* Vienas didžiausių rajonų ligoninių iššūkių reformos kontekste yra medikų trūkumas.
* M. Gedminas pabrėžė, kad jauną mediką į rajoną pirmiausia privilioja ne alga, o galimybės tobulėti, dirbti su nauja modernia įranga, turimų kompetencijų išsaugojimas ir galimybė įgyti naujų.
* Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas atkreipė rajono ligoninių vadovų dėmesį, kad geriausia trūkstamų medikų ieškoti bendradarbiaujant su universitetais.
* Remiantis statistika, Lietuva yra viena tarp daugiausiai medikų parengiančių šalių Europoje, tačiau tai gydytojų ir slaugytojų trūkumo problemos nesprendžia. Dalis baigusių studijas specialistų emigruoja, kiti koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
* M. Gedminas atkreipė dėmesį, kad dar studijų metais Vilniuje ir Kaune jaunieji gydytojai susiformuoja nepalankią nuomonę apie rajonus ir mažųjų ligoninių vengia.
* „Mes judame iš centralizuoto modelio, kai gydytojai rengiami tik dviejose šalies ligoninėse, į decentralizaciją. […] Gydytojas rezidentas nėra nemokama darbo jėga. Jie ateina išmokti, jie ateina tapti specialistais, todėl ir pačiose gydymo įstaigose, kurios turėtų tapti rezidentūros bazėmis, turi atsirasti edukacinės kompetencijos. […]“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
* Pasak Regioninės Telšių ligoninės direktorės Jovitos Seiliuvienės, perėjimas prie dienos chirurgijos yra emociškai sunkus žingsnis ir proveržį įstaigoje pavyko padaryti tik pakeitus dalį komandos jaunais medikais. „Su ankstesne komanda to padaryti nepavyko. Visi manė, kad rajono gyventojai negalės po dienos chirurgijos paslaugų namie toliau tęsti paskirto gydymo. O dabar mes labai neblogai šioje srityje tobulėjame, plėtojame dienos chirurgiją. […]“, – pasakojo Telšių ligoninės direktorė.
* Daugiau dienos chirurgijos paslaugų norėtų teikti ir Pasvalio ligoninė, tačiau jos vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastaukas atkreipė dėmesį į šalyje juntamą skubiosios medicinos gydytojų trūkumą.
* „Joniškis yra pavyzdys, kaip reikia suktis be reanimacijos ir chirurgijos, kitur dienos chirurgija išnyko, nes skubiosios medicinos gydytojai į rajoną nenori vykti dirbti, o rajono ligoninei reikia bent 4 skubiosios medicinos gydytojų. Kaip tai padaryti? Panevėžio ligoninė vienintelį tokį specialistą turėjo ir tas pats pabėgo, tai ką kalbėti apie rajonus?“
TIL: Joniškis = Rio de Janeiro
Jaunieji medikai į rajoną varo kaip tik dėl pinigų, nes tas iš nevilties ir ženklaus personalo stygiaus žada pinigų kalnus.
Nes, suprask, mokytis univere 6 metus plius dar 3-7 metai podiplominių studijų (rezidentūra) ir gauti 1,5k (geriausiu atveju) į rankas ko gero yra nelabai faina. Tas prisideda ir prie emigracijos. Prie jos prisideda ir kai kurie medikų bendruomenės bendravimo kultūros ypatumai. T. y. jos nebuvimas. Apie mobingą jau daug yra parašyta ir kalbėta, tai nesikartosiu.
Iš savo patirties, 2 respublikinės (antrinio lygio) ligoninės (ne Kaune ir ne Vilniuje) pasiūlė 1.5-1,6k į rankas už etatą. Rajono ligoninė viena siūlė 2k. Nori – imi papildomus budėjimus/krūvius. Už 1,5 etato gali ir iki 3k į rankas gauti (nes naktinis tarifas ir t.t.). Bet, dirbti 1,5 etato ligoninėje – namuose lankytis tik kaip svečias. Beeeeet, pirminio lygio (šeimos medicinos) klinika pasiūlė darbą su apylinke už 3k į rankas. Jokių naktinių budėjimų.
Toliau. Įranga rajone, geriausiu atveju, +/- moderni, o dažniausiai instrumentai, vaistai ir tyrimai – labai ribotų kiekių, nes rajono ligoninė neteikia paslaugų už kurias ligonių kasos gerai apmoka.
Tačiau pritariu, jog rezidentams reikia suteikti galimybę vykti už centrų ribų (jeigu iš to yra naudos, nes, pvz, siųsti į Joniškį hematologą arba onkologą-chemoterapeutą/radioterapeutą tikrai beprasmiška), centruose jie neretai tampa profesūros/docentūros asmeniniais sekretoriais.
O šiaip, gyd. Gedminą labai neblogai apibūdina citata “You either die a hero or live long enough to see yourself become the villain”. Oh well.
O kaip dažnai Joniškyje atveža 5 sušaudytus pacientus?
4 comments
* Vienas didžiausių rajonų ligoninių iššūkių reformos kontekste yra medikų trūkumas.
* M. Gedminas pabrėžė, kad jauną mediką į rajoną pirmiausia privilioja ne alga, o galimybės tobulėti, dirbti su nauja modernia įranga, turimų kompetencijų išsaugojimas ir galimybė įgyti naujų.
* Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas atkreipė rajono ligoninių vadovų dėmesį, kad geriausia trūkstamų medikų ieškoti bendradarbiaujant su universitetais.
* Remiantis statistika, Lietuva yra viena tarp daugiausiai medikų parengiančių šalių Europoje, tačiau tai gydytojų ir slaugytojų trūkumo problemos nesprendžia. Dalis baigusių studijas specialistų emigruoja, kiti koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
* M. Gedminas atkreipė dėmesį, kad dar studijų metais Vilniuje ir Kaune jaunieji gydytojai susiformuoja nepalankią nuomonę apie rajonus ir mažųjų ligoninių vengia.
* „Mes judame iš centralizuoto modelio, kai gydytojai rengiami tik dviejose šalies ligoninėse, į decentralizaciją. […] Gydytojas rezidentas nėra nemokama darbo jėga. Jie ateina išmokti, jie ateina tapti specialistais, todėl ir pačiose gydymo įstaigose, kurios turėtų tapti rezidentūros bazėmis, turi atsirasti edukacinės kompetencijos. […]“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
* Pasak Regioninės Telšių ligoninės direktorės Jovitos Seiliuvienės, perėjimas prie dienos chirurgijos yra emociškai sunkus žingsnis ir proveržį įstaigoje pavyko padaryti tik pakeitus dalį komandos jaunais medikais. „Su ankstesne komanda to padaryti nepavyko. Visi manė, kad rajono gyventojai negalės po dienos chirurgijos paslaugų namie toliau tęsti paskirto gydymo. O dabar mes labai neblogai šioje srityje tobulėjame, plėtojame dienos chirurgiją. […]“, – pasakojo Telšių ligoninės direktorė.
* Daugiau dienos chirurgijos paslaugų norėtų teikti ir Pasvalio ligoninė, tačiau jos vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastaukas atkreipė dėmesį į šalyje juntamą skubiosios medicinos gydytojų trūkumą.
* „Joniškis yra pavyzdys, kaip reikia suktis be reanimacijos ir chirurgijos, kitur dienos chirurgija išnyko, nes skubiosios medicinos gydytojai į rajoną nenori vykti dirbti, o rajono ligoninei reikia bent 4 skubiosios medicinos gydytojų. Kaip tai padaryti? Panevėžio ligoninė vienintelį tokį specialistą turėjo ir tas pats pabėgo, tai ką kalbėti apie rajonus?“
TIL: Joniškis = Rio de Janeiro
Jaunieji medikai į rajoną varo kaip tik dėl pinigų, nes tas iš nevilties ir ženklaus personalo stygiaus žada pinigų kalnus.
Nes, suprask, mokytis univere 6 metus plius dar 3-7 metai podiplominių studijų (rezidentūra) ir gauti 1,5k (geriausiu atveju) į rankas ko gero yra nelabai faina. Tas prisideda ir prie emigracijos. Prie jos prisideda ir kai kurie medikų bendruomenės bendravimo kultūros ypatumai. T. y. jos nebuvimas. Apie mobingą jau daug yra parašyta ir kalbėta, tai nesikartosiu.
Iš savo patirties, 2 respublikinės (antrinio lygio) ligoninės (ne Kaune ir ne Vilniuje) pasiūlė 1.5-1,6k į rankas už etatą. Rajono ligoninė viena siūlė 2k. Nori – imi papildomus budėjimus/krūvius. Už 1,5 etato gali ir iki 3k į rankas gauti (nes naktinis tarifas ir t.t.). Bet, dirbti 1,5 etato ligoninėje – namuose lankytis tik kaip svečias. Beeeeet, pirminio lygio (šeimos medicinos) klinika pasiūlė darbą su apylinke už 3k į rankas. Jokių naktinių budėjimų.
Toliau. Įranga rajone, geriausiu atveju, +/- moderni, o dažniausiai instrumentai, vaistai ir tyrimai – labai ribotų kiekių, nes rajono ligoninė neteikia paslaugų už kurias ligonių kasos gerai apmoka.
Tačiau pritariu, jog rezidentams reikia suteikti galimybę vykti už centrų ribų (jeigu iš to yra naudos, nes, pvz, siųsti į Joniškį hematologą arba onkologą-chemoterapeutą/radioterapeutą tikrai beprasmiška), centruose jie neretai tampa profesūros/docentūros asmeniniais sekretoriais.
O šiaip, gyd. Gedminą labai neblogai apibūdina citata “You either die a hero or live long enough to see yourself become the villain”. Oh well.
O kaip dažnai Joniškyje atveža 5 sušaudytus pacientus?