*Percentage of people with expensive coffee coasters
Kažin. Dirbti nėra kam, vieni vadybininkai ir teisinininkai aplink.
Diplomas neatspindi situacijos kiek žmonių dirba su studijomis susijusi darbą. Iš asmeninės patirties spėčiau kad galbūt apie 10%.
O ir tai, kad vienos patraukliausių specialybių vis dar yra bedarbių specialybės – nedžiugina.
Manau Lietuvoje diplomas vis dar per daug sureikšminimas, bet ne tiek darbdavių, kiek vyresniosios kartos a.k.a. tėvų. Mat neturėsi diplomo – neturėsi darbo.
Yra toks ekonominis fenomenas “titulitis (angliškai nežinau kaip tiklsliai)”, kaip diplomo titulas reikalingas įdarbinimo, bet realiai mažai naudingas
Nieko gero cia nematau. Kas is to, kad kiekvienas diploma gali gaut? Visokie romeriai ir panasios xujnios net neturetu egzistuot ir gaist zmoniu laiko. Didele zmoniu dalis zymiai daugiau naudos gautu is realaus amato is kokios profkes. Bet gi stigma pas mus neturet diplomo.
O ir socialiniu mokslu finansuojamos vietos turetu but smarkiai sumazintos. Daugumoj atveju, tas pats kas mokytis bele kad mokytis, o galutiniam rezultate nieko nemoket ir eit vadybininku dirbt.
Dar pagalvojau – gal isvis galetu but valstybes lygmeniu normalizuojama praktika idarbint zmones neturincius diplomo, jei darbo specifika nereikalauja tam tikru ziniu. Valstybes nasumas isaugt galetu, kai zmones negaistu laiko, kur nereikia.
Fck, man tikrai gaila laiko, kiek sugaisau studijoms 😀
Daug kas priklauso nuo to, koks ekonomikos modelis vyrauja šalyje. Airija su savo į paslaugų sektorių stipriai orientuota ekonomika Lietuvai dažnai būdavo ir yra pateikiama kaip pavyzdys. Tai tokiam modeliui turbūt iš tikrųjų reikalingas didelis procentas aukštojo mokslo absolventų. Pagal Wikipedijos duomenis, Airijoje net 84 % darbo jėgos dirba paslaugų sektoriuje, tai Lietuva su savo 66 % dar netgi kukliai atrodo.
Nu aš tai tikrai neturiu
worthless degrees*
O aš sakysiu, kad blogai. Per daug žmonių turi tuos diplomus, kuriems nereikia, o po to dar ir darbdaviai pradeda šikpuodžio valytojams kelti diplomų reikalavimus. Lietuvai iš esmės nereikia tiek daug specialistų, kai nekvalifikuoto darbo pasiūla yra didžiulė, o paklausa nulinė. Jeigu niekas nesikeis, tai jau ir bakalauro nebeužteks paprasčiausiems darbams.
Problema pirmiausia yra pačių būsimų/esamų studentų mąstyme. Mokslas nėra traukinys, kurs veža į užtikrintą karjerą. Tai yra investicija į save, tokia pati kaip investicija į verslą. Pirma turi žinoti kodėl pradedi verslą, ką siūlai ir kodėl žmonės norės pirkti tai ką siūlai. Tai yra pagrindas be kurio visą kitą tėra laiko švaistymas. Antra, turi įsivertinti riziką, susipažinti ir suprasti rinką į kurią ateini, savo paties sugebėjimus ir savybes. Trečia, turi turėti kapitalą pradėti verslą, šiuo atveju tai yra žinios ir gebėjimai. Mokslas padeda tai surinkti. Čia jau pats turi įsivertinti kokį kapitalą tau padės surinkti mokykla. Čia esminis žodis yra padės. Gali baigti aukštąją ir nieko gero neturėti. Tuomet išties tai tėra laiko švaistymas.
Kitaip tariant, investuoji į save, mokslas yra įrankis kuriant savo ateitį, bet ne kažkoks garantas.
Neblogai, neblogai, gerai manau
Tiesiog popierius, kuris Lietuvoj reikalingas įsidarbint.
Kas is to jei ne vieno gero universiteto neturim?
Oho, žemėlapis, kuris nerodo Jungtinės karalystės duomenų, kai sako, kad ES šalių duomenys
Retenybė
/s
Nu kad cia sovietinis paveldas labiau, Thankfully this degree obsession yra jau labiau praeities reikalas
Kažin kiek iš jų praktiškai pritaiko žinias ir kiek tik dėl diplomo?
Pas mus diplomas nėra vertinamas. Diplomuoti žmonės gauna daug mažiau nei dirbantys rankom, ko nepamatysi tose šalyse su mažu procentu. Vienas diplomuotas nenori dirbti už minimumas + 1 euras, kitas dirbs.
Prieš pradedant darbą su IT žvengėm kolegom, kad už mus IT darbuotojai daug daugiau gauna.
Perėjus į IT su naujom kolegom žvengėm iš nevilties, kad statybininkai be apskritai jokių mokslų gauna kelis kart daugiau (ne apie kvalifikuotus meistrus su 30metų patirtimi kalbam).
Dabar kai tenka trintis po kitas šalis nemažai su darbu, tai nu nėra 1 pasaulio šalyse tokio bajerio, kad ofiso planktonas dirbantis didelėje kompanijoje gaus ten kokius 700, statybininkas tokio pat stažo kokį 2.5-5k t.y kelis kart daugiau.
Aukštasis mokslas yra UAB’ai. Jiem svarbu konvejeriu kuo daugiau mėsos prastum. Kas studijavo, tai tikrai matė kokie bambukai gauna tuos diplomus.
18 comments
*Percentage of people with expensive coffee coasters
Kažin. Dirbti nėra kam, vieni vadybininkai ir teisinininkai aplink.
Diplomas neatspindi situacijos kiek žmonių dirba su studijomis susijusi darbą. Iš asmeninės patirties spėčiau kad galbūt apie 10%.
O ir tai, kad vienos patraukliausių specialybių vis dar yra bedarbių specialybės – nedžiugina.
Manau Lietuvoje diplomas vis dar per daug sureikšminimas, bet ne tiek darbdavių, kiek vyresniosios kartos a.k.a. tėvų. Mat neturėsi diplomo – neturėsi darbo.
Yra toks ekonominis fenomenas “titulitis (angliškai nežinau kaip tiklsliai)”, kaip diplomo titulas reikalingas įdarbinimo, bet realiai mažai naudingas
Nieko gero cia nematau. Kas is to, kad kiekvienas diploma gali gaut? Visokie romeriai ir panasios xujnios net neturetu egzistuot ir gaist zmoniu laiko. Didele zmoniu dalis zymiai daugiau naudos gautu is realaus amato is kokios profkes. Bet gi stigma pas mus neturet diplomo.
O ir socialiniu mokslu finansuojamos vietos turetu but smarkiai sumazintos. Daugumoj atveju, tas pats kas mokytis bele kad mokytis, o galutiniam rezultate nieko nemoket ir eit vadybininku dirbt.
Dar pagalvojau – gal isvis galetu but valstybes lygmeniu normalizuojama praktika idarbint zmones neturincius diplomo, jei darbo specifika nereikalauja tam tikru ziniu. Valstybes nasumas isaugt galetu, kai zmones negaistu laiko, kur nereikia.
Fck, man tikrai gaila laiko, kiek sugaisau studijoms 😀
Daug kas priklauso nuo to, koks ekonomikos modelis vyrauja šalyje. Airija su savo į paslaugų sektorių stipriai orientuota ekonomika Lietuvai dažnai būdavo ir yra pateikiama kaip pavyzdys. Tai tokiam modeliui turbūt iš tikrųjų reikalingas didelis procentas aukštojo mokslo absolventų. Pagal Wikipedijos duomenis, Airijoje net 84 % darbo jėgos dirba paslaugų sektoriuje, tai Lietuva su savo 66 % dar netgi kukliai atrodo.
Nu aš tai tikrai neturiu
worthless degrees*
O aš sakysiu, kad blogai. Per daug žmonių turi tuos diplomus, kuriems nereikia, o po to dar ir darbdaviai pradeda šikpuodžio valytojams kelti diplomų reikalavimus. Lietuvai iš esmės nereikia tiek daug specialistų, kai nekvalifikuoto darbo pasiūla yra didžiulė, o paklausa nulinė. Jeigu niekas nesikeis, tai jau ir bakalauro nebeužteks paprasčiausiems darbams.
Problema pirmiausia yra pačių būsimų/esamų studentų mąstyme. Mokslas nėra traukinys, kurs veža į užtikrintą karjerą. Tai yra investicija į save, tokia pati kaip investicija į verslą. Pirma turi žinoti kodėl pradedi verslą, ką siūlai ir kodėl žmonės norės pirkti tai ką siūlai. Tai yra pagrindas be kurio visą kitą tėra laiko švaistymas. Antra, turi įsivertinti riziką, susipažinti ir suprasti rinką į kurią ateini, savo paties sugebėjimus ir savybes. Trečia, turi turėti kapitalą pradėti verslą, šiuo atveju tai yra žinios ir gebėjimai. Mokslas padeda tai surinkti. Čia jau pats turi įsivertinti kokį kapitalą tau padės surinkti mokykla. Čia esminis žodis yra padės. Gali baigti aukštąją ir nieko gero neturėti. Tuomet išties tai tėra laiko švaistymas.
Kitaip tariant, investuoji į save, mokslas yra įrankis kuriant savo ateitį, bet ne kažkoks garantas.
Neblogai, neblogai, gerai manau
Tiesiog popierius, kuris Lietuvoj reikalingas įsidarbint.
Kas is to jei ne vieno gero universiteto neturim?
Oho, žemėlapis, kuris nerodo Jungtinės karalystės duomenų, kai sako, kad ES šalių duomenys
Retenybė
/s
Nu kad cia sovietinis paveldas labiau, Thankfully this degree obsession yra jau labiau praeities reikalas
Kažin kiek iš jų praktiškai pritaiko žinias ir kiek tik dėl diplomo?
Pas mus diplomas nėra vertinamas. Diplomuoti žmonės gauna daug mažiau nei dirbantys rankom, ko nepamatysi tose šalyse su mažu procentu. Vienas diplomuotas nenori dirbti už minimumas + 1 euras, kitas dirbs.
Prieš pradedant darbą su IT žvengėm kolegom, kad už mus IT darbuotojai daug daugiau gauna.
Perėjus į IT su naujom kolegom žvengėm iš nevilties, kad statybininkai be apskritai jokių mokslų gauna kelis kart daugiau (ne apie kvalifikuotus meistrus su 30metų patirtimi kalbam).
Dabar kai tenka trintis po kitas šalis nemažai su darbu, tai nu nėra 1 pasaulio šalyse tokio bajerio, kad ofiso planktonas dirbantis didelėje kompanijoje gaus ten kokius 700, statybininkas tokio pat stažo kokį 2.5-5k t.y kelis kart daugiau.
Aukštasis mokslas yra UAB’ai. Jiem svarbu konvejeriu kuo daugiau mėsos prastum. Kas studijavo, tai tikrai matė kokie bambukai gauna tuos diplomus.