
Pernai vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas piratiniu turiniu internete naudojosi 5,9 karto per mėnesį. Lietuvoje – 11,5 karto.

Pernai vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas piratiniu turiniu internete naudojosi 5,9 karto per mėnesį. Lietuvoje – 11,5 karto.
16 comments
Čia skaičiuoja ir kiekvieną kartą įjungus pc su piratinais windows ir vėlyvą naktį rašant atsiskaitymą su “legit” office? 😄
filmai ir serialai tik piratiniai pas mane. ir nesiruošiu kažko keist, nes
A – “legaliam” dažniausiai nėra LT įgarsinimo.
B – per daug skirtingų platformų
C – valgyt irgi norisi kartais, už minimumą legalus labai nebūsi.
Bet bent jau OS legali pas mane. Servuke debianas, ant pc manjaro, laptope pop_os sukas.. bent dėl vieno ramu 🙂 netgi office pakaitalas yra.. nemokamas. 🙂 ir pdf galima redaguot dykai.. 🙂
turiu netflix. ko nerandu ieskau torentuose arba filmai.in (http://37.221.162.250/)
Neplanuoju pirkti 5 skirtingu netflix konkurentu kurtis visiems paskyras ir zongliruoti prenumeratoromis pagal tai kur ziuriu o kur ne.
Kadangi jau nesu basas studentas del manes gali servisas nors ir 40 eur per menesi kainuoti. Svarbu tegul turi 90% turinio kuri as ziuriu. Jei to nebus man tiesiog lengviau susirasti kur nemokamai ziureti nei sukti galva su visais durnais konkurentais.
Spotify jau parode kaip lengva sustabdyti muzikos piratavima. Gaila, kad kino ir tv industrija galvoja kad jie protingesni.
🇱🇹💪🇱🇹💪🇱🇹💪🇱🇹💪🇱🇹💪
Kai filmai in siūlo visų platformų turinį ir dar dažnai lietuviškai įgarsintą už nieko arba porą eurų tai nelabai galima konkuruoti, per mažai uždirbam, per daug platformų, kad visas turėt.
“We think there is a fundamental misconception about piracy. Piracy is almost always a service problem and not a pricing problem,” – Gabe Newell
Disney+, Hulu, HBO max – nei vienas nėra prieinamas Lietuvoje. Net ir tas pats neflix’as krūvos serialų/filmų nesiūlo Lietuvai.
Bent jau weeb’u galima legaliai būti Lietuvoje su Crunchyroll’u.
Kažkodėl straipsnis nenurodo šaltinio.
Greičiausiai apie [šitą dokumentą](https://euipo.europa.eu/tunnel-web/secure/webdav/guest/document_library/observatory/documents/quantification-of-ipr-infringement/online-copyright-infringement-in-eu/2021_online_copyright_infringement_in_eu_en.pdf) kalba eina.
Spėju čia dėl to, nes LT gyventojai gana mažas algas gauna palyginus su kitomis ES valstybėmis. Tai jei maža alga, tada ir neflix keletą kartų didesnį procentą atlyginimo atima
Negaliu pasakyti, ar tai gerai, or blogai, bet programinės įrangos piratavimas yra itin subjektyvi tema. Tam tikrose šalyse net vaizdo ir garso įrašam reikalingi atkurti kodekai negali būti ‘reverse engineerinti’. Tada, reikia piratuoti.
Asmeniškai, naudoju nemokamą įrangą ir operacinę sistemą (Linuxai, jei kam įdomų) ir neturiu noro piratuoti.
Pietų Amerika, įvairios kitos šalys gauna lokalizacines nuolaidas, o mes esame ES kainų bloke ir mums kaina tokia pati, kaip pvz. vokiečiams, kurie vidutiniškai gauna 2.5x pajamas. Jei Steame naujų žaidimų kaina būtų 25 eur, tikrai pirkčiau, dabar lieka laukti crackų / išpardavimų.
Su muzika viskas super. Spotify už nedidelę kainą turi viską ko reikia. Su filmais ir serialais situacija pagerėjo kai atėjo netflix į Lietuvą, bet deja, netgi turint netflix tenka ieškotis tam tikro turinio kitur. Piratavimas paprasčiausiai tampa patogiausiu keliu
Not me. Cant be bothered to search shady sites and get aids in the process.
Neturiu pinigų todėl viską absoliučiai piratauju nuo filmų, žaidimų, software , windows, spotify, knygų , tv , android apps ir dar modinu, pastoviai naudoju free prenumeratas ir pasibaigus kuriu nauja acc . Čia yra studento gyvenimo pavyzdys kai neturi tiek pinigų, kad galėtum išleisti ant tokių dalykų. Net jeigu ir uždirbsiu daugiau pinigų ateityje, vistiek piratausiu. Lietuvių perkamoji galia yra lašas jūroje palyginant su užsieniu, kurių algos 10x didesnės, todėl mano varganų kelių eurų tikrai niekas nepasiges. Nesuprantu žmonių kurie giriasi ,kad turi prenumeratas, kol aš valgau kepsnį, o jie susususį kotletą.
Žinau kad susilauksiu daug downvote už savo cockiness todėl noriu pasakyti, kiekvienas leidžia pinigus kaip nori ,bet aš tikrai nemokėsiu už dalykus kuriuos galiu gauti free.
Bapkiu nėra Lietuvoj
Lietuvoje nera tokios stiprios filmu/muzikos fiziniu kopiju pirkimo kulturos. Pamenu, labai seniai, early 2000s, kaip tevai pirkdavo ir grodavo CDs, eidavom issinuomoti savaitgaliui DVDs, o tada atejo placiai naudojamas ir nezabotas internetas… Tada piratavimo kultura nebuvo smerktina taip, kaip kitose vakaru Europos salyse (you wouldn’t steal a dog), kuri uzaugino visa generacija zmoniu kurie visai nesijaudina del absoliuciai normalizuoto piratavimo implikaciju. Ir mano tevu generacija labai isipatogino.
[Susimokam](https://www.agata.lt/lt/tuscia-laikmena/), tai ar išvis Lietuvoj piratinis turinys gali egzistuoti?