man kas juokingiausia, kad jie patys sau technikini prasivaro 😀 wtf ta prasme. paskui ir vazineja kreivi, sleivi, su senom padangom ir visi dumais apsipyle.
Turiu smagia istorija, kuria sis plysis man primine.
Siaip as nesu toks senas, kaip gali pasirodyt is nemokejimo rasyt. Bet kazkur, gudziais 2004 metais, vazinedavom i mokykla su autobusais. Aisku nieko cia ipatinga ir dabar daug zmoniu vazineja. Mes vaziuodavom i miesta, kazkur apie 20min nuo musu miestelio, greitis daznai priklausydavo nuo oro temperatures ir vairuotojo zandu raudonumo. Autobusai, buvo nuostabus, tikras istorijos palikimas, gyvos legendos, industrinio automobiliu dizaino virsune [PAZ](https://duckduckgo.com/?t=ffab&q=paz+autobusai&iax=images&ia=images). Dauguma tokiu neprisiminsit, nes jau tada lengendos sklido, kad Birzai buvo paskutine vieta ant marijos zemes kur jie vazinejo, ar pries paskutine? Ne esme, bet pries pusmeti, rase vietinis laikrastis, kad sie autobusiukai jau tuoj visai nustos vazinet, jo dabar 2021. Pagaminti jie kazkur ~1970, kai jusu tevai, dar nebuvo Boomeriai, bet savo atzvilgiu jauni ir saunus.
Tai va, Paziukai, kaip mes juos draugiskai vadindavom, buvo stebuklingi. Ir nereikia cia jusu skepticizmo niekam, jeigu senas sovietinis autikas sugeba 50m visraus pravazinet, duobetom rajono gatvem – stebuklai tikrai egzistuoja. Kokie stebuklai? Tai budavo, kad Paziuko vidui lydavo, bet keisciausia, kaip niekada nelydavo jeigu lydavo lauke. Tai kartais isedi sauleta diena ir seniukui pasipurcius gaudavo dideliu lasu sauja ant galvos. Kartais vidury vasaros, nelijus keliom savaitem, sedynos budavo slapius – tikri burtai. Dar labai labai smagu budavo, kaip vaziuodavai ir kazkur prie grindu ir sienos kampo budavo prarudyjusios skyles, pro jas galedavai ziuret tiesiai po kojom – cia kaip dabar buna tos kanojos is permatomos pastmases, mes tuos dalykus jau seniausiai turejom. Aisku reikdavo saugotis, kad kojos lauk neislystu.
Sedynes, gal geriau sakykim suolai, buvo labai nepatogus, man kaip aukstam vaikui kojos netilpdavo visai ir nusidauzydavo ant metaliniu atlosu. Bet sitas mazas dizaino spragas galima atleist, siaip puikiam aparatui.
Ir ziema, ziema tikrai nuostabus metas ir tada su Paziukais budavo daugiausia nuotykiu. Kaip, kad katik rasiau, kad vidui lydavo, tai ziema vidui snigdavo! Kas yra tikrai smagu, nebent uzmigus prikrenta uz kaklo, ir sirdis vos nesustoja.
Ziemos tada budavo dar tikrai saltos, daznai nereikdavo eit i mokykla ir sniego budavo tikrai labai daug. Jei pernakti gerai privarydavo, Pazas sustojas musu paimt daznai nebeisvaziuodavo, tai vairuotojas, su cigarete burnoj, mum pamodavo i gala ir mes operatyviai issoke eidavom stumt autobusa ir pusnies.
Blogiausia budavo, kai tikrai pasaldavo, nebeuzsidarydavo duris. Ir as nekalbu, kad duris neuzsidarydavo, kaip sitoj nuotraukoj, kur net studentisko bendrabucio langas maziau sandarus – duris visai neuzsidarydavo. Tai budavo vaziuoja prie -18, sninga ir traukia puga pro duris. Vairuotojas su lapine kepure tik keikias ir nieko negali padaryt.
Dar norejau pasakot, kaip buvo viena kart varikli uzkale ir vairuotojas su plaktuku dauze ir aisku turejom viena spec. vairuotoja su kuriuo istoriju galeciau 5 lapus prirasyt, bet man reikia eit dirbt dabar.
2 comments
man kas juokingiausia, kad jie patys sau technikini prasivaro 😀 wtf ta prasme. paskui ir vazineja kreivi, sleivi, su senom padangom ir visi dumais apsipyle.
Turiu smagia istorija, kuria sis plysis man primine.
Siaip as nesu toks senas, kaip gali pasirodyt is nemokejimo rasyt. Bet kazkur, gudziais 2004 metais, vazinedavom i mokykla su autobusais. Aisku nieko cia ipatinga ir dabar daug zmoniu vazineja. Mes vaziuodavom i miesta, kazkur apie 20min nuo musu miestelio, greitis daznai priklausydavo nuo oro temperatures ir vairuotojo zandu raudonumo. Autobusai, buvo nuostabus, tikras istorijos palikimas, gyvos legendos, industrinio automobiliu dizaino virsune [PAZ](https://duckduckgo.com/?t=ffab&q=paz+autobusai&iax=images&ia=images). Dauguma tokiu neprisiminsit, nes jau tada lengendos sklido, kad Birzai buvo paskutine vieta ant marijos zemes kur jie vazinejo, ar pries paskutine? Ne esme, bet pries pusmeti, rase vietinis laikrastis, kad sie autobusiukai jau tuoj visai nustos vazinet, jo dabar 2021. Pagaminti jie kazkur ~1970, kai jusu tevai, dar nebuvo Boomeriai, bet savo atzvilgiu jauni ir saunus.
Tai va, Paziukai, kaip mes juos draugiskai vadindavom, buvo stebuklingi. Ir nereikia cia jusu skepticizmo niekam, jeigu senas sovietinis autikas sugeba 50m visraus pravazinet, duobetom rajono gatvem – stebuklai tikrai egzistuoja. Kokie stebuklai? Tai budavo, kad Paziuko vidui lydavo, bet keisciausia, kaip niekada nelydavo jeigu lydavo lauke. Tai kartais isedi sauleta diena ir seniukui pasipurcius gaudavo dideliu lasu sauja ant galvos. Kartais vidury vasaros, nelijus keliom savaitem, sedynos budavo slapius – tikri burtai. Dar labai labai smagu budavo, kaip vaziuodavai ir kazkur prie grindu ir sienos kampo budavo prarudyjusios skyles, pro jas galedavai ziuret tiesiai po kojom – cia kaip dabar buna tos kanojos is permatomos pastmases, mes tuos dalykus jau seniausiai turejom. Aisku reikdavo saugotis, kad kojos lauk neislystu.
Sedynes, gal geriau sakykim suolai, buvo labai nepatogus, man kaip aukstam vaikui kojos netilpdavo visai ir nusidauzydavo ant metaliniu atlosu. Bet sitas mazas dizaino spragas galima atleist, siaip puikiam aparatui.
Ir ziema, ziema tikrai nuostabus metas ir tada su Paziukais budavo daugiausia nuotykiu. Kaip, kad katik rasiau, kad vidui lydavo, tai ziema vidui snigdavo! Kas yra tikrai smagu, nebent uzmigus prikrenta uz kaklo, ir sirdis vos nesustoja.
Ziemos tada budavo dar tikrai saltos, daznai nereikdavo eit i mokykla ir sniego budavo tikrai labai daug. Jei pernakti gerai privarydavo, Pazas sustojas musu paimt daznai nebeisvaziuodavo, tai vairuotojas, su cigarete burnoj, mum pamodavo i gala ir mes operatyviai issoke eidavom stumt autobusa ir pusnies.
Blogiausia budavo, kai tikrai pasaldavo, nebeuzsidarydavo duris. Ir as nekalbu, kad duris neuzsidarydavo, kaip sitoj nuotraukoj, kur net studentisko bendrabucio langas maziau sandarus – duris visai neuzsidarydavo. Tai budavo vaziuoja prie -18, sninga ir traukia puga pro duris. Vairuotojas su lapine kepure tik keikias ir nieko negali padaryt.
Dar norejau pasakot, kaip buvo viena kart varikli uzkale ir vairuotojas su plaktuku dauze ir aisku turejom viena spec. vairuotoja su kuriuo istoriju galeciau 5 lapus prirasyt, bet man reikia eit dirbt dabar.