Reikia jį išmesti aplamai, nes nesąmonė kažkokia, kaip galima vertinti kūrybiškumą?
Imo lietuvių kalbos egzaminas visiškai bevertis. Rašinys, o ypač viešasis kalbėjimas nieko nepatikrina ir tik sukelia nereikalingą stresą mokiniams.
Rašinys yra nesąmonė. Mano rašinyje buvo 6 skyrybos, rašybos ir stiliaus klaidos. Realiai tai viskas kas liečia kalbą. Reiškia visas rašinys buvo taisyklingai parašytas, rišliais sakiniais. Deja, įvertinus turinį už egzaminą gavau viso labo 63 balus..
Su tuo sutikčiau jei iš tikrųjų nemokėčiau dėlioti minčių ir atskleisti temos, bet tiesa yra ta, kad esu mokslininkas ir loginis mąstymas, problemų plėtojimas, jų analizė ir detalus aprašymas yra mano duona kasdienė. Tad tikrai nemanau, kad nemoku atskleisti temos. Knygos visos mano buvo perskaitytos sąžiningai ir neatmestinai, supratau pagrindines mintis ir problemas kurias tie kūriniai nagrinėja – tačiau iš egzamino tik 63.
Turbūt vienintelis toks egzaminas, kuris visiškai neturi struktūros, sistemos ir kažkokių aiškiai apibrėžtų dalykų kuriuos reikia išmokti (apart pačios kalbos, bet nemanau kad už 6 klaidas tada 63 turėjau gaut). Ir aš neturiu omeny kalimo. Viskas ok ir su logika ar mąstymu, bet Lietuvių kalbos ir literatūros rašinyje to nėra. Pavyzdžiui, rašai samprotaujamąjį rašinį, kuriame teoriškai turėtum atskleisti savo nuomonę remdamasis literatūros kūriniais. Tačiau realybė yra tokia, kad dažniausiai turi pagrįsti temos tau prikištą mintį (su kuria nebūtinai sutinki pats) literatūros kūriniais, kuriuos reikia pateikti taip kaip mokytojai ir programos kūrėjai juos supranta ir aiškina, o ne tu. Juokinga. Kur čia tas kritišką mastymą turinčio žmogaus ugdymas?
Anyway, mano patirtis yra pasenusi, visgi egzaminą laikiau 2014 metais
Manau vienintelis kriterijus, kuri turetu tikrinti – gramatika, gebejimas taisyklingai kalbeti. Todel tikrai buciau uz tai, kad jo neliktu.
Man šiaip keisčiausia, kodėl anglų (ar kitos užsienio kalbos) egzaminai, kuriuose irgi reikia kažką parašyti, eina ir praeina be didesnių problemų, o su lietuvių kalbos pastoviai blogai ir blogai. Tai gal reikia iš esmės egzamino struktūrą pakeisti – jei norima, kad pasiremtų tam tikrais kūriniais, gal užtektų kelių smulkesnių atsakymų-pasisakymų (50-100 žodžių atsakymų į klausimą, panašiai kaip šis reddit klausimas ir komentaras), o didysis kūrinys galėtų tikrinti jau sugebėjimus strūktūrizuoti ilgesnį tekstą, mintis, gramatiką, rašybą ir pan. daugiau laisva tema.
(Prisipažinsiu, kad mano pačios egzaminai buvo seniai)
Išvis, derėtų visą programą keisti, tuo pačiu apimant ir egzamino formatą – mokyti gramatikos, skaitmeninio raštingumo, kritinio mąstymo, žiniasklaidos, lingvistikos ir panašiai, o ne visą gimtosios kalbos mokėjimą sukišti į tai, kiek depresuotų ekspatų arba kunigų veikalų skaitei, ir kaip gali apie juos parašyt rašinį.
Šnekant į temą, jau tikrai geriau literatūrinis negu samprotavimo. Būdamas mokykloje net nežiūrėjau į samprotavimo temas, nes užteko, kad bendraklasiui, kuris dabar baigė harvardą, mokytoja pasakė “čia turbūt geriausias rašinys, kurį skaičiau savo karjeroj, bet tavęs nesupras, tu turi rašyt kvailiau, kad suprastų bet kuri vertintoja”. Literatūrinis yra šablonas. Jei perskaitei programą ir moki rašinio struktūrą, gali ir išlaikymui lengviau parašyt, ir į aukštą balą pretenduoti lengviau. Šimtukų daugiau būna iš samprotavimų, bet neišlaikymų taip pat.
6 comments
Reikia jį išmesti aplamai, nes nesąmonė kažkokia, kaip galima vertinti kūrybiškumą?
Imo lietuvių kalbos egzaminas visiškai bevertis. Rašinys, o ypač viešasis kalbėjimas nieko nepatikrina ir tik sukelia nereikalingą stresą mokiniams.
Rašinys yra nesąmonė. Mano rašinyje buvo 6 skyrybos, rašybos ir stiliaus klaidos. Realiai tai viskas kas liečia kalbą. Reiškia visas rašinys buvo taisyklingai parašytas, rišliais sakiniais. Deja, įvertinus turinį už egzaminą gavau viso labo 63 balus..
Su tuo sutikčiau jei iš tikrųjų nemokėčiau dėlioti minčių ir atskleisti temos, bet tiesa yra ta, kad esu mokslininkas ir loginis mąstymas, problemų plėtojimas, jų analizė ir detalus aprašymas yra mano duona kasdienė. Tad tikrai nemanau, kad nemoku atskleisti temos. Knygos visos mano buvo perskaitytos sąžiningai ir neatmestinai, supratau pagrindines mintis ir problemas kurias tie kūriniai nagrinėja – tačiau iš egzamino tik 63.
Turbūt vienintelis toks egzaminas, kuris visiškai neturi struktūros, sistemos ir kažkokių aiškiai apibrėžtų dalykų kuriuos reikia išmokti (apart pačios kalbos, bet nemanau kad už 6 klaidas tada 63 turėjau gaut). Ir aš neturiu omeny kalimo. Viskas ok ir su logika ar mąstymu, bet Lietuvių kalbos ir literatūros rašinyje to nėra. Pavyzdžiui, rašai samprotaujamąjį rašinį, kuriame teoriškai turėtum atskleisti savo nuomonę remdamasis literatūros kūriniais. Tačiau realybė yra tokia, kad dažniausiai turi pagrįsti temos tau prikištą mintį (su kuria nebūtinai sutinki pats) literatūros kūriniais, kuriuos reikia pateikti taip kaip mokytojai ir programos kūrėjai juos supranta ir aiškina, o ne tu. Juokinga. Kur čia tas kritišką mastymą turinčio žmogaus ugdymas?
Anyway, mano patirtis yra pasenusi, visgi egzaminą laikiau 2014 metais
Manau vienintelis kriterijus, kuri turetu tikrinti – gramatika, gebejimas taisyklingai kalbeti. Todel tikrai buciau uz tai, kad jo neliktu.
Man šiaip keisčiausia, kodėl anglų (ar kitos užsienio kalbos) egzaminai, kuriuose irgi reikia kažką parašyti, eina ir praeina be didesnių problemų, o su lietuvių kalbos pastoviai blogai ir blogai. Tai gal reikia iš esmės egzamino struktūrą pakeisti – jei norima, kad pasiremtų tam tikrais kūriniais, gal užtektų kelių smulkesnių atsakymų-pasisakymų (50-100 žodžių atsakymų į klausimą, panašiai kaip šis reddit klausimas ir komentaras), o didysis kūrinys galėtų tikrinti jau sugebėjimus strūktūrizuoti ilgesnį tekstą, mintis, gramatiką, rašybą ir pan. daugiau laisva tema.
(Prisipažinsiu, kad mano pačios egzaminai buvo seniai)
Išvis, derėtų visą programą keisti, tuo pačiu apimant ir egzamino formatą – mokyti gramatikos, skaitmeninio raštingumo, kritinio mąstymo, žiniasklaidos, lingvistikos ir panašiai, o ne visą gimtosios kalbos mokėjimą sukišti į tai, kiek depresuotų ekspatų arba kunigų veikalų skaitei, ir kaip gali apie juos parašyt rašinį.
Šnekant į temą, jau tikrai geriau literatūrinis negu samprotavimo. Būdamas mokykloje net nežiūrėjau į samprotavimo temas, nes užteko, kad bendraklasiui, kuris dabar baigė harvardą, mokytoja pasakė “čia turbūt geriausias rašinys, kurį skaičiau savo karjeroj, bet tavęs nesupras, tu turi rašyt kvailiau, kad suprastų bet kuri vertintoja”. Literatūrinis yra šablonas. Jei perskaitei programą ir moki rašinio struktūrą, gali ir išlaikymui lengviau parašyt, ir į aukštą balą pretenduoti lengviau. Šimtukų daugiau būna iš samprotavimų, bet neišlaikymų taip pat.