Laukinės pievos

8 comments

1. Iš esmės man patiko – bet sakyčiau, kad reiktų “pusiau laukinių” pievų, nes jų kokybė/sudėtis labai skyrėsi. Pvz, ant upės krašto jos labiau priminė šabakštyną, kurį kažkas pamiršo nupjauti; einant du kilometrus Pilaitės plentu, pusė pievų gražios, vien tik tuzinas rūšių įvairių “lietuviškų” gėlyčių, kita pusė stagarai be jokio žiedelio. Reiktų ir gal pagalvoti apie žemės atsinaujinimą, gal dalį augalų ne nupjauti ir išvežti, o sukasti po žeme. Pirmas blynas biški pasvilęs 🙂

2. Man patiko. Fotkinau random žoles į appsą, kad identifikuot, naujas hobis atsirado.

   Kai kurių augalų nemačiau nuo vaikystės tai visai malonu prisimint. Dar belekiek mažų paukščių žolėse pastebėjau malantis ir visokie laumžirgiai, seniai matyti, skraido.

   Aišku erkių klausimas yra, jei ne žmonėms tai šunims. Bet aš pats nelendu į tas žoles tai kaip ir px.

3. Aš už, jei jos atokiau nuo gyvenamo sektoriaus ir pėsčiųjų/dviratininkų takų, na bent jau kokių 20-30m. Nes einant šalia tų paliktų kūšių tiek moškių šią vasarą prisivalgiau..

4. Iš biologės pusės kodėl reikia ar nereikia tokių pievų.

   Laukinės pievos (iš tikrųjų jos nelabai laukinės) kaip ir minėjai padidina rūšių turtingumą, suteikia prieglobstį vabzdžams ir kitiems gyvūnams, gražiai atrodo ir net mažina miesto temperatūrą ir palaiko drėgmę, kas ypač aktualu per karščius. Tad tokios pievos turi tikrai daug pliusų ir gerina miestą paprastam žmogui. Be to, žmogus pratęs prie žalumos ir jaučiasi geriau kai jos daug yra.

   Dėl invazinių rušių toks sudėtingas dalykas, kai kurių jau nebesuvaldysi (šiušelės) o tas kurias galima suvaldyti atrodo gražiai ir žmonėm gaila jas rauti (rykštenės). Dėl papildomo sėjimo tai čia jau tiek mūsų tiek miesto atsakomynė dėl invazinių rūšių, jos gi iš niekur neatsiranda, o žmonės jas patys pasodina. Tad su tinkama priežiūra viską galima sutvarkyti.

   Kitas dalykas dėl ko mačiau skundėsi, kad prie upės auga šabakštynai, o prie namų graži pievutė. Yra toks dalykas kaip skirtingos buveinės ir žemės darlingumas. Prie upės bus šabakštynai, nes tem derlinga ir drėgna žemė, o prie namo bus žemi sukulentai ir invazinės rūšys, nes tem sausa nederlinga žemė, dažnai užteršta, mindoma, tad nereiktų tikėtis ten rimto augimo.

   Mieste taip pat jau daug metų prieš tai pievos buvo šienaujamos ir daug rūšių iš ten pasitraukė, kas atlaisvino nišą invazinėm rūšims, kurios yra stipresnės ir greičiau plinta. Tad per kelis metus, o gal ir daugiau tokios užaugusios pievos pradės įgauti savo laukinę išvaizdą (kas galbūt nėra geras dalykas, nes tikros laukinės pievos yra dar atskiras problemų lagaminas, korį mes padėsime kirai dienai)

   Minusai dėl pievų: kai kam nelabai patinka, nes ne jų skonis, kiti skundžiasi kad erkės, dėl naminių gyvūnėlių vedžiojimo ir panašiai.

   Man asmeniškai labai patinka tokios pievos ir atrodo pakankamai naudinga miestui.

5. Viskas ok, bet kontrolė kokiam stovyje paliekama ta pieva turi turėti aiškius standartus, nes vien šią vasarą buvo galima prisirinkti perliukų kai žadėta nupjauta teritorija buvo paliekama želti aplink soc.erdves neturinčias nei didelio automobilių srauto, nei kažkokio vaizdingo potencialo na ir iš esmės buvo bandymas savivaldybės nušauti du zuikius vienu šūviu, o gavos tai gėlėta pieva, tai šabakštynas kas vien šituo kontrastu centre ir gyvenamuosiuose rajonuose teisėtai nukreipė dalį gyventojų prieš šią iniciatyvą.

6. Man labai patiko. Labai smagu būdavo vaikščiojant Neries pakrante girdėti žolių šlamėjimą ir vabaliukus čirškant jose 🙂

7. Tiktai už, bent bitėms gerai, o man su programėle smagiau vaikščiot tyrinėt ir šiaip plyni purvini laukai liūdnai atrodo. Miestuose medžių ir taip mažoka, ypač vasara pasijaučia kai saulė galvą kaitina.

8. jei ištikro visi bijotų tų erkių vasarą savaitgalį prie ežerų būtų kur palapinę pastatyti