– kiekvienais metais 60h/sav referatų ir paskaitų, nulis matematikos
– paskutiniais metais “te matematikos kursas kartu su matematikais kur keletą metų ruošėsi jam”
Pakoreguosiu: jūsų dislaikai mano patirties nepakeis, bet tikrai tikiuosi, kad jums tokios pat apturėti neteks.
Programą kaip tik reiktų gilinti, gal daugiau pamokų skirti matematikai, o ne lengvinti.
Nors aš mokykloj ne taip seniai, keliolika metų atgal mokiaus, ir programa buvo sunkesnė (anksčiau — dar sunkesnė), bet kadangi susiduriu su pirmakursiais kasmet, galiu patvirtinti, kad matematikos žinios prastėja. Akivaizdžiai lengvinimas neveikia.
Ir nereikia pradėti atsakinėti, kad “nereikia matematikos”, nes kalba eina apie inžinerijos, IT studentus kuriems matematikos ne tik dėl mąstymo lavinimo, bet ir dėl tiesioginio pritaikymo profesijoje reikia.
true
Bbz mušau dinderį 12 metų, visus egzus išlaikiau, sunkiausiai turbūt buvo lietuvių nes literatūros beveik neskaičiau, bet kažkaip vistiek pavyko baigti mokyklą. Net ir praėjus beveik dešimtmečiui pažiūrėjus į užduotis, susidariau nuomonę, kad arba vaikam nuo veipu smegenys išvarvėjo, arba mokytojai dar labiau bbd nei mano laikais
Manau, būtų gerai, jeigu būtų paaiškinama matematikos vadovėliuose specifiškai – kur bus realiame gyvenime naudojama tam tikra tema. Kuriai specialybei tai taikoma ir kt. Nes kai duodama informacija ir nežinai kur ją dėti, gali pritrūkti motyvacijos (ar net supratimo) kodėl ją reikia atsiminti (minus, kad išlaikyti egzaminą).
Nes matematikos reikės, tačiau ne visos, gal dalies. Man universitete reikėjo statistikos, koroliacijos ir “kūrybingo” uždavinių sprendimo (o juk pasiėmiau ne math-related mokslą). Tačiau kai tos temos atkeliavo, informacija jau buvo išgaravus, o kai kurių dalykų išvis nesimokėme per matematikos pamokas.
11-12 realiai kartojimas buvo. Bet va univiere kai ant integralu matricu iskart uzzsokom tai buvo wtf.
Mano mokyklos laikais (15 metų atgal) nervino ir tai kad vadovėliuose ir pratybose pilna klaidų privelta buvo. Sunku mokytis namie kai atsakymų pasitikrint nėra kaip.
Mokytojų favoritizmas irgi ne kažką, kai visas jų dėmesys nukreiptas į tuos, kuriem pagalbos mažiausiai reikia.
Su matematika problemų turėjau tik A lygyje, visa kitą galima beveik tik su 8 klasės žiniom parašyt xd
Nemanau kad reikia daugiau valandų ar daugiau namų darbų. Reikia keisti kaip matematika yra mokoma, kai paklausi mokytojos kaip ką daryti ir jį tiesiog atsako kad jau tai reikėjo mokėti daryti ir daugiau neatsako manau ne mokyniuose problema, ir bent mano mokytoja užduodavo papildoma knygą vien tik namų darbams prie įprastai užduotų namų darbų, visą lapą padaryti per dieną, plius matematikos pamokų buvo daugiausiai iš kitų klasių. Mūsų klasės vidurkis pagal tą logiką turėtų būti viršuje, bet buvo maždaug 6-7.
Matematiką reik nuosekliai mokytis, su spragom praktiškai neįmanoma sekančių temų įsisavinti. Jei keičiasi programos, vadovėliai, mokytojai – viskas reikalauja papildomų pastangų, tik gabiausi gali savarankiškai be pagalbos mokytis tokiom pasunkintom sąlygom. Dar kai šiais laikais psichosocialinės tendencijos tokios, visuotinis dėmesio išlaikymo deficitas ir mąstymo outsourcinimas į išmaniuosius įrenginius, tai tikrai sudėtinga prisiversti tą matieką kalti. Bet šiaip nesuprantant galima gi youtube kokių filmukų pažiūrėti, būna ir neblogai išaiškintos temos, kartais daug geriau, nei vadovėlyje.
Realiai man labiau nuo mokytojų priklauso. Pagrindinėj vps nieko nesupratau, nes mokytojas ir neišmokė, ir sprendimų neįmanomai durnų reikalavo. Atėjau į gimnaziją, vos ne 10 baigiau metus
As jau 14 metu kaip baiges mokykla, nors matke sekesi ir gavau 81, taciau as puikiai pamenu mokytojo zodzius kai kas nors paklausdavo nesuprasdamas “Tai jus jau sita turit moketi”.
O sitie zodziai labai istrigo kai univera vienam Business Economics kursui gavom tupa destytoja kvadratu. Is 30 musu grupeje islaikem 4! Pamenu visi panikoje buvo nes niekaip destytoja nesugebedavo paaiskinti kurso ir perteikti taip, jog mes suprastumem. As islaikiau vien del to, jog kelias dienas pries egza, susiradau youtube to paties dalyko kursa, kur Indu destytojas ziauriai baisiu anglisku akcentu moko sita dalyka. Taciau priesingai nei musu destytoja, jis visai normaliai ir suprantamai isdestydavo, o ko nesuprasdavau atsisukdavau atgal kol galu gale suprasdavau.
As pilnai suprantu kad kiekvienam individualiai paaiskinti neiseis, 45min tikrai nera daug pamokos metu, cia tiesiog nerealu, taciau kazkokia sistema, kur gerai mokantis paaiskinti mokytojas desto matkes kursa ir kuris prieinamas visiems online butu labai gerai. Mokiniai kurie nesupranta, tiesiog galetu atsisukti atgal ir atgal kol galu gale supras kaip prieinama prie sprendimo.
[deleted]
Why the fuck Lithuanian looks like Greek with latin alphabet
Jo, tikrai labai sunku susigaudyt 12oje klasėje, jei nesimokei nuo 5tos nieko ir mokytoja nelinkus aiškinti. O tokių mokytojų, deja, dauguma, kurie deda ten tokius epitetus “nemokytinas” ar pan. Todėl online kursas būtų labai gerai tiems, kurie deda pastangas bent minimaliai suprast. Nu bet žinokit didelė dalis mokinukų iš viso yra dėję ant tų savo mokymosi ir egzaminų rezultatų. Vos ne baigt bando mokyklą, nes tėvai to nori. O po to stoja į univerą, nes tėvai nori (ir pinigus moka).
5-11 klasėse matkės turėjau 5, 12-toj septynetas b lygiu ir išlaikytas egzas ant ~50 taškų per visus nuotolinius. Jeigu tokiam bukiui kaip man pavyko, tai ką jau spėjo per metus pakeist sistemoj kad visiem čia jau taip sunku pasidarė?
Matematika toks dalykas kur labai svarbu sekti kas duodama pries tai. Ir tai gali buti labai sunku kartais. Mat net viena spraga gali sugriauti viska. As realiai esu labai nusivyles tuo kad esu lietuvis (situo atveju). Internete yra tuzinai paaiskinimu betkokiam matematikos klausimui video formatuoese taciau reikia moketi anglu kalba. Realiai tie vaikai kuriu gimtoji kalba yra didele turi labai didziuli privaluma.
Atsakomybės supratimo trūkumas viskame naujoj kartoj. Daug sirgdavau ir pamokų praleisdavau, bet turėjau atsakomybės ne dėti skersą ir laukti kol mokytojai stebuklingai tas žinias sukiš į galvą, o eiti individualiai po pamokų su kitais motyvuotais ir aiškintis ko nesuprantu. Buvo spragų 10-11 klasėse bet pasedėjus visus egzus 80-90% išlaikiau. Tuo tarpu dauguma kitų klasiokų buvo mąstyme – durna mokytoja (būtinai tėvus pasikviesti, kurie mokytojui aiškins, kad turi geresnius pažymius rašyt), per sunkūs kontrai, per sunkūs egzai (kažkodėl dauguma sugeba juos išlaikyti), durni kiti, kurie namų darbus daro kai galima nusirašyti prieš pamoką ant smūgio. Turiu sūnėną 14 metų tai net už pinigus neįdeda pastangų į jokį buities darbą, geriau pasėdėti YouTube nei užsidirbti 30eur per 1.5h vasaros metu, ką jau kalbėti apie tai jog pasisiūlytų padėti.
Iš visų akivaizdžių švietimo sistemos problemų aš matau vieną labai labai ryškią.
Sistema tokia, kad kursas turi būti praeitas linijiniu būdu. Tai reiškia, kad jeigu nesupratai temos, per kontrolinį gavai ~5, tai tavo bėda, einam toliau. Kas gaunasi? Kadangi (bent jau matematika) žinios yra viena nuo kitos priklausomos, nepepratęs vienos temos, į naują ateini su fundamentaliu žinių ir supratimo trūkumu, dėl ko tiesiog negali suprasti tolesnių problemų sprendimų principų ir tiesiog krenti į tą 35% bedugnę.
Pirmi du dalykai, kurie šauna į galvą:
* Velniop atsiskaitymus pažymiui. Visų dalykų. Apskritai – velniop pažymius. Jie iš principo nieko nereiškia. Jeigu žmogus gali per dvi valandas išspręsti uždavinį ar parašyti nuostabią esė, kam duota 45 minutės, svarbiausia, kad jis jį išsprendęs per tas dvi valandas įgaus daugiau įžvalgų ir supratimo, kaip reikia spręsti tą prakeiktą uždavinį ir kaip apskritai prieiti prie sprendimo būdo ar kaip geriau dėstyti mintis, o ne tai, ar jis tilps į 45 minutes rausdamasis atminty gulinčiam formulių ir taisyklių kataloge.
* Velniop dabartinį pamokų modelį. 45 minutės vektorių ir išvestinių, o po to 45 minutės muzikos istorijos, teorijos ir dainavimo prie pianino, po to 45 minutės apie eukariotines ląsteles ir mitozę. Ačiū, smagu, bet eikit nachui su tokia schema, manęs laukia darbas nefragmentuotoje aplinkoje, todėl tai nepadeda išlaikyti dėmesio tiek, kad padaryčiau kažką prasmingo.
* Velniop stojamajį balą iš mokyklinių dalykų į univerus.
Kokius matau sprendimo būdus?
* Kiekvienais metais yra gairės, ką maždaug turi išmokti mokinys. Mano mokyklos laikais, bet kaip pastebiu ir dabar, daroma prielaida, kad linijinis mokymosi metodas yra tinkamiausias. Tai reiškia, kad gavęs 3 iš vienos temos automatiškai turėsi problemų su kita tema, bent jau tiksliuosiuose/gamtos moksluose. Vietoj to, turėtų būti žmogui leidžiama mokytis tol, kol jis visiškai perpras temą. Tokiu būdu atsakomybė dėl progreso būtų panaišiai 50/50 mokiniui ir mokytojui. Jeigu nesugebi iki metų galo pasiekti iškeltų tikslų, galbūt turėtum pasėdėti papildomai vasarą arba namie po mokyklos (juk niekas kitas už tave neatsakingas), nes nuo rudens bus dar gilesnė bėda, ypač jeigu mokytojai sugeba suteikti geras sąlygas semtis žinių ir supratimo (jeigu ne – kita kalba, čia kol kas nežinau sprendimo. Leisti pasirinkti mokytojus?). Bet net ir tokiu atveju, jeigu nuo labiausiai pažengusių, baigiant mokyklą, atsilieki 1 – 2 metais pagal programą, tu vistiek išlaikysi tą prakeiktą egzaminą, nes viską, ką moki, moki dėl to, kad iš tikrųjų supranti tiek, kiek spėjai suprasti. Neišspręsi linijinės algebros užduoties, bet žinosi kodėl ir ką mokytis, kad išspręstum. Už tai greičiausiai be priekaištų išspręsi viską, kas yra iki 10 – 11 klasės, nes ne tamsius atminties klodus krapštysi, iš jaudulio pamiršdamas formules ir taikymą, o tiesiog galėsi susidėlioti žingsnius kaip spręsti uždavinį. Ir išlaikysi.
* Vietoj 45 minučių pamokų galėtų būti blokai dalykams, į kuriuos reikia įsigilinti, kad juos suprasti: po mėnesį matematikai, chemijai, biologijai, fizikai, literatūrai, galbūt istorijai. Gal ne mėnesis, o kažkoks kitas mokylos viduje sutartas laiko tarpas. Pvz., kasdien po tris – keturias valandas pagrindiniam to bloko dalykui (pvz., matematikai) ir dar po valandą – dvi kasdien kitam dalykui, kad nepasimirštų. Arba kitaip sudėlioti tuos blokus, kad nepasimirštų ir kiti dalykai. Laikui bėgant taptų aišku, koks laikas yra optimalus ir kokie dalykai yra svarbiausi, kad išliktų atminty tai, kas dabar visai jokio arba mažiau dėmesio gauna. Ne pagrindiniai bloko dalykai galėtų vykti ne standartinių pamokų principu, o projektais: va dabar turi du mėnesius matematikos bloko, tai per tuos du mėnesius turi chemijos projektą, kuriam skirti reikia iki 5 – 7 val per savaitę, kad būtų pasiektas rezultatas. Darai laborus, skaitai, o jeigu stringi – eini ir konsultuojiesi su mokytoju(-a). Padeda atrasti tam tikrų žingsnių seką arba klaidas, kurios kiša koją ir eini toliau, lauki chemijos bloko. Visokios etikos, tikybos – nachui. Iš pasaulinio lygio klasikų literatūros gali išmokti daugiau etikos ir dvasingumo privalumų bei trūkūmų per mėnesį, nei per 12 metų pamokėlių po 45 minutes/savaitę.
* Univerai turėtų taikyti stojamuosius egzaminus, o ne vertinti kažkokius absurdiškus balus, kurių pagrindas yra pažymiai. Brandos egzaminai galėtų būti tik kaip papildoma gairė, į kurią galima atkreipti dėmesį iškilus klausimams. Turėtų būti pokalbiai su stojančiuoju, kad atsirinktų tuos, kurie iš tikrųjų turi potencialo kažką nuveikti, nes dabar pažymiai ir stojamasis balas to potencialo neparodo, o parodo įvertinimą konkretaus egzamino konkrečiu laiku, konkrečiais metais. Pokalbis parodo visą mąstymo procesą, ar gali atrasti spragas savo sprendimuose ir kaip tas spragas užtaisyti. Pažymiai viso to neparodo.
* Fizinis lavinimas privalomas kiekvieną dieną, nebent esi fiziškai aktyvus už mokyklos (sporto būreliai ir pan.). Ir ne toks, kur dabar ateina fizrukas: “šeši ratai, paskui bėgam 50 laikui, paskui žaisit [kažką su kamuoliu, raketėm]” ir lieki galvoti, kad bbž kaip pagerinti bėgimo laiką arba prisitraukimų skaičių; o normalus dalykas su teorija ir praktika. Mėnesio laiko užtenka kiekvienam klasės mokiniui paruošti programą, kurią jis galės sekti, kad matytųsi kažkoks fizinis progresas. Nori 10 prisitraukimų, 30 atsispaudimų? O gal pasiruošti (pus)maratonui? O gal nubėgti 50 metrų nepradėjus švokšti? Va: tris mėnesius pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį darysi šitą programą. Po to peržiūrėsim ar reikia kažką pakeisti. Antradieniai ir ketvirtadieniai skirti 20 min lengvai mankštai ir teorijai apie tai, kokia yra sveiko kūno svarba sveikatai, ypač ilguoju laikotarpiu (atėjus pensijai su džiaugsmu prisiminsi tokias pamokas) ir kodėl to apskritai reikia. No shame, jeigu esi stora(-s) ar plona(-s) su vos pastebimu sluoksniu raumenų. Būk nors ir mėlynas zefyras su viena ranka kaip Schwarzenegger o kita kaip kubilas tešlos. Svarbu, kad būtų tikslas būti kuo įmanoma sveikesniu. Tiesiog reikia suprasti, jog be adekvataus fizinio krūvio sveikata anksčiau ar vėliau sugrius ir tai bus fizinė kančia tau ir psichologinė artimiesiems. Dar į teoriją gali įeiti: mitybos pagrindas. Kodėl svarbu maitintis taip, o ne kitaip? Galvojai burgeriai su kola kiekvieną dieną nesukelia kepenų cirozės po kažkiek metų? Pakalbėk su nelaimėliais, kurie irgi taip galvojo. Rūkai, kažką vartoji, pageri alučio? Nustokim gėdint ar grasinti paaugliam, kurie rūko, geria, kad jiems bus blogai. Pamatys patys. Bet galbūt galim susitarti, kad vietoj rūkymo mėnesį pabandysi mankštintis ir tada palyginsim savijautą? Užpildom lentelę dabar, kur įvertini savo miego kokybę, kada pradedi jausti nuovargį per treniruotę, per pamokas kai reikia intensyviai mąstyti, savo nerimo lygį, netgi tokius dalykus kaip kūno poza (laikysena einant, sėdint). Ir tada užpildom po mėnesio ir palyginam. Nereikia čia kviesti tėvų susirinkimo aptarti **grėsmingą** situaciją su rūkymu/alkoholiu/žole tarp mokinių. Jeigu tėvai dar nežino, tai vargu ar kažkas pasikeis sužinojus. Gali, bet vargu. Gal tiesiog leiskim mokytojui galvoti apie tai, kad jo darbas yra suteikti sąlygas mokytis apie savo sveikatą autonomiškai, o ne sekti ką ir kaip daryti, antraip “bus blogai”. Taip pat tokie dalykai, kaip kad jeigu galvoji, kad jeigu dabar būdamas 15 – 18 metų gali eiti miegoti 2 val nakties, nieko nebus vėliau? Palauk 30 gimtadienio ir pamatysi, kaip metai po metu vis aiškiau matosi, kodėl kūnas nesugeba atsistatyti po traumų ar fiziškai intensyvesnių epizodų (pvz., daug ir dažnai naktinėti) taip, kaip anksčiau ir pradeda atsiliepti tie nemiegojimai sąnarių skausmais, tendinopatija, osteoporozės ar artrito užuomazgom, padidėjęs kraujospūdis, blogasis cholesterolis. Jeigu vis dar galvoji kitaip, mankšta, miegas, mityba ir streso valdymas yra dalykai numeris 1 norint būti sveikam *ilgai*, todėl optimalus svoris nebūtinai yra patikimas sveiko kūno rodiklis. O kur dar tas, kad sportas/mankšta padeda protauti, todėl bus lengviau ir su matematika. Va tokia turi būti fizinio lavinimo programa, o ne “6 ratai ir 50 metrų laikui”.
Žodžiu, gal šiek tiek minčių kratinys, reikėtų susisteminti, bet bendras vaizdas man visada buvo ir yra toks.
Esmė ta, kad yra keturios pagrindinės mokinių grupės:
1. Tie, kurie supranta savaime.
2. Tie, kurie įdeda daug darbo, kad suprastu.
3. Tie, kurie nesupranta, nors daug dirba.
4. Na ir tie, kurie nei dirba, nei supranta.
Jeigu klasėje yra visos keturios mokinių grupės, tai yra susiduriama su problemomis. Jeigu mokytojas bando taikytis prie 2 ir 3 grupių, tuomet 1 nuobuodžiauja, o 4 nesupranta apie ką eina kalba. Jei taikomasi prie 1, tada visi kiti nespėja su tempu. Jei prie 4, tai visą pamoką kartojama tas pats per tą patį.
Kol tėvai ir mokyklos nesupras, kad vienoje klasėje turi būti tik panašaus lygio mokiniai, tol visiems bus blogai. Bet ne kartą teko matyti, kaip tėveliai bando, tiesiogine to žodžio prasme tūpą vaiką, įgrūsti į pažangesnes klases, nes matai nelygis būti silpnesnėje klasėje, o po to verkia, kad vargšas vaikas nieko nesupranta.
Mano karta yra kitokia. Mes užaugome apsupti pigių, greitų pramogų, ekranų ir deja nuo viso to daugelis turi problemų ne tik su motyvacija, bet dar labiau su suikoncentravimu ir dėmesio skirimu, kas stipriai paveikia mūsų efektyvumą besimokant. Faktas yra toks, kad mes užaugome absioliučiai kitame pasaulyje negu pastarosios kartos, deja švietimo sistema nejudėjo kartu su pasauliu ir pasiliko toje pačioje vietoje, kur buvo prieš 30 metų. Nėra teisinga kaltinti visa kartą, tokie neišlaikymų skaičiai parodo aiškia problemą su kuria švietimo sistema turi kovoti. Mokymo būdai turi tobuleti ir keistis, pedagogika kaip profesija turi įgauti tam tikra prestiža ir pagarbą kurios dabar visuomenėje abstu (sistemingai kelti atlyginimus, teikti stipendijas būsimiems pedagogams ir t.t.). Žodžiu ministerija atliko prastą darbą ir prieš apkaltinant tūkstančius vaikų, siūlau gerai ir ilgai pažiurėti į veidrodį.
Išmoksit vėlesnėse klasėse
Tą patį galiu pasakyti apie istoriją (nu ir datų bei politinių temų padavė… visi Lietuvos mūšiai, įsimintinos datos, LDK eventai, o dar paskui pirmos nepriklausomybės peripetijos (kuris ten pirmas prezidentas iš vis buvo?), pasauliniai karai su karikatūromis… kur mano gražiai iliustruotas vadovėlis su senovės Romos istorija Q_Q
Sarkastiškai, bet lengvumas yra labai reliatyvus (humanitarams – subjektyvus) dalykas 🙂
Nu matai, koks tu šaunus ir produktyvus. Beveik įrodei, kad tavo nuomonė ką nors reiškia. Kad egzamine žmonės taip faktus įrodinėtų…
Mačiau socdemai siūlo daugiau matematikos pamokų problemai spręst :DD
Labiau 11-12kl pasunkėja
Baikit, nemanau. Nu c’mon, egzui išlaikyt užtenka gerai atkalt kokias dvi ar tris pasirinktas temas ir surinkt tą vienaženklį skaičių taškų. Sutinku, kad nesąmonė, kai egze papuola neprograminis uždavinys. Pačiam irgi taip buvo (2018 metai ir vairuoti nemokanti Greta). Sunku lygint, nes pats esu iš akademinės gimnazijos, tai ten daugiau moksliukų negu įprasta. Bet net ketvertukininkai netoli pataisų tuos egzaminus išlaikė. Svarbiausia yra spręsti. Jei turit mokytoją, kuris jus myli – spręsit daug, ir netik pagal vadovėlį. Pastoviai spręsdavom kartojimo uždavinius ir to užteko.
Kokių galima tikėtis rezultatų, kai ištisos mokyklos turi NEIGIAMĄ PUPP vidurį.
I don’t understand lithuanian, but i still get the joke
Matematika nėra toks dalykas, kur biški dūrą 12 metų stumiant, išlaikysi. Anglų kokią kalbą būnant šiuolaikiniu jaunuoliu reiktų dar gerai pasistengti, kad visai neišlaikytum. Istorija irgi nėra raketų mokslas, jeigu moki taškus ant i sudėti. Bet va matematikoje daug kompleksiškumo yra ir reikia žiauriai nuosekliai dirbti ir jeigu jau kažkur padarai bent mažiausią klaidą – mokėti ją atgal pažingsniui atsekti ir pasitaisyti. Matematikoje iš gaidžio vartytis gali nebent genijai arba kalbant apie minimalią išlaikymo ribą, žmogus itin gerai išmokęs mokyklinį kursą. Visiems kitiems reikia daug ir nuobodžiai dirbti, atkalti šabloninius atvejus ir pagal juos galvoti kaip analogiškose situacijose vartytis su tais pačiais arba išvestais “įrankiais”.
Iš kitos pusės, matematikos mokytojai turi didelį kiekį medžiagos išdėstyti itin struktūrizuotai ir dar suprantamai per mažą laiko tarpą. Be papildomo mokinio indėlio šnipštas bus.
31 comments
Matematikos programa universitete:
– kiekvienais metais 60h/sav referatų ir paskaitų, nulis matematikos
– paskutiniais metais “te matematikos kursas kartu su matematikais kur keletą metų ruošėsi jam”
Pakoreguosiu: jūsų dislaikai mano patirties nepakeis, bet tikrai tikiuosi, kad jums tokios pat apturėti neteks.
Programą kaip tik reiktų gilinti, gal daugiau pamokų skirti matematikai, o ne lengvinti.
Nors aš mokykloj ne taip seniai, keliolika metų atgal mokiaus, ir programa buvo sunkesnė (anksčiau — dar sunkesnė), bet kadangi susiduriu su pirmakursiais kasmet, galiu patvirtinti, kad matematikos žinios prastėja. Akivaizdžiai lengvinimas neveikia.
Ir nereikia pradėti atsakinėti, kad “nereikia matematikos”, nes kalba eina apie inžinerijos, IT studentus kuriems matematikos ne tik dėl mąstymo lavinimo, bet ir dėl tiesioginio pritaikymo profesijoje reikia.
true
Bbz mušau dinderį 12 metų, visus egzus išlaikiau, sunkiausiai turbūt buvo lietuvių nes literatūros beveik neskaičiau, bet kažkaip vistiek pavyko baigti mokyklą. Net ir praėjus beveik dešimtmečiui pažiūrėjus į užduotis, susidariau nuomonę, kad arba vaikam nuo veipu smegenys išvarvėjo, arba mokytojai dar labiau bbd nei mano laikais
Manau, būtų gerai, jeigu būtų paaiškinama matematikos vadovėliuose specifiškai – kur bus realiame gyvenime naudojama tam tikra tema. Kuriai specialybei tai taikoma ir kt. Nes kai duodama informacija ir nežinai kur ją dėti, gali pritrūkti motyvacijos (ar net supratimo) kodėl ją reikia atsiminti (minus, kad išlaikyti egzaminą).
Nes matematikos reikės, tačiau ne visos, gal dalies. Man universitete reikėjo statistikos, koroliacijos ir “kūrybingo” uždavinių sprendimo (o juk pasiėmiau ne math-related mokslą). Tačiau kai tos temos atkeliavo, informacija jau buvo išgaravus, o kai kurių dalykų išvis nesimokėme per matematikos pamokas.
11-12 realiai kartojimas buvo. Bet va univiere kai ant integralu matricu iskart uzzsokom tai buvo wtf.
Mano mokyklos laikais (15 metų atgal) nervino ir tai kad vadovėliuose ir pratybose pilna klaidų privelta buvo. Sunku mokytis namie kai atsakymų pasitikrint nėra kaip.
Mokytojų favoritizmas irgi ne kažką, kai visas jų dėmesys nukreiptas į tuos, kuriem pagalbos mažiausiai reikia.
Su matematika problemų turėjau tik A lygyje, visa kitą galima beveik tik su 8 klasės žiniom parašyt xd
Nemanau kad reikia daugiau valandų ar daugiau namų darbų. Reikia keisti kaip matematika yra mokoma, kai paklausi mokytojos kaip ką daryti ir jį tiesiog atsako kad jau tai reikėjo mokėti daryti ir daugiau neatsako manau ne mokyniuose problema, ir bent mano mokytoja užduodavo papildoma knygą vien tik namų darbams prie įprastai užduotų namų darbų, visą lapą padaryti per dieną, plius matematikos pamokų buvo daugiausiai iš kitų klasių. Mūsų klasės vidurkis pagal tą logiką turėtų būti viršuje, bet buvo maždaug 6-7.
Matematiką reik nuosekliai mokytis, su spragom praktiškai neįmanoma sekančių temų įsisavinti. Jei keičiasi programos, vadovėliai, mokytojai – viskas reikalauja papildomų pastangų, tik gabiausi gali savarankiškai be pagalbos mokytis tokiom pasunkintom sąlygom. Dar kai šiais laikais psichosocialinės tendencijos tokios, visuotinis dėmesio išlaikymo deficitas ir mąstymo outsourcinimas į išmaniuosius įrenginius, tai tikrai sudėtinga prisiversti tą matieką kalti. Bet šiaip nesuprantant galima gi youtube kokių filmukų pažiūrėti, būna ir neblogai išaiškintos temos, kartais daug geriau, nei vadovėlyje.
Realiai man labiau nuo mokytojų priklauso. Pagrindinėj vps nieko nesupratau, nes mokytojas ir neišmokė, ir sprendimų neįmanomai durnų reikalavo. Atėjau į gimnaziją, vos ne 10 baigiau metus
As jau 14 metu kaip baiges mokykla, nors matke sekesi ir gavau 81, taciau as puikiai pamenu mokytojo zodzius kai kas nors paklausdavo nesuprasdamas “Tai jus jau sita turit moketi”.
O sitie zodziai labai istrigo kai univera vienam Business Economics kursui gavom tupa destytoja kvadratu. Is 30 musu grupeje islaikem 4! Pamenu visi panikoje buvo nes niekaip destytoja nesugebedavo paaiskinti kurso ir perteikti taip, jog mes suprastumem. As islaikiau vien del to, jog kelias dienas pries egza, susiradau youtube to paties dalyko kursa, kur Indu destytojas ziauriai baisiu anglisku akcentu moko sita dalyka. Taciau priesingai nei musu destytoja, jis visai normaliai ir suprantamai isdestydavo, o ko nesuprasdavau atsisukdavau atgal kol galu gale suprasdavau.
As pilnai suprantu kad kiekvienam individualiai paaiskinti neiseis, 45min tikrai nera daug pamokos metu, cia tiesiog nerealu, taciau kazkokia sistema, kur gerai mokantis paaiskinti mokytojas desto matkes kursa ir kuris prieinamas visiems online butu labai gerai. Mokiniai kurie nesupranta, tiesiog galetu atsisukti atgal ir atgal kol galu gale supras kaip prieinama prie sprendimo.
[deleted]
Why the fuck Lithuanian looks like Greek with latin alphabet
Jo, tikrai labai sunku susigaudyt 12oje klasėje, jei nesimokei nuo 5tos nieko ir mokytoja nelinkus aiškinti. O tokių mokytojų, deja, dauguma, kurie deda ten tokius epitetus “nemokytinas” ar pan. Todėl online kursas būtų labai gerai tiems, kurie deda pastangas bent minimaliai suprast. Nu bet žinokit didelė dalis mokinukų iš viso yra dėję ant tų savo mokymosi ir egzaminų rezultatų. Vos ne baigt bando mokyklą, nes tėvai to nori. O po to stoja į univerą, nes tėvai nori (ir pinigus moka).
5-11 klasėse matkės turėjau 5, 12-toj septynetas b lygiu ir išlaikytas egzas ant ~50 taškų per visus nuotolinius. Jeigu tokiam bukiui kaip man pavyko, tai ką jau spėjo per metus pakeist sistemoj kad visiem čia jau taip sunku pasidarė?
Matematika toks dalykas kur labai svarbu sekti kas duodama pries tai. Ir tai gali buti labai sunku kartais. Mat net viena spraga gali sugriauti viska. As realiai esu labai nusivyles tuo kad esu lietuvis (situo atveju). Internete yra tuzinai paaiskinimu betkokiam matematikos klausimui video formatuoese taciau reikia moketi anglu kalba. Realiai tie vaikai kuriu gimtoji kalba yra didele turi labai didziuli privaluma.
Atsakomybės supratimo trūkumas viskame naujoj kartoj. Daug sirgdavau ir pamokų praleisdavau, bet turėjau atsakomybės ne dėti skersą ir laukti kol mokytojai stebuklingai tas žinias sukiš į galvą, o eiti individualiai po pamokų su kitais motyvuotais ir aiškintis ko nesuprantu. Buvo spragų 10-11 klasėse bet pasedėjus visus egzus 80-90% išlaikiau. Tuo tarpu dauguma kitų klasiokų buvo mąstyme – durna mokytoja (būtinai tėvus pasikviesti, kurie mokytojui aiškins, kad turi geresnius pažymius rašyt), per sunkūs kontrai, per sunkūs egzai (kažkodėl dauguma sugeba juos išlaikyti), durni kiti, kurie namų darbus daro kai galima nusirašyti prieš pamoką ant smūgio. Turiu sūnėną 14 metų tai net už pinigus neįdeda pastangų į jokį buities darbą, geriau pasėdėti YouTube nei užsidirbti 30eur per 1.5h vasaros metu, ką jau kalbėti apie tai jog pasisiūlytų padėti.
Iš visų akivaizdžių švietimo sistemos problemų aš matau vieną labai labai ryškią.
Sistema tokia, kad kursas turi būti praeitas linijiniu būdu. Tai reiškia, kad jeigu nesupratai temos, per kontrolinį gavai ~5, tai tavo bėda, einam toliau. Kas gaunasi? Kadangi (bent jau matematika) žinios yra viena nuo kitos priklausomos, nepepratęs vienos temos, į naują ateini su fundamentaliu žinių ir supratimo trūkumu, dėl ko tiesiog negali suprasti tolesnių problemų sprendimų principų ir tiesiog krenti į tą 35% bedugnę.
Pirmi du dalykai, kurie šauna į galvą:
* Velniop atsiskaitymus pažymiui. Visų dalykų. Apskritai – velniop pažymius. Jie iš principo nieko nereiškia. Jeigu žmogus gali per dvi valandas išspręsti uždavinį ar parašyti nuostabią esė, kam duota 45 minutės, svarbiausia, kad jis jį išsprendęs per tas dvi valandas įgaus daugiau įžvalgų ir supratimo, kaip reikia spręsti tą prakeiktą uždavinį ir kaip apskritai prieiti prie sprendimo būdo ar kaip geriau dėstyti mintis, o ne tai, ar jis tilps į 45 minutes rausdamasis atminty gulinčiam formulių ir taisyklių kataloge.
* Velniop dabartinį pamokų modelį. 45 minutės vektorių ir išvestinių, o po to 45 minutės muzikos istorijos, teorijos ir dainavimo prie pianino, po to 45 minutės apie eukariotines ląsteles ir mitozę. Ačiū, smagu, bet eikit nachui su tokia schema, manęs laukia darbas nefragmentuotoje aplinkoje, todėl tai nepadeda išlaikyti dėmesio tiek, kad padaryčiau kažką prasmingo.
* Velniop stojamajį balą iš mokyklinių dalykų į univerus.
Kokius matau sprendimo būdus?
* Kiekvienais metais yra gairės, ką maždaug turi išmokti mokinys. Mano mokyklos laikais, bet kaip pastebiu ir dabar, daroma prielaida, kad linijinis mokymosi metodas yra tinkamiausias. Tai reiškia, kad gavęs 3 iš vienos temos automatiškai turėsi problemų su kita tema, bent jau tiksliuosiuose/gamtos moksluose. Vietoj to, turėtų būti žmogui leidžiama mokytis tol, kol jis visiškai perpras temą. Tokiu būdu atsakomybė dėl progreso būtų panaišiai 50/50 mokiniui ir mokytojui. Jeigu nesugebi iki metų galo pasiekti iškeltų tikslų, galbūt turėtum pasėdėti papildomai vasarą arba namie po mokyklos (juk niekas kitas už tave neatsakingas), nes nuo rudens bus dar gilesnė bėda, ypač jeigu mokytojai sugeba suteikti geras sąlygas semtis žinių ir supratimo (jeigu ne – kita kalba, čia kol kas nežinau sprendimo. Leisti pasirinkti mokytojus?). Bet net ir tokiu atveju, jeigu nuo labiausiai pažengusių, baigiant mokyklą, atsilieki 1 – 2 metais pagal programą, tu vistiek išlaikysi tą prakeiktą egzaminą, nes viską, ką moki, moki dėl to, kad iš tikrųjų supranti tiek, kiek spėjai suprasti. Neišspręsi linijinės algebros užduoties, bet žinosi kodėl ir ką mokytis, kad išspręstum. Už tai greičiausiai be priekaištų išspręsi viską, kas yra iki 10 – 11 klasės, nes ne tamsius atminties klodus krapštysi, iš jaudulio pamiršdamas formules ir taikymą, o tiesiog galėsi susidėlioti žingsnius kaip spręsti uždavinį. Ir išlaikysi.
* Vietoj 45 minučių pamokų galėtų būti blokai dalykams, į kuriuos reikia įsigilinti, kad juos suprasti: po mėnesį matematikai, chemijai, biologijai, fizikai, literatūrai, galbūt istorijai. Gal ne mėnesis, o kažkoks kitas mokylos viduje sutartas laiko tarpas. Pvz., kasdien po tris – keturias valandas pagrindiniam to bloko dalykui (pvz., matematikai) ir dar po valandą – dvi kasdien kitam dalykui, kad nepasimirštų. Arba kitaip sudėlioti tuos blokus, kad nepasimirštų ir kiti dalykai. Laikui bėgant taptų aišku, koks laikas yra optimalus ir kokie dalykai yra svarbiausi, kad išliktų atminty tai, kas dabar visai jokio arba mažiau dėmesio gauna. Ne pagrindiniai bloko dalykai galėtų vykti ne standartinių pamokų principu, o projektais: va dabar turi du mėnesius matematikos bloko, tai per tuos du mėnesius turi chemijos projektą, kuriam skirti reikia iki 5 – 7 val per savaitę, kad būtų pasiektas rezultatas. Darai laborus, skaitai, o jeigu stringi – eini ir konsultuojiesi su mokytoju(-a). Padeda atrasti tam tikrų žingsnių seką arba klaidas, kurios kiša koją ir eini toliau, lauki chemijos bloko. Visokios etikos, tikybos – nachui. Iš pasaulinio lygio klasikų literatūros gali išmokti daugiau etikos ir dvasingumo privalumų bei trūkūmų per mėnesį, nei per 12 metų pamokėlių po 45 minutes/savaitę.
* Univerai turėtų taikyti stojamuosius egzaminus, o ne vertinti kažkokius absurdiškus balus, kurių pagrindas yra pažymiai. Brandos egzaminai galėtų būti tik kaip papildoma gairė, į kurią galima atkreipti dėmesį iškilus klausimams. Turėtų būti pokalbiai su stojančiuoju, kad atsirinktų tuos, kurie iš tikrųjų turi potencialo kažką nuveikti, nes dabar pažymiai ir stojamasis balas to potencialo neparodo, o parodo įvertinimą konkretaus egzamino konkrečiu laiku, konkrečiais metais. Pokalbis parodo visą mąstymo procesą, ar gali atrasti spragas savo sprendimuose ir kaip tas spragas užtaisyti. Pažymiai viso to neparodo.
* Fizinis lavinimas privalomas kiekvieną dieną, nebent esi fiziškai aktyvus už mokyklos (sporto būreliai ir pan.). Ir ne toks, kur dabar ateina fizrukas: “šeši ratai, paskui bėgam 50 laikui, paskui žaisit [kažką su kamuoliu, raketėm]” ir lieki galvoti, kad bbž kaip pagerinti bėgimo laiką arba prisitraukimų skaičių; o normalus dalykas su teorija ir praktika. Mėnesio laiko užtenka kiekvienam klasės mokiniui paruošti programą, kurią jis galės sekti, kad matytųsi kažkoks fizinis progresas. Nori 10 prisitraukimų, 30 atsispaudimų? O gal pasiruošti (pus)maratonui? O gal nubėgti 50 metrų nepradėjus švokšti? Va: tris mėnesius pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį darysi šitą programą. Po to peržiūrėsim ar reikia kažką pakeisti. Antradieniai ir ketvirtadieniai skirti 20 min lengvai mankštai ir teorijai apie tai, kokia yra sveiko kūno svarba sveikatai, ypač ilguoju laikotarpiu (atėjus pensijai su džiaugsmu prisiminsi tokias pamokas) ir kodėl to apskritai reikia. No shame, jeigu esi stora(-s) ar plona(-s) su vos pastebimu sluoksniu raumenų. Būk nors ir mėlynas zefyras su viena ranka kaip Schwarzenegger o kita kaip kubilas tešlos. Svarbu, kad būtų tikslas būti kuo įmanoma sveikesniu. Tiesiog reikia suprasti, jog be adekvataus fizinio krūvio sveikata anksčiau ar vėliau sugrius ir tai bus fizinė kančia tau ir psichologinė artimiesiems. Dar į teoriją gali įeiti: mitybos pagrindas. Kodėl svarbu maitintis taip, o ne kitaip? Galvojai burgeriai su kola kiekvieną dieną nesukelia kepenų cirozės po kažkiek metų? Pakalbėk su nelaimėliais, kurie irgi taip galvojo. Rūkai, kažką vartoji, pageri alučio? Nustokim gėdint ar grasinti paaugliam, kurie rūko, geria, kad jiems bus blogai. Pamatys patys. Bet galbūt galim susitarti, kad vietoj rūkymo mėnesį pabandysi mankštintis ir tada palyginsim savijautą? Užpildom lentelę dabar, kur įvertini savo miego kokybę, kada pradedi jausti nuovargį per treniruotę, per pamokas kai reikia intensyviai mąstyti, savo nerimo lygį, netgi tokius dalykus kaip kūno poza (laikysena einant, sėdint). Ir tada užpildom po mėnesio ir palyginam. Nereikia čia kviesti tėvų susirinkimo aptarti **grėsmingą** situaciją su rūkymu/alkoholiu/žole tarp mokinių. Jeigu tėvai dar nežino, tai vargu ar kažkas pasikeis sužinojus. Gali, bet vargu. Gal tiesiog leiskim mokytojui galvoti apie tai, kad jo darbas yra suteikti sąlygas mokytis apie savo sveikatą autonomiškai, o ne sekti ką ir kaip daryti, antraip “bus blogai”. Taip pat tokie dalykai, kaip kad jeigu galvoji, kad jeigu dabar būdamas 15 – 18 metų gali eiti miegoti 2 val nakties, nieko nebus vėliau? Palauk 30 gimtadienio ir pamatysi, kaip metai po metu vis aiškiau matosi, kodėl kūnas nesugeba atsistatyti po traumų ar fiziškai intensyvesnių epizodų (pvz., daug ir dažnai naktinėti) taip, kaip anksčiau ir pradeda atsiliepti tie nemiegojimai sąnarių skausmais, tendinopatija, osteoporozės ar artrito užuomazgom, padidėjęs kraujospūdis, blogasis cholesterolis. Jeigu vis dar galvoji kitaip, mankšta, miegas, mityba ir streso valdymas yra dalykai numeris 1 norint būti sveikam *ilgai*, todėl optimalus svoris nebūtinai yra patikimas sveiko kūno rodiklis. O kur dar tas, kad sportas/mankšta padeda protauti, todėl bus lengviau ir su matematika. Va tokia turi būti fizinio lavinimo programa, o ne “6 ratai ir 50 metrų laikui”.
Žodžiu, gal šiek tiek minčių kratinys, reikėtų susisteminti, bet bendras vaizdas man visada buvo ir yra toks.
Esmė ta, kad yra keturios pagrindinės mokinių grupės:
1. Tie, kurie supranta savaime.
2. Tie, kurie įdeda daug darbo, kad suprastu.
3. Tie, kurie nesupranta, nors daug dirba.
4. Na ir tie, kurie nei dirba, nei supranta.
Jeigu klasėje yra visos keturios mokinių grupės, tai yra susiduriama su problemomis. Jeigu mokytojas bando taikytis prie 2 ir 3 grupių, tuomet 1 nuobuodžiauja, o 4 nesupranta apie ką eina kalba. Jei taikomasi prie 1, tada visi kiti nespėja su tempu. Jei prie 4, tai visą pamoką kartojama tas pats per tą patį.
Kol tėvai ir mokyklos nesupras, kad vienoje klasėje turi būti tik panašaus lygio mokiniai, tol visiems bus blogai. Bet ne kartą teko matyti, kaip tėveliai bando, tiesiogine to žodžio prasme tūpą vaiką, įgrūsti į pažangesnes klases, nes matai nelygis būti silpnesnėje klasėje, o po to verkia, kad vargšas vaikas nieko nesupranta.
Mano karta yra kitokia. Mes užaugome apsupti pigių, greitų pramogų, ekranų ir deja nuo viso to daugelis turi problemų ne tik su motyvacija, bet dar labiau su suikoncentravimu ir dėmesio skirimu, kas stipriai paveikia mūsų efektyvumą besimokant. Faktas yra toks, kad mes užaugome absioliučiai kitame pasaulyje negu pastarosios kartos, deja švietimo sistema nejudėjo kartu su pasauliu ir pasiliko toje pačioje vietoje, kur buvo prieš 30 metų. Nėra teisinga kaltinti visa kartą, tokie neišlaikymų skaičiai parodo aiškia problemą su kuria švietimo sistema turi kovoti. Mokymo būdai turi tobuleti ir keistis, pedagogika kaip profesija turi įgauti tam tikra prestiža ir pagarbą kurios dabar visuomenėje abstu (sistemingai kelti atlyginimus, teikti stipendijas būsimiems pedagogams ir t.t.). Žodžiu ministerija atliko prastą darbą ir prieš apkaltinant tūkstančius vaikų, siūlau gerai ir ilgai pažiurėti į veidrodį.
Išmoksit vėlesnėse klasėse
Tą patį galiu pasakyti apie istoriją (nu ir datų bei politinių temų padavė… visi Lietuvos mūšiai, įsimintinos datos, LDK eventai, o dar paskui pirmos nepriklausomybės peripetijos (kuris ten pirmas prezidentas iš vis buvo?), pasauliniai karai su karikatūromis… kur mano gražiai iliustruotas vadovėlis su senovės Romos istorija Q_Q
Sarkastiškai, bet lengvumas yra labai reliatyvus (humanitarams – subjektyvus) dalykas 🙂
Nu matai, koks tu šaunus ir produktyvus. Beveik įrodei, kad tavo nuomonė ką nors reiškia. Kad egzamine žmonės taip faktus įrodinėtų…
Mačiau socdemai siūlo daugiau matematikos pamokų problemai spręst :DD
Labiau 11-12kl pasunkėja
Baikit, nemanau. Nu c’mon, egzui išlaikyt užtenka gerai atkalt kokias dvi ar tris pasirinktas temas ir surinkt tą vienaženklį skaičių taškų. Sutinku, kad nesąmonė, kai egze papuola neprograminis uždavinys. Pačiam irgi taip buvo (2018 metai ir vairuoti nemokanti Greta). Sunku lygint, nes pats esu iš akademinės gimnazijos, tai ten daugiau moksliukų negu įprasta. Bet net ketvertukininkai netoli pataisų tuos egzaminus išlaikė. Svarbiausia yra spręsti. Jei turit mokytoją, kuris jus myli – spręsit daug, ir netik pagal vadovėlį. Pastoviai spręsdavom kartojimo uždavinius ir to užteko.
Kokių galima tikėtis rezultatų, kai ištisos mokyklos turi NEIGIAMĄ PUPP vidurį.
I don’t understand lithuanian, but i still get the joke
Matematika nėra toks dalykas, kur biški dūrą 12 metų stumiant, išlaikysi. Anglų kokią kalbą būnant šiuolaikiniu jaunuoliu reiktų dar gerai pasistengti, kad visai neišlaikytum. Istorija irgi nėra raketų mokslas, jeigu moki taškus ant i sudėti. Bet va matematikoje daug kompleksiškumo yra ir reikia žiauriai nuosekliai dirbti ir jeigu jau kažkur padarai bent mažiausią klaidą – mokėti ją atgal pažingsniui atsekti ir pasitaisyti. Matematikoje iš gaidžio vartytis gali nebent genijai arba kalbant apie minimalią išlaikymo ribą, žmogus itin gerai išmokęs mokyklinį kursą. Visiems kitiems reikia daug ir nuobodžiai dirbti, atkalti šabloninius atvejus ir pagal juos galvoti kaip analogiškose situacijose vartytis su tais pačiais arba išvestais “įrankiais”.
Iš kitos pusės, matematikos mokytojai turi didelį kiekį medžiagos išdėstyti itin struktūrizuotai ir dar suprantamai per mažą laiko tarpą. Be papildomo mokinio indėlio šnipštas bus.
Islaikiau vos 12 taškų surinkau.