sureliai po 65 centus