Taip. Iš miesto išlėkt o toliau kaip loterija nusileis kas šalia arba ne.
Kiek perspaudė.
Op uždėjo tagą „diskusija“ ir ištraukė konteksto gabalą. Tipo bus geriau, nei originali diskusija, kur būtent šita problema aptariama? Ir pateikta tarsi taip veikia NATO? Kad mažos šalys bijotų? Nu, sakykim, skirta lopetų operatoriams, tokie reddite neneršia. Nebeina nieko rimtesnio pasamdyt už rublius ar ką?
Pagal tokį scenarijų, kai po pusmečio atkariautų, populiacija tuomet būtų smarkiai sumažėjus, o ir iš miestų galbūt ne kas likę, žiūrint kas dedas Ukrainoj.
Spėju, kad ji ne šiaip leptelėjo, o tyčia daro spaudimą sąjungininkams didinti pajėgumus Baltijos šalyse.
Bandau mąstyti racionaliai su krisleliu optimizmo – manau, kad rusija šiuo metu tiesiog per giliai įklimpusi Ukrainoje, kad įsiveltų į konfliktą su NATO. Karo Ukrainoje baigtis tiesiogiai nulems ir mūsų saugumą. Reikia tikėtis, kad geriausiu atveju rusija pralaimės, o ne tokiu geru atveju – pasieks kažkokių tikslų (tarkim išlaikyti dabar okupuotas teritorijas) su labai dideliais nuostoliais, kurių negalės greitai atstatyti.
Jei kažkada (tikėkimės niekada) rusijai pavyks kiek atsitiesti, grėsmė, manau, gana didelė. Nei jie, nei mes patys tiksliai nežinom, kaip greitai ir kaip stipriai reaguotų NATO, tad klausimas, ar rusija norėtų rizikuoti. Deja, manau, kad rusija pakankamai išprotėjusi, kad susidarius palankioms aplinkybėms idrįstų tai padaryti. Todėl reikia kiek tik įmanoma stengtis, kad tų palankių aplinkybių nebūtų – kuo labiau bus stiprinama gynyba ir kuo labiau NATO partneriai investuos resursų į Baltijos šalių apginamumą, tuo mažiau rusijai norėsis žaisti su ugnimi. Ukraina mums laimėjo laiko, tad viliuosi, kad padėdami jai, lygiagrečiai stiprinsime ir savo saugumą. Trumpai tariant, dabar jaučiuosi pakankamai saugiai, bet žiūrint į tolimesnę perspektyvą – deja, ne.
Visgi, nors protas sako, kad turbūt 98% tikimybė, jog šiuo metu mes saugūs, emociškai jaučiuosi tragiškai. Esu jautrus žmogus, ir karo naujienos bei tokie pasisakymai mane gana smarkiai veikia, nors ir stengiuosi riboti skaitymą. Nuo karo pradžios pajutau didžiulę beprasmybę, bejėgiškumą ir gėdą, kad žmonijoje vyksta tokie dalykai, ir kad to niekas nesustabdo. Šitie jausmai buvo kiek nurimę, bet dabar, praėjus euforijai dėl sėkmingos ukrainiečių gynybos, mano mintyse vis išlenda tie apmąstymai. Nebenoriu planuoti ateities, turėti tikslų ar svajonių, kai jaučiu, kad žmogaus gyvybė tokia nevertinama ir trapi, kai vienas psichopatas ir jam tarnaujantys besmegeniai gali tiesiog nuspręsti bombomis nutraukti bet kieno gyvenimą. Man grįžo savižudiškos mintys, kurių neturėjau kurį laiką. Supratau, kad niekada ir nė už ką neturėsiu vaikų. Kartos pasikeičia, o žmonės vis įkrenta į tą patį šūdą. Na čia toks rant gavosi pabaigoj. Belieka tikėtis, kad kažkaip bus geriau.
Prasidėjus *šitam karo etapui* Ukrainoj, skaičiau latviškuose forumuose pamąstymus apie tai, kaip NATO gintų Baltijos šalis. Pagrinde buvo tos mintys, jog pirma būtume užimti, o paskui mus gelbėtų, bet kas neduoda ramybės, tai idėja (iš to forumo), jog JAV kariai, tausodami resursus, nediskriminuotų ir patys pridarytų nemenkos žalos kovodami prieš rusus. Pagal tuos pamąstymus, jiems labiau apsimokėtų paremti atstatymą nei eikvoti karinius resursus. Aš humanitarė ir šituose dalykuose na išties nenusimanau. Asmeniškai nepasitikiu *vakarų* politikais, kuriems, atrodo, jog kitos šalys rūpi tik tiek, kiek jų pačių žmonės juos spaudžia. Tas scenarijus, jog mus lygins [su žemėm] tiek rusai tiek NATO atrodė tikėtinas…
Tai yra specifiška retorika specifiškiems tikslams pasiekti, o ne tikrovės paveikslas.
Esu ramus dėl sąjungininkų ir potencialios invazijos nematau įvykstant.
Kad Bidenas jau yra sakęs, kad jei reiks, tai mažesnės valstybės bus paaukotos..
Nepamirškime, kad ne tik NATO mus gins, bet gins ir Lietuvos Kariuomenė (kartais didesnė nei Estų). Sėkmingam puolimui santykis turi būti 5:1, šiuo metu Lietuvos Kariuomenė turi apie 20.000 karių, planas yra parengti dar 50.000 šaulių/civilių aktyviam kariniam pasipriešinimui. 20.000 + 50.000 = 70.000 gynėjų. Palyginus rusijos puolamoji galia VISAI Ukrainai buvo 200.000 karių. Pagal santykį gaunasi 3:1 jei VISA rusijos armija pultų tik mus. Fiziškai neužtenka “paimti” ir išlaikyti šalies. Mūsų silpnoji vieta – oro pajėgos ir gynyba, būtent to reikėtų iš NATO.
Jei paema bejėgiškumo jausmas – užsirašykite į Šaulius, draugai kas tarnauja jaučiasi ramiai, net labai ramiai kad pajėgūs apginti save ir savo artimuosius.
Del atkovojimo tai tiesa, bet visa sita buvo pasakyta del artejancio summito Madride, sutirstina viska, kad daugiau garantiju gautume, nesiparinkit.
Na antraštė ir pati mintis bauginama. Turiu senelius, abiems virš 90 metų. Abu neapkenčia Rusijos, jos politikos, nežiūri jokių RU kanalų. Aš ne kartą esu girdėjęs jų nepasitikėjimą, nes pagal juos amerikiečiai tvirtino, žadėjo ateiti Lietuvai į pagalbą, tegu ji tik kovoja partizaninį karą, bet taip ir neatėjo. Negaliu pasakyt per kurią čia okupaciją taip buvo, bet tokios jų mintys ir prisiminimai. Iki šiol aklai tikėjau NATO 5 punktu, bet gal šiek pesimizmo ir atsirado? Galbūt labiausiai nervuoja ta nežinia… Nuo karo Ukrainoje pradžios pradėjau mokintis šaudyti, įsigijau stovyklavimo reikmenis, tinkama aprangą. Ruošiuosi, kaip išeina ir kaip įmanoma geriau…? Pats likčiau karinio konflikto metu, tačiau draugė, jos tėvai išvyktų. Nekaltinu jų, netgi džiaugiuosi, nes tuomet išliktų saugiai dalis lietuviško kraujo. Turiu visas galimybes dirbti svetur, apsigyventi laikinai ir nelaikinai dėl savo profesijos, užmegztų ryšių-draugyščių.. Bet galų gale šitoje šalyje užaugau, buvau auklėjamas ir mylimas, tai geriau kovoti už ja, nei gyvent saugiai kaži kur ir gyventi su kalte, ilgesiu ar dar velniai žino kuo. Būkim drąsus, tvirti ir visų svarbiausia remkime Ukraina visomis formomis, kuriomis tik iš galime. Juk jie kovoja kovoje, kuri galbūt nulems ar teks į kovą stoti ir mums.
kol naftos/duju nerasta bus ramu
Mane kažkiek neramina klausimas kiek NATO būtų pasruošusi eiti iki branduolinio karo (nes Rusija neišvengiamai tokiu grasintų).
Labai norisi tikėtis, kad sutartys būtų respectinamos, bet niekad negali žinoti.
Kitas momentas yra Bidenas, jis nėra per daug populiarus ir jau yra senukas. Jei Trumpas ar koks kitas pro-rusiškas ar perdėm nacionalistiškai kandidatas laimėtų US rinkimus ir pradėtų išdarinėti nesąmones su NATO kaip kad darė Trumpas, ouch.
Tikiuosi Rusai bus sutvarkyti iki sekančių US preziko rinkimų.
Aš tik primenu kad Rusija čečėnam karą pralaimėjo
Man atrodo, kad tiesiog ramina tik, kad Lietuva yra NATO. O dėl saugumo nemanau
16 comments
[removed]
Taip. Iš miesto išlėkt o toliau kaip loterija nusileis kas šalia arba ne.
Kiek perspaudė.
Op uždėjo tagą „diskusija“ ir ištraukė konteksto gabalą. Tipo bus geriau, nei originali diskusija, kur būtent šita problema aptariama? Ir pateikta tarsi taip veikia NATO? Kad mažos šalys bijotų? Nu, sakykim, skirta lopetų operatoriams, tokie reddite neneršia. Nebeina nieko rimtesnio pasamdyt už rublius ar ką?
Pagal tokį scenarijų, kai po pusmečio atkariautų, populiacija tuomet būtų smarkiai sumažėjus, o ir iš miestų galbūt ne kas likę, žiūrint kas dedas Ukrainoj.
Spėju, kad ji ne šiaip leptelėjo, o tyčia daro spaudimą sąjungininkams didinti pajėgumus Baltijos šalyse.
Bandau mąstyti racionaliai su krisleliu optimizmo – manau, kad rusija šiuo metu tiesiog per giliai įklimpusi Ukrainoje, kad įsiveltų į konfliktą su NATO. Karo Ukrainoje baigtis tiesiogiai nulems ir mūsų saugumą. Reikia tikėtis, kad geriausiu atveju rusija pralaimės, o ne tokiu geru atveju – pasieks kažkokių tikslų (tarkim išlaikyti dabar okupuotas teritorijas) su labai dideliais nuostoliais, kurių negalės greitai atstatyti.
Jei kažkada (tikėkimės niekada) rusijai pavyks kiek atsitiesti, grėsmė, manau, gana didelė. Nei jie, nei mes patys tiksliai nežinom, kaip greitai ir kaip stipriai reaguotų NATO, tad klausimas, ar rusija norėtų rizikuoti. Deja, manau, kad rusija pakankamai išprotėjusi, kad susidarius palankioms aplinkybėms idrįstų tai padaryti. Todėl reikia kiek tik įmanoma stengtis, kad tų palankių aplinkybių nebūtų – kuo labiau bus stiprinama gynyba ir kuo labiau NATO partneriai investuos resursų į Baltijos šalių apginamumą, tuo mažiau rusijai norėsis žaisti su ugnimi. Ukraina mums laimėjo laiko, tad viliuosi, kad padėdami jai, lygiagrečiai stiprinsime ir savo saugumą. Trumpai tariant, dabar jaučiuosi pakankamai saugiai, bet žiūrint į tolimesnę perspektyvą – deja, ne.
Visgi, nors protas sako, kad turbūt 98% tikimybė, jog šiuo metu mes saugūs, emociškai jaučiuosi tragiškai. Esu jautrus žmogus, ir karo naujienos bei tokie pasisakymai mane gana smarkiai veikia, nors ir stengiuosi riboti skaitymą. Nuo karo pradžios pajutau didžiulę beprasmybę, bejėgiškumą ir gėdą, kad žmonijoje vyksta tokie dalykai, ir kad to niekas nesustabdo. Šitie jausmai buvo kiek nurimę, bet dabar, praėjus euforijai dėl sėkmingos ukrainiečių gynybos, mano mintyse vis išlenda tie apmąstymai. Nebenoriu planuoti ateities, turėti tikslų ar svajonių, kai jaučiu, kad žmogaus gyvybė tokia nevertinama ir trapi, kai vienas psichopatas ir jam tarnaujantys besmegeniai gali tiesiog nuspręsti bombomis nutraukti bet kieno gyvenimą. Man grįžo savižudiškos mintys, kurių neturėjau kurį laiką. Supratau, kad niekada ir nė už ką neturėsiu vaikų. Kartos pasikeičia, o žmonės vis įkrenta į tą patį šūdą. Na čia toks rant gavosi pabaigoj. Belieka tikėtis, kad kažkaip bus geriau.
Prasidėjus *šitam karo etapui* Ukrainoj, skaičiau latviškuose forumuose pamąstymus apie tai, kaip NATO gintų Baltijos šalis. Pagrinde buvo tos mintys, jog pirma būtume užimti, o paskui mus gelbėtų, bet kas neduoda ramybės, tai idėja (iš to forumo), jog JAV kariai, tausodami resursus, nediskriminuotų ir patys pridarytų nemenkos žalos kovodami prieš rusus. Pagal tuos pamąstymus, jiems labiau apsimokėtų paremti atstatymą nei eikvoti karinius resursus. Aš humanitarė ir šituose dalykuose na išties nenusimanau. Asmeniškai nepasitikiu *vakarų* politikais, kuriems, atrodo, jog kitos šalys rūpi tik tiek, kiek jų pačių žmonės juos spaudžia. Tas scenarijus, jog mus lygins [su žemėm] tiek rusai tiek NATO atrodė tikėtinas…
Tai yra specifiška retorika specifiškiems tikslams pasiekti, o ne tikrovės paveikslas.
Esu ramus dėl sąjungininkų ir potencialios invazijos nematau įvykstant.
Kad Bidenas jau yra sakęs, kad jei reiks, tai mažesnės valstybės bus paaukotos..
Nepamirškime, kad ne tik NATO mus gins, bet gins ir Lietuvos Kariuomenė (kartais didesnė nei Estų). Sėkmingam puolimui santykis turi būti 5:1, šiuo metu Lietuvos Kariuomenė turi apie 20.000 karių, planas yra parengti dar 50.000 šaulių/civilių aktyviam kariniam pasipriešinimui. 20.000 + 50.000 = 70.000 gynėjų. Palyginus rusijos puolamoji galia VISAI Ukrainai buvo 200.000 karių. Pagal santykį gaunasi 3:1 jei VISA rusijos armija pultų tik mus. Fiziškai neužtenka “paimti” ir išlaikyti šalies. Mūsų silpnoji vieta – oro pajėgos ir gynyba, būtent to reikėtų iš NATO.
Jei paema bejėgiškumo jausmas – užsirašykite į Šaulius, draugai kas tarnauja jaučiasi ramiai, net labai ramiai kad pajėgūs apginti save ir savo artimuosius.
Del atkovojimo tai tiesa, bet visa sita buvo pasakyta del artejancio summito Madride, sutirstina viska, kad daugiau garantiju gautume, nesiparinkit.
Na antraštė ir pati mintis bauginama. Turiu senelius, abiems virš 90 metų. Abu neapkenčia Rusijos, jos politikos, nežiūri jokių RU kanalų. Aš ne kartą esu girdėjęs jų nepasitikėjimą, nes pagal juos amerikiečiai tvirtino, žadėjo ateiti Lietuvai į pagalbą, tegu ji tik kovoja partizaninį karą, bet taip ir neatėjo. Negaliu pasakyt per kurią čia okupaciją taip buvo, bet tokios jų mintys ir prisiminimai. Iki šiol aklai tikėjau NATO 5 punktu, bet gal šiek pesimizmo ir atsirado? Galbūt labiausiai nervuoja ta nežinia… Nuo karo Ukrainoje pradžios pradėjau mokintis šaudyti, įsigijau stovyklavimo reikmenis, tinkama aprangą. Ruošiuosi, kaip išeina ir kaip įmanoma geriau…? Pats likčiau karinio konflikto metu, tačiau draugė, jos tėvai išvyktų. Nekaltinu jų, netgi džiaugiuosi, nes tuomet išliktų saugiai dalis lietuviško kraujo. Turiu visas galimybes dirbti svetur, apsigyventi laikinai ir nelaikinai dėl savo profesijos, užmegztų ryšių-draugyščių.. Bet galų gale šitoje šalyje užaugau, buvau auklėjamas ir mylimas, tai geriau kovoti už ja, nei gyvent saugiai kaži kur ir gyventi su kalte, ilgesiu ar dar velniai žino kuo. Būkim drąsus, tvirti ir visų svarbiausia remkime Ukraina visomis formomis, kuriomis tik iš galime. Juk jie kovoja kovoje, kuri galbūt nulems ar teks į kovą stoti ir mums.
kol naftos/duju nerasta bus ramu
Mane kažkiek neramina klausimas kiek NATO būtų pasruošusi eiti iki branduolinio karo (nes Rusija neišvengiamai tokiu grasintų).
Labai norisi tikėtis, kad sutartys būtų respectinamos, bet niekad negali žinoti.
Kitas momentas yra Bidenas, jis nėra per daug populiarus ir jau yra senukas. Jei Trumpas ar koks kitas pro-rusiškas ar perdėm nacionalistiškai kandidatas laimėtų US rinkimus ir pradėtų išdarinėti nesąmones su NATO kaip kad darė Trumpas, ouch.
Tikiuosi Rusai bus sutvarkyti iki sekančių US preziko rinkimų.
Aš tik primenu kad Rusija čečėnam karą pralaimėjo
Man atrodo, kad tiesiog ramina tik, kad Lietuva yra NATO. O dėl saugumo nemanau