Padėkim rusų kalbą ten pat, kur guli mano jaunystės dalgis šienui pjauti ir lopeta lysvei sukasti – Rimvydas Valatka

14 comments

  3. Puikus straipsnis. Seniai reikėjo
    padėt… Mokytis reikia pažangiausių demokratinių šalių kalbas!

  4. Pradėkime nuo to, kad vaikai gali pasirinkti (su išimtimis) kurią kalbą nori mokytis, tad kam mažinti pasirinkimų skaičių?

    O antra, čia rašoma, lyg rusiškai šnekėtų tik rusai. Yra pilna tautų, nemėgstančių rusų, su kuriomis daug lengviau šnekėti rusiškai, nei prancūziškai (Sakartvelas, Moldova, Latvija ir pnš.). Ypač kai daugumoje valstybių, esančių netoli Lietuvos, žmonės šią kalbą kažkiek moka. Jei gyventume Pietų Amerikoje, pilnai suprasčiau ispanų mokymąsi, Afrikoje – prancūzų, bet rytų Europoje rusų kalba naudinga. Kalba yra įrankis, ir juo nesinaudoti vien dėl to, kad jį sukūrė priešai, nematau tikslo.

  5. Sutinku, kad tikrai nereikia kiekvienam mokėt rusų kalbą. Tie, kas mišriose šeimose gyvena, kas dirba su ex-SSRS valstybėms, tam gal aktualu. Daugumai turbūt tikrai jokios naudos apart to kad nebent šiaip mokaisi užsienio kalbą.

    Bet šitas alkašo Valatkos straipsnis tai kažkas baisaus. Sunku net straipsniu pavadinti. Panašiai bumba visi Lavrovai, tik iš kitos pusės. Gal net daugiau naudos būtų atsikratyti ne rusų kalbos mokymo, bet tokių boomerių kaip Valatka.

  6. Laisva šalis esam, tai atimt galimybę mokytis rusų kalbos žinant kur ant gaublio mūsų šalis yra skamba keistai, švelniai sakant, bet daug gerų argumentų už tai.
    Perhaps pinigų skiriam, kad kitos kalbos, ypač provincijoj būtų lengviau prieinamos, nes arba mokytojų kvalifikacija kreiva, arba nesusidaro klasės dėl nemažų reikalavimų. Na galbūt ir išmarketinguot galima vaikams, kad naudingiau mokytis kitų kalbų, jeigu būtų noro ir pinigų, tai rusų kalbos klasės nebesusidarinėtų.

  7. Man rusu kalba labai pravercia ir siaip linksma kalba yra, ateity kaip besuksi ji bus reikalimga, juolab kad ta rusija niekur nedings, o realiai mokydamasis kalbu darai statymus, kuri bus reikalingesne ir suk nesukes man rods ispanu tikrai Lietuve gyvenant bus maziau reikalinga nei rusu.

  9. Reikėtų pradėti nuo kalbų pasirinkimo išplėtimo. Prancūzų kalbą net ne visose mokyklose galima pasirinkti, labai trūksta ir ispanų kalbos, kuri po anglų ir prancūzų turbūt yra trečia pasaulinė kalba. Bet net ir tokiu atveju nemanau, kad reikia atsisakyti rusų kalbos kaip galimo antros užsienio kalbos pasirinkimo mokykloje. Iš asmeninės patirties tikrai nesigailiu, kad ją pasirinkau ir įdėjau pastangų išmokti, kaip istorija ir geopolitika besidominčiam žmogui ji labai padėjo suprasti likusią post-sovietinę erdvę, jos kultūrą ir joje vykstančius procesus. Vienintelis atvejis, kada gailėjausi nepasirinkęs vokiečių kalbos tai buvo stojant į universitetus, nes visi mano dalyko bakalaurai Vokietijoje ir Austrijoje tik vokiečių kalba, tai teko važiuoti į JK.

    Dar vienas aspektas- paprieštaraučiau, kad rusų kalba nepadeda kelionėse, susišnekant su kitais etc. Mokant vieną slavų kalbą labai lengva suprasti kitas. Keliaujant į Lenkiją ar kitas slaviškas šalis rusų kalbos mokėjimas man labai pravertė susigaudant tose šalyse, o kadangi vienu metu į Lenkiją keliaudavau kas porą mėnesių, tai lenkų kalbą pradėjau beveik pilnai suprasti beveik be jokių pastangų. O į Lenkiją daugelis lietuvių keliauja ir keliaus tikrai daugiau negu į Švediją ar Vokietiją. Šiam aspektui aišku lenkų kalbos mokymas mokyklose praverstų, bet iš savo neilgo jos mokymosi susidariau įspūdį, kad rusų kalbą gramatiškai kiek lengviau išmokti.

    Na ir aišku, jau anksčiau paminėti rusų kalbos panaudojimai logistikoje, transporte etc. Dar pridėčiau, kad daugelis Lietuvos ir mūsų regiono istoriją tyrinėjančių istorikų nelabai išsiverstų be rusų kalbos, kadangi daugybė istorinių dokumentų buvo parašyti būtent rusų ar senąja rusėnų/gudų kalba.

  11. Gyvenu užsienyje toli nuo Lietuvos ir Rusijos, dauguma mano vietinių draugų – latviai, ukrainiečiai, estai, rusai, lenkai, ne vienas nepalaiko Rusijos valdžios, bet mus visus vienija, kad galim susikalbėti rusiškai. Paantrinsiu komentarą kurį kažkas prieš tai parašė – kalba tai įrankis, ir jei gali su juo susikalbėti su kaimyninėmis tautomis tai reiškia tai labai naudingas įrankis. Po antro pasaulinio vokiečiams irgi buvo gėda vokiškai kalbėti, bet valdžia ir žmonės nėra tas pats, todėl nereikia to maišyti. Ir vokiečių ir rusų kalbos gražios ir turtingos, ir kuo daugiau kalbų mokėti tuo geriau

  13. meh, nepritariu. Kad ir kokie šlykštūs rusai, kalba yra kalba ir ją lengviau išmokt mokykloje.

    Prieš >10 metų kai mokiausi mokykloje buvo trečios kalbos pasirinkimas: rusų, Vokiečių arba Prancūzų. Rinkausi, kaip ir dauguma, rusų, nes tiesiog lengviau (gatvėj pramokau pagrindus) ir yra realių šansų (beveik nesimokant) išmokti elementariai susišnekėti trečia kalba.

    Kol tie kas pasirinko Vokiečių ar Prancūzų dainavo pradinukiškas daineles, mes rašėm rašinėlius, deklamavom eilėraščius ir atpasakodavom perskaitytus tekstus.

    Po mokyklos baigimo realiai pamiršau visą gramatiką ir eilėraščius, bet šiandienai galiu skaityt ir suprast (su žodyno pagalba), ne tik rusiškus tekstus, bet ir Ukrainietiškus, ar net Bulgariškus (sunkiai, bet esmę pagaunu). Rusiškai susišneku su rusais, baltarusiais, Sakartvelais, Ukrainiečiais ir t.t. (visas sng dar čiuju, tik poreikio nėra)

    Reikalui esant greit išmokčiau ir gramatiškai geriau rašyt ir kalbėt + automatiškai slebizavoju Ukrainiečių kalbą (susišnekėčiau suržiko ir anglų kalbos hibridu arba tiesiog rusiškai).

  14. Rusų kalbą tegul paliekam istorijos ir literatūros studentams. O visiem kitiem turėtų būti siūloma daugiau vokiečių, prancūzų, ispanų, skandinavų ir t.t. kalbų.

    Aš asmeniškai mokykloje mokiausi rusų, nes tėvai ragino ir visi kiti klasiokai ėmė. Rezultatas – dar nė karto gyvenime neprireikė, nors vokiečių ar prancūzų tikrai būtų pravertus.

Leave a Reply